Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., M. M., V. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės I. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Patikslintame pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai V. Ž. ir I. Ž. sudarė santuoką, kuriems gimė du vaikai: pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. M. (Ž.). Gyvendami santuokoje pareiškėjo tėvai jungtinės nuosavybės teise įsigijo ir V. Ž. vardu įregistravo nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini); sodo paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina I. Ž.. Jai mirus atsirado palikimas, kurį sudarė jos kartu su sutuoktiniu V. Ž. įgyto bendro nekilnojamojo turto dalis, taip pat kiti jos asmeniniai ir bendri su sutuoktiniu namų apyvokos daiktai. Pagal buvusį bendrą šeimos sutarimą, visas I. Ž. palikimas atiteko jos sutuoktiniui ir pareiškėjo tėvui V. Ž., kuris iki savo sutuoktinės mirties gyveno kartu su ja, jiems priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). I. Ž. po savo mirties nepaliko testamento. Pagal tarpusavio susitarimą pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. M., būdami pirmos eilės įpėdiniai, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip išreikšdami savo valią ir sutikimą, kad visą jų motinos palikimą priimtų ir valdytų jų tėvas V. Ž.. Pareiškėjo tėvas taip pat nesikreipė į notarą, bet išreiškė savo valią priimti savo mirusios sutuoktinės I. Ž. palikimą faktiškai tvarkydamas ir valdydamas palikimą sudarantį turtą. Pareiškėjo tėvas toliau gyveno bute, įsigytame bendrai su I. Ž., naudojosi garažu, prižiūrėjo ir tvarkė sodo sklypą, mokėjo jam, kaip savininkui, tenkančius mokesčius ir pan. V. Ž. nebuvo jokių faktinių kliūčių disponuoti paveldėtu turtu, nes visas bendras turtas įsigyjant buvo registruotas jo vardu. (duomenys neskelbtini) V. Ž. mirė. Po jo mirties pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. M. kreipėsi į notarą ir pareiškimu priėmė savo tėvo palikimą. Pareiškėjas oficialiai priėmęs savo mirusio tėvo palikimą, negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į pareiškėjo motinai iki jos mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. Ž. priklausiusią turto dalį. Kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra būtina nustatyti juridinį faktą, kad po I. Ž. mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis pareiškėjo tėvas V. Ž., pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą.

Suinteresuoti asmenys V. M., M. M. ir V. Ž. atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo A. Ž. patikslintu pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvai I. Ž. ir V. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Valstybės įmonės Registrų centro pažymose apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. Ž. ir V. Ž. vaikai yra pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. M., vaikaičiai – V. Ž. ir M. M., I. Ž. mirė santuokoje, V. Ž. mirė našliu. Byloje pateikti medicininiai mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad V. Ž. nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); sodo paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0607 ha ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0602 ha ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Visas šis nekilnojamasis turtas, kaip nurodė pareiškėjas, yra įgytas tėvams būnant santuokoje. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro S. Z. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) notaro biure po I. Ž. mirties, paveldėjimo byla neužvesta. 2025 m. balandžio 18 d. Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašas įrodo, kad testatoriaus ir (arba) palikėjo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (I. Ž.), vardu testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. 2025 m. balandžio 16 d. liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. M. priėmė palikimą po tėvo V. Ž. mirties. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas V. Ž. toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytame bendrai su I. Ž., mokėjo mokesčius, būsto draudimą, žemės mokestį, mokesčius už sodą.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. Ž. po sutuoktinės (turto palikėjos) I. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus sutuoktinei toliau gyveno bute, jį apdraudė, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodo sklypą, mokėjimo mokesčius. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Nurodytas turtas, taip pat garažas, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl palikimo priėmimo. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. po sutuoktinės I. Ž. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po I. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis V. Ž..

Teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.