- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-131-368/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Pušelė“
- Atsakovas
- E. R. L.
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Pušelė“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. galutinio sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1243-856/2013 pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Pušelė“ ieškinį atsakovei E. R. L. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė sodininkų bendrija „Pušelė“ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės E. R. L. 180,00 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad nuo 2008 iki 2012 metų atsakovė nebemokėjo sodininkų bendrijos narės mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei sodininkų bendrijai „Pušelė“ iš atsakovės E. R. L. 180,00 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 328,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė E. R. L. pateikė teismui prieštaravimus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. preliminaraus sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. galutiniu sprendimu panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės sodininkų bendrijos „Pušelė“ ieškinį atmetė. Sprendė, kad ieškovė neįrodė skolos, prašomos priteisti iš atsakovės, pagrįstumo. Pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu neigė, jog yra bendrijos narė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. galutinį sprendimą, apeliantė (ieškovė) sodininkų bendrija „Pušelė“ prašo galutinį teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. preliminarų sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (ieškovės) sodininkų bendrijos „Pušelė“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių apeliantės su skundu pateiktiems įrodymams – atsakovės 1996-04-29 prašymo priimti į bendrijos narius kopijai ir 2012 m. bendrijos narių susirinkimo protokolo kopijai, priimti ir įvertinti (53–55 b. l.).
Dėl sodininko teisių ir pareigų
Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 2008–2012 m. bendrijos narės mokestį už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, o atsakovė atsikirsdama į ieškovės reikalavimus kėlė savo narystės sodininkų bendrijoje klausimą ir teigė, kad sodininkų bendrijos narių įmokos naudojamos neracionaliai.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei nereikia mokėti sodininkų bendrijos narės mokesčio ir ieškovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Teismas nesutinka su prieš tai minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą bendrijos narys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį.
Visų pirma, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė nuo 2008 iki 2012 buvo sodininkų bendrijos „Pušelė“ narė.
Pažymėtina, kad apeliantė pateikė atsakovės 1996-04-29 prašymo priimti į bendrijos narius kopiją (53 b. l.) ir 2012 m. bendrijos susirinkimo protokolo kopiją, iš kurių matyti, jog atsakovė 1996-04-29 paprašė priimti ją į sodininkų bendrijos „Pušelė“ narius ir sumokėjo 50 Lt mokestį, o iš susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovė 2012 m. buvo pašalinta iš bendrijos narių, nes nemokėjo įmokų bendrijai (54 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė patvirtino prieš tai minėtas aplinkybes, nurodydama, jog nuo 1996 iki 2008 m. mokėjo bendrijai įmokas ir dalyvavo bendrijos narių susirinkimuose, t. y. laikė save bendrijos nare, tačiau vėliau įmoks mokėti nustojo, nes sprendė, kad surinktos bendrijos narių lėšos naudojamos neracionaliai (38 b. l.).
Teismo vertinimu, prieš tai minėtos aplinkybės patvirtina apeliantės teiginius dėl atsakovės narystės sodininkų bendrijos „Pušelė“ 1996–2012 metais.
Kita vertus, net ir tuo atveju, jei atsakovė nebūtų sodininkų bendrijos nare, tai neatleidžia jos nuo pareigos atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Kasacinis teismas išaiškino, kad tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos nariu, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar nesantis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
Antra, net ir atsakovei, kaip bendraturtei, atsisakius paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, tai neturėtų įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą. Todėl bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų suderinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas suteikė bendrijos narių susirinkimui išimtinę teisę: nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš bendrijos narių rinkti revizijos komisiją bei jos pirmininką (revizorių) ir tvirtinti šios komisijos darbo reglamentą. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas (įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas); vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito išvadas apie bendrijos finansinę veiklą (įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas); nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir pan. Taigi bendrijos nariai turi pakankamai priemonių tarpusavio sutarimu organizuoti, jų nuomone, tinkamą bendrijos ūkinę veiklą ir kontroliuoti bendrijos lėšų panaudojimą.
Kaip minėta, iš 2012 m. bendrijos susirinkimo protokolo kopijos matyti, kad atsakovė 2012 m. buvo pašalinta iš bendrijos narių (4.5 protokolo punktas), ir bendrijos nariai nutarė, kad 2012 m. bus 35 Lt mokestis, kurį sudarė: 10 Lt nario mokestis, 20 Lt tikslinis mokestis, 5 Lt bendro ploto priežiūros darbų mokestis (4.7 protokolo punktas). Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad 2012 m. atsakovė buvo pašalinta iš bendrijos narių, sprendžia, jog atsakovė neturi pareigos mokėti 2012 m. bendrijos narių 10 Lt mokesčio.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. preliminarus sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą iš atsakovės 180,00 Lt skolą iki 170 Lt, ir atitinkamai nuo šios skolos sumos skaičiuojant 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o preliminariu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (94,4 proc.) iki 310 Lt.
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovės apeliantei priteistinos 68 Lt žyminio mokesčio dalis už apeliacinio skundo padavimą (52 b. l.) ir 189 Lt apeliantės turėtų apeliacinio skundo paruošimo išlaidų dalis (56 b. l.) (CPK 93 str. 2 d.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. galutinį sprendimą ir pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. preliminarų sprendimą – priteisti sodininkų bendrijai „Pušelė“ (j. a. k. 171479059) iš atsakovės E. R. L. (duomenys neskelbtini) 170 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 310 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti sodininkų bendrijai „Pušelė“ iš atsakovės E. R. L. 68 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą ir 189 Lt apeliacinio skundo paruošimo išlaidas.