- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- I-1241-162/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00680-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Palangos kultūros centrui, G. E. J., V. J.
- Advokatai
- Liudvikas Ragauskis
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui,
2014 m. lapkričio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Palangos kultūros centrui, Palangos miesto savivaldybei, G. E. J., V. J., V. J., dėl 2014 m. gegužės 19 d. rašto Nr. (12.14.-Kl)2Kl-985 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 19 d. raštą (sprendimą) Nr. (12.14.-Kl)2Kl-985 „Dėl prašymo dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų taikomų kultūros paveldo statiniui (unikalus kodas 1291) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)“;
2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą dėl administracinės paslaugos – išdavimo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, taikomų kultūros paveldo objektui – statiniui (unikalus kodas 1291, senas kodas S315) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančiam žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Nurodo, jog nuo 2001 m. spalio 3 d. pareiškėjas yra 43/100 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (šiuo metu yra 21/100 pastato dalies savininkas). 2002 m. rugpjūčio 25 d. kilo gaisras, kuriuo metu kultūros objektas Palangos kurhauzas buvo sunaikintas. Sudegė medinė pastato dalis bei mūrinės dalies nešančios konstrukcijos (stogas, perdengimas langai ir t. t.). 2002 m. spalio 17 d. buvo gautas Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nurodymas, kuriame nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 25 d. gaisro metu pastato medinė dalis beveik sunaikinta, visiškai sudegė centrinė dalis, rytinėje dalyje sudegęs stogas, dalinai išdegusios pertvaros. Kad pastatas nuo 2002 m. rugpjūčio 25 d. yra sunaikintas, pripažįsta ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (toliau – ir KPD Klaipėdos teritorinis padalinys). KPD Klaipėdos teritorinis padalinys 2014 m. vasario 7 d. rašte Nr. (1.9.Kl)2Kl-260 nurodė, kad pareiškėjo prašymu išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų restauravimo projektavimo sąlygas negali, kadangi Palangos kurhauzo medinė dalis po gaisro ir vėliau atliktų avarinės grėsmės likvidavimo darbų pasekoje nėra išlikusi, likę tik avarinės būklės pamatų ir mūro likučiai, o restauravimo projektas gali būti rengiamas ir darbai atliekami tik statiniui, kuris realiai egzistuoja, todėl padarė išvadą, kad statinys galėtų būti naujai atstatytas.
Pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus taikomus kultūros paveldo statiniui (unikalus kodas 1291) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog Kultūros paveldo departamentas neišnagrinėjo prašymo ir nepriėmė sprendimo per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą. KPD Klaipėdos teritorinis padalinys 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu prašymo netenkino, nors terminas išnagrinėti prašymą buvo iki 2014 m. gegužės 13 d.
Pažymi, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtinais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti nustatyta tvarka atkuriami. Pareiškėjas, įgyvendindamas nuosavybės teisę ir kreipdamasis į įstatymo nustatytą viešojo administravimo subjektą – Kultūros paveldo departamentą, kuris pagal įstatymą turi išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, taikomus minimam kultūros paveldo statiniui, turėjo teisėtą lūkestį, kad Kultūros paveldo departamentas, vykdydamas jam priskirtą funkciją, priims sprendimą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo 2014 m. gegužės 21 d. gavęs iš KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 19 d. informacinį raštą Nr. (12.14.-Kl) 2Kl-985, kuriame informuojama, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai nebus išduoti, kadangi pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 13 dalį, turi būti Kultūros ministerijos nustatytas specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinys ir išdavimo tvarka, tačiau Kultūros ministerija tokios tvarkos nėra nustačiusi.
Pareiškėjo G. J. atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Pareiškėjas G. J. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas Arūnas Umbrasas
Atsiliepimas
su pareiškėjo skundu nesutinka bei jį prašo atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą Kultūros paveldo departamentas gavo 2014 m. balandžio 18 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr.(9.41)2-922 informavo pareiškėją, kad jo 2014 m. balandžio 15 d. prašymas persiunčiamas KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui nagrinėti pagal kompetenciją. KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą, sprendimą priėmė 2014 m. gegužės 19 d., taigi pareiškėjo nurodytas 20 darbo dienų terminas pažeistas nebuvo, kaip nebuvo pažeistas ir „vieno langelio“ principas.
Nurodo, jog Kultūros paveldo departamento direktorės 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. P-236 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo nustatyta, kad svarbiausi teritorinių padalinių uždaviniai yra vykdyti Kultūros paveldo departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinio administravimo funkcijas teritorinių padalinių veiklos teritorijose – apskrityse (Klaipėdos teritorinio padalinio – Klaipėdos apskritis), o Kultūros paveldo departamento teritorinių padalinių nuostatuose yra nustatyta, jog padaliniai teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir išduoda tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, statinių projektavimo sąlygas, sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti, todėl laikytina, kad pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymas KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui buvo perduotas pagrįstai, o pastarasis priėmė individualų administracinį sprendimą neviršydamas nustatytos kompetencijos ribų.
Pažymi, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir specialiaisiais reikalavimais. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka; 13 dalyje nustatyta, jog specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, o specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato Kultūros ministerija. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus, pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų, pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams, o to paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kur kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai apibrėžiami kaip statybos darbai, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.
Pagal Statybos įstatymu nustatytą reglamentavimą yra akivaizdu, kad statinio projektas yra rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais ir prisijungimo sąlygomis, todėl pareiškėjui skundžiamu individualiu administraciniu sprendimu nėra niekaip suvaržyta teisė užsakyti statinio projekto rengimą, kadangi pats pareiškėjas tokio projekto rengti teisės neturi.
Teigia, kad Palangos miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr.2-18-890/2014, kurioje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas savaime suponuoja ir subjektinių teisių ribojimus, todėl klausimas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo galės būti sprendžiamas tuomet, kai bus baigtas bylos nagrinėjimas ir išspręstas klausimas dėl nekilnojamosios kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn bei žalos nekilnojamajai kultūros vertybei dėl netinkamos priežiūros atlyginimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys su skundu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime iš esmės pateikė analogiškus argumentus, kuriuos nurodė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, todėl teismas šių argumentų nekartoja.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu sutinkanti ir prašo jį tenkinti. Teigia, jog 2014 m. gegužės 19 d. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio rašte Nr.(12.14.-Kl)2Kl-985 nurodyta aplinkybė, kad specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išduoti negali, nes Kultūros ministerija tokios tvarkos nėra nustačiusi, neatitinka tikrovės. Kultūros viceministro 2014 m. birželio 17 d. rašte Nr. S2-1554, adresuotame KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjai, nurodyta, jog Kultūros paveldo departamento direktorius 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (9.41.)-2-1166 „Dėl paveldosaugos reikalavimų“ KPD teritoriniams padaliniams pateikė rekomendacijas, pagal kurias KPD teritoriniai padaliniai turi rengti ir išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statinių projektams rengti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu sutinkanti ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog Kultūros paveldo departamentas turi suteikti galimybę atstatyti sudegintą kurhauzo pastatą, išduodant specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, taikomus paveldo statiniui (unikalus kodas 1291), – administraciniam pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės atstovas Petras Kaminskas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko KPD Klaipėdos teritorinio padalinio poziciją bei prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Tretieji suinteresuoti asmenys Palangos kultūros centras ir G. E. J. atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Minėti tretieji suinteresuoti asmenys pie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. E. J., V. J., V. J. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Palangos kultūros centro atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (minėta, toliau – ir KPD Klaipėdos teritorinis padalinys) 2014 m. gegužės 19 d. rašto (sprendimo) Nr. (12.14.-Kl)2Kl-985 „Dėl prašymo dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų taikomų kultūros paveldo statiniui (unikalus kodas 1291) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiamas Raštas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus minėtą raštą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą dėl administracinės paslaugos – išdavimo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, taikomų kultūros paveldo objektui – statiniui (unikalus kodas 1291, senas kodas S315) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančiam žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 19 d. rašto (sprendimo) Nr. (12.14.-Kl)2Kl-985 teisinis vertinimas
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog pareiškėjas G. J. nuo 2001 m. spalio 3 d. yra 22/100 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas G. J. 2014 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (minėta, toliau – ir Kultūros paveldo departamentas), prašydamas išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, taikomus kultūros paveldo statiniui (unikalus kodas 1291) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančiam žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
KPD Klaipėdos teritorinis padalinys skundžiamu 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (12.14.-Kl)2Kl-985 nurodė, jog vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybininkų tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Pažymėjo, jog specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato Kultūros ministerija, kuri tokios tvarkos nėra nustačiusi, todėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išduoti negali. Rašte taip pat nurodyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-18-890/2014, kurioje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. pareiškėjui yra suvaržytos nuosavybės teisės, kas savaime suponuoja ir pareiškėjo subjektinių teisių ribojimus, tame tarpe ir kreiptis dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų gavimo, todėl klausimas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo galės būti sprendžiamas tik tuomet, kai bus baigtas bylos nagrinėjamas ir išspręstas klausimas dėl pareiškėjui priklausančio daikto – nekilnojamosios kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastebėtina, jog teisme nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).
Vertinant skundžiamą Raštą akivaizdu, jog jame nėra išspręstas klausimas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo, o tik pateikta bendro pobūdžio informacija, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerija specialiųjų paveldosaugos reikalavimo turinio ir išdavimo tvarkos nėra nustačiusi, todėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išduoti negali. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-18-890/2014, kurioje yra taikytos laikinos apsaugos priemonės, kas suponuoja pareiškėjo subjektinių teisių ribojimus, tame tarpe ir kreiptis dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų gavimo, todėl klausimas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo galės būti sprendžiamas tik tuomet, kai bus baigtas bylos nagrinėjimas ir išspręstas klausimas dėl pareiškėjui priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Be kita ko, minėtame rašte nurodyta, jog atsakovui yra teikiamas atsakymas, o ne priimamas sprendimas.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 19 d. raštas Nr. (12.14.-Kl)2Kl-985 nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jame nėra valinių patvarkymų, kurie sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinė byla dalyje dėl KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 19 d. rašto Nr. (12.14.-Kl)2Kl-985 panaikinimo nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).
Dėl įpareigojimo išnagrinėti prašymą
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą dėl administracinės paslaugos – išdavimo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, taikomų kultūros paveldo objektui – statiniui (unikalus kodas 1291, senas kodas S315) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančiam žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą, 8 dalyje (2012 m. lapkričio 8d. įstatymo Nr. XI-2389 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 1 d., Žin.,2012, Nr. 136-6960) nustatyta, jog specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų nustatytais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės atstovai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., Žin., 2013, 76-3841) 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. To paties straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog pecialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato Kultūros ministerija.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje pateikta sąvokos administracinė paslauga definicija, pagal kurią administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose. Taisyklių 5 punkte pateikta sąvokos prašymas definicija, pagal kurią prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Taisyklių 10 punkte nustatyta, jog asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Taisyklių 30 punkte nustatyta, jog asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.
Minėta, jog pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. prašymu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus taikomus kultūros paveldo statiniui (unikalus kodas 1291) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Kultūros paveldo departamentas 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (9.41)2-922 „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų“ pareiškėją G. J. ir KPD Klaipėdos teritorinį padalinį informavo, kad dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo statiniams, esantiems Klaipėdos apskrityje, sprendžia KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, todėl KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui pavesta per teisės aktuose nustatytą terminą išnagrinėti G. J. 2014 m. balandžio 15 d. prašymą bei pateikti atsakymą pareiškėjui.
Kultūros paveldo departamentas 2014 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (9.41.)2-922, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui, nenurodė teisės akto, kuriuo remiantis specialiuosius paveldosaugos reikalavimus išduoda ne Kultūros paveldo departamentas, o būtent KPD Klaipėdos teritorinis padalinys. Pagal minėtų Taisyklių 10 punktą, institucija, kuri persiunčia kitai (kompetentingai) institucijai nagrinėti pareiškėjo prašymą, privalo paaiškinti persiuntimo priežastis. Nors Kultūros paveldo departamentas 2014 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (9.41.)2-922 ir nurodė, kad prašymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo statiniams, esantiems Klaipėdos apskrityje, sprendžia KPD Klaipėdos teritoriniai padaliniai, tačiau Kultūros paveldo departamentas, nenurodydamas teisės akto, kuriuo remiantis suteikta teisė KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui spręsti tokius prašymus, iš esmės nepagrindė pareiškėjo prašymo persiuntimo priežasties. Taip pat akcentuotina, jog Taisyklių 10 punkte aiškiai nurodyta, kad jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai. Nagrinėjamu atveju, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, būtent Kultūros paveldo departamentas yra įgaliotas spręsti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimą. Vadinasi, Kultūros paveldo departamentui esant įgaliotam spręsti tokius prašymus (išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus), jis negalėjo persiųsti nagrinėti tokio prašymo kitai institucijai – KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui, kadangi Taisyklių 10 punktas pareiškėjų prašymų persiuntimą leidžia tik tokiais atvejais, kai prašymas paduotas institucijai, kuri nėra įgaliota spręsti pareiškėjų prašymus. Šiuo atveju Kultūros paveldo departamentui tokia pareiga yra nustatyta įstatymu, todėl Kultūros paveldo departamentas jos kitai institucijai perduoti negalėjo, nenurodydamas teisėto perdavimo pagrindo.
Sprendime minėta, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija specialiųjų paveldosaugos reikalavimo turinio ir išdavimo tvarkos nėra nustačiusi, todėl specialiųjų reikalavimų išduoti negali.
Pažymėtina, jog 2014 m. birželio 6 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pateikė prašymą, kuriame, atsižvelgiant į KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 19 d. rašte (12.14.-Kl-985 pateiktą informaciją, prašė nustatyti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį ir tvarką administraciniams pastatui adresu (duomenys neskelbtini) (Palangos kurhauzui).
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. S2-1554 pareiškėją informavo, kad paveldosaugos reikalavimai Palangos kurhauzo pastatui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1291) jau yra nustatyti Palangos kurhauzo pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planu bei paveldotvarkos projektu, patvirtintu kultūros ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-483 „Dėl Palangos kurhauzo pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“. Nurodyta, jog vadovaujantis Kultūros paveldo departamento nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116, 10-13 punktais Kultūros paveldo departamentų teritorinių padalinių veiklą organizuoja, kontroliuoja ir už ją atsako Kultūros paveldo departamento direktorius. Kultūros paveldo departamento direktorius 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (9.41.)2-1166 „Dėl paveldosaugos reikalavimų“ Kultūros paveldo departamento teritoriniams padaliniams pateikė rekomendacijas, pagal kurias Kultūros paveldo departamento teritoriniai padaliniai turi rengti ir išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statinių projektams rengti, kuriuose turi būti nurodyta, kokiais paveldosaugos reikalavimus nustatančiais dokumentais reikia vadovautis rengiant konkretaus statinio projektą.
Minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas buvo aktyvus, siekė, kad būtų jam išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai, todėl kreipėsi tiek į Kultūros paveldo departamentą, tiek į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją. Minėtos institucijos, nesutardamos tarpusavyje dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimo išdavimo tvarkos, pareiškėjo prašymo tinkamai neišnagrinėjo. Minėta, jog pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 13 dalį, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato Kultūros ministerija, tačiau nagrinėjamoje byloje duomenų, kad tokia tvarka būtų nustatyta įsigaliojus minėtai įstatymo nuostatai, nėra.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti viešojo administravimo principai. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatytas tarnybinės pagalbos principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą. To paties straipsnio 8 punkte įtvirtintas „vieno langelio“, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.
Remiantis viešojo administravimo paminėtais principais, Kultūros paveldo departamentas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija privalėjo bendradarbiauti, išsprendžiant pareiškėjo prašymą.
Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išnagrinėti jo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą tenkintinas: Kultūros paveldo departamentas įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą dėl administracinės paslaugos – išdavimo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, taikomų kultūros paveldo objektui – statiniui (unikalus kodas 1291, senas kodas S315) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančiam žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą prašymą išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
ABTĮ 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis numato, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 96 straipsnio 2 dalis nustato, jog apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą.
Remiantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos negalės būti įvykdomas, kadangi teismo įpareigojimai vykdomi po sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo priėmimo dienos. Vadovaujantis protingumo principais bei Taisyklių 30 punkte nustatytais terminais, per kuriuos institucijos privalo išnagrinėti asmenų prašymus, teismas sprendžia, jog protinga nustatyti Kultūros paveldo departamentui 20 darbo dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymo išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. J. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą dėl administracinės paslaugos – išdavimo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, taikomų kultūros paveldo objektui – statiniui (unikalus kodas 1291, senas kodas S315) – administraciniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančiam žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Administracinę bylą dalyje dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 19 d. rašto Nr. (12.14.-Kl)2Kl-985 panaikinimo nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.