Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-1019/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
2-1019/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Ieškovas
G. A.
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
  • 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1019/2011Procesinio sprendimo kategorija 119.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria ieškovo G. A. ieškinys atsakovei J. S. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo paliktas nenagrinėtas (civilinė byla Nr. 2-7214-104/2010).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. S. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kuriuo prašė: 1) nutraukti 2009 m. balandžio 15 d. G. A. ir J. S. sudarytą žemės sklypo bei pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui 0,0746 ha žemės sklypą Vilniaus miesto savivaldybėje, SB „Aušra“ ir jame esantį sodo pastatą, pažymėtą plane 1S1p, o ieškovą įpareigoti atsakovei grąžinti 1 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. su atsakove J. S. sudarė žemės sklypo bei pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė, o atsakovė nupirko žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą. Nekilnojamųjų daiktų pardavimo kaina sudarė 155 000 Lt, kurią atsakovė pagal sutarties 2.1 punktą įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2012 m. sausio 15 d. Atsakovė iš viso yra sumokėjusi 16 500 Lt, o nuo 2010 m. sausio mėn. ji savo įsipareigojimų nevykdo, įmokų už nekilnojamąjį turtą nemoka. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su raginimu vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau ji informavo, jog pinigų neturi, todėl negali vykdyti savo prievolės, o nekilnojamojo turto išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro taip pat negali, nes jis areštuotas už atsakovės skolas.

Teismas atsakovei J. S. išsiuntė ieškinio nuorašą ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau atsakovė teismui atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovo G. A. ieškinį paliko nenagrinėtą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas taip pat išaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovas G. A., kaip pardavėjas, ir J. S., kaip pirkėja, 2009 m. balandžio 15 d. sudarė žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei perduoti nuosavybės teisę į žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą, o atsakovė sumokėti sulygtą kainą – 155 000 Lt dalimis iki 2012 m. sausio 15 d. pagal sutarties 6.1 punktą. Šalių pasirašyta sutartis yra kartu ir nuosavybės perdavimo-priėmimo aktas. Pagal sutarties 2.1 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti 155 000 Lt iki 2012 m. sausio 15 d., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė savo įsipareigojimo nevykdė. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašuose esanti informacija apie nekilnojamojo turto registraciją, kur pažymėta, jog atsakovė turi įsiskolinimą už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Pagal ginčo šalių pasirašytos žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 punktą, tuo atveju, jei pirkėjo įsipareigojimai sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nebus vykdomi, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad per nustatytą papildomą 5 darbo dienų laikotarpį pirkėjas sumokėtų likusią kainos dalį bei 0,02 procento dydžio delspinigius už nesumokėtos kainos dalį už kiekvieną uždelstą dieną. Tik pirkėjui neįvykdžius pardavėjo reikalavimų per papildomai nustatytą terminą, pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teismo manymu, šalys susitarė dėl ikiteisminės ginčo išsprendimo tvarkos. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis nurodyta tvarka pasinaudojo, t. y. kad buvo nustatytas papildomas 5 darbo dienų terminas atsakovei. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovas būtų įspėjęs atsakovę dėl savo ketinimų kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Teismas nusprendė, kad ieškovas nesilaikė sutarties 2.4 punkte numatytos ikiteisminės ginčo išsprendimo tvarkos, todėl tai yra pagrindas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas G. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir pavesti teismui bylą nagrinėti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas žodžiu įspėjo atsakovę apie prievolę sumokėti visą likusią kainą, tačiau jam buvo atsakyta, jog ji neturi pinigų ir negali įvykdyti savo prievolės. Ieškovas į teismą kreipėsi ne iš karto, kai atsakovė nepadarė įmokos 2010 m. sausio mėnesį, o žymiai vėliau. Tai leidžia teigti, kad jis bandė geruoju ikiteismine tvarka ginti savo teises ir tikėjosi, kad atsakovė padengs įsiskolinimą. Tik sužinojęs, kad turtas areštuotas už kitas J. S. skolas, suprato, jog atsakovė neketina vykdyti sutarties, todėl kreipėsi į teismą.

2. Teismo nurodymas, kad ieškovas dar kartą turėtų suteikti atsakovei terminą įvykdyti prievolę, kai nuo jo teisių pažeidimo praėjo ilgas laiko tarpas, pažeistų šį principą ir ieškovo teises.

3. Ieškovas nurodė, kad nebuvo informuotas apie teismo posėdį. Teismas tik bylą nagrinėdamas iš esmės galėjo konstatuoti, jog tariamai nesuteikiama galimybė per papildomą laiką įvykdyti nustatytą prievolę.

Atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė įstatyme išvardytais atvejais nustatyti išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Tai yra sąlyginis civilinių bylų priskirtinumas teismui: teisė kreiptis į teismą, kuriam priklauso nagrinėti ginčą, atsiranda tik tada, kai suinteresuotas asmuo laikėsi įstatymo nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kiekvienam asmeniui suteikta teisė kreiptis į teismą. Tačiau kaip bet kuri teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti tinkamai įgyvendinama. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo tvarką nustato CPK ir kiti įstatymai. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis. Išankstinė ginčo sprendimo tvarka gali būti nustatyta ne tik įstatymu, bet ir šalių susitarimu. Jeigu asmuo nesilaiko nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), o jeigu ši aplinkybė nustatoma po bylos iškėlimo, pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos tesimas skundžiamoje nutartyje padarė neteisingą išvadą, jog šalys sutartyje susitarė dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, o tuo pagrindu, esą ieškovas nepateikė įrodymų apie pasinaudojimą šia tvarka, ieškinį neteisėtai paliko nenagrinėtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. S., kuriuo prašė: 1) nutraukti 2009 m. balandžio 15 d. G. A. ir J. S. sudarytą žemės sklypo bei pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui 0,0746 ha žemės sklypą Vilniaus miesto savivaldybėje SB „Aušra“, ir jame esantį sodo pastatą, pažymėtą plane 1S1p, o ieškovą įpareigoti atsakovei grąžinti 1 000 Lt (b. l. 1-3). 2009 m. balandžio 15 d. G. A. (pardavėjas) ir J. S. (pirkėja) sudarė žemės sklypo bei pastato pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Sutarties 2.4 punkte įtvirtinta sąlyga, kad jeigu šios sutarties 2.1 punkte ir papunkčiuose numatyti pirkėjo įsipareigojimai nebus visiškai ar iš dalies įvykdyti per nurodytą terminą, pardavėjas turės teisę reikalauti, kad pirkėjas per nustatytą papildomą 5 darbo dienų terminą sumokėtų likusią kainos dalį bei 0,02 procento dydžio delspinigius. Pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimų per pardavėjo nustatytą papildomą terminą, pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį. Sutarties 2.1 punkte nurodyta daiktų pardavimo kaina bei atsiskaitymo už įsigytus pastatus dalys ir terminai (b. l. 5-11).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju paminėtos sutarties 2.4 punkto turinio negalima vertinti kaip sąlygų dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Sutarties 2.4 punkte yra išdėstytos sąlygos dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį įgyvendinimo tvarkos, t.y. sąlygos, kurioms esant atsiranda teisė vienašališkai nutraukti sutartį, bet ne sąlygos dėl išankstinės neteisminės ginčų, kylančių vykdant sutartį, sprendimo tvarkos. Paminėtina ir tai, kad vienašalis sutarties nutraukimas įgyvendinamas nesikreipiant į teismą su reikalavimu dėl sutarties nutraukimo (CK 6.209, 6.217, 6.218 straipsnio nuostatos). Šiuo gi atveju ieškovas siekia sutartį nutraukti ne vienašališkai, o teismine tvarka (kreipdamasis į teismą su atitinkamu reikalavimu). Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ginčo šalių sudarytos sutarties sąlygas, nepagrįstai teigdamas, jog ginčo šalys sutartyje buvo numatę išankstinę ginčo sprendimo tvarką, o ieškovas tokia tvarka esą nepasinaudojo. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

Sutarties 8.6 punkte numatyta, kad visi ginčai dėl šios sutarties sprendžiami šalių tarpusavio derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, o nepasiekus susitarimo – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 5-11). Tiek ieškovo ieškinyje, tiek atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas, laikydamasis paminėtų principų, siekė ginčą išspręsti derybų būdu, tačiau to nepavykus pasiekti pareiškė ieškinį teisme.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ginčo šalių sudarytos sutarties sąlygas, todėl nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, manydamas, jog nebuvo laikytasi šalių aptartos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti ieškovo G. A. ieškinį atsakovei J. S. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų, nes atsižvelgiant į šiuo atveju priimamą procesinį sprendimą ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, jie netenka teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo G. A. ieškinį atsakovei J. S. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis