Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei ir Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovui J. J. K., ieškovo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovui R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, t. y. dėl pilnamečio sūnaus pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą. Prieš teikiant teisinį vertinimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bylos šalims išaiškintinas tokių teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisėje ir teismų praktikoje.

Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas, o viena iš tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo pareiga, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir Civilinio kodekso 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Taigi, sprendžiant šalių (tėvo ir pilnamečio sūnaus) ginčą dėl išlaikymo teikimo būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: pirma, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas, ieškovas J. J. K. yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos; antra, teismui privalu įvertinti tiek tėvo, tiek vaiko šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes; trečia, nustatyti, ar tėvas J. J. K. tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų sūnaus R. K. atžvilgiu; ar nėra pagrindo atleisti pilnametį ieškovo sūnų nuo prievolės išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą dėl to, kad pastarasis vengė atlikti savo pareigas vaikui.

Dėl ieškovo nedarbingumo ir paramos jam reikalingumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi sveikatos problemų (b. l. 6-9), savivaldybės biudžeto lėšomis nuo 2011 m. birželio mėn. yra globojamas viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 10-12, 39, 91, 92). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymos duomenys patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad jo mėnesio pajamas sudaro 286,86 Lt dydžio senatvės pensija, iš kurios atskaičius 229,49 Lt išskaitas globos įstaigai, ieškovui kiekvieną mėnesį lieka 57,37 Lt suma (b. l. 15, 16). Byloje pateikta pažyma taip pat patvirtina, kad ieškovas turi įsiskolinimų globos įstaigai už suteiktas paslaugas. Nors ieškovui nuosavybės teise (1990-04-09 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 35 pagrindu) priklauso gyvenamasis namas, pastatas – tvartas ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 95), tačiau ieškovas dėl sveikatos problemų ir senyvo amžiaus nebegali rūpintis šiuo turtu, be kitų asmenų pagalbos gyventi šiame gyvenamajame name. Antra vertus, nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovas turimo nekilnojamojo turto neparduoda, neišnuomoja, jeigu, kaip pats teigia, gyvena skurdžiai (ieškovas paminėjo palyginimą „kaip ubagyne“). Nepaisant pastarosios aplinkybės, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas J. J. K. yra nedarbingas asmuo, kuriam yra reikalinga papildoma materialinė parama.

Dėl ieškovo ir atsakovo šeiminės ir turtinės padėties ir kitų byloje reikšmingų aplinkybių.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra keturių uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojas, trijose bendrovėse dirba direktoriaus pavaduotoju, taip pat yra vienos individualios įmonės savininkas (b. l. 21, 50-53, 65-71). Atsakovas nuosavybės teise turi administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 54, 79, 84), yra vedęs, nenurodė turintis nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų, kuriems atsakovas teiktų išlaikymą. Atsakovas R. K. nurodė, kad turi sveikatos problemų dėl širdies veiklos, kraujospūdžio, tačiau nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas, kaip nustatyta iš jo paties žodinių paaiškinimų ir liudytojos Z. S. parodymų, yra vedęs antrą kartą, tačiau su sutuoktine jau keletą metų kartu negyvena, turi tik vieną pilnametį sūnų (atsakovą), kitas sūnus (atsakovo brolis E. K.) yra miręs.

Išdėstytų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas R. K. pagal savo turtinę ir šeiminę padėtį turėtų galimybę, t. y. finansiškai būtų pajėgus teikti tam tikro dydžio išlaikymą savo senyvo amžiaus tėvui, kuriam, kaip konstatuota, yra reikalinga materialinė pagalba.

Dėl pagrindo atleisti pilnametį ieškovo sūnų nuo prievolės išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą dėl to, kad pastarasis vengė atlikti savo pareigas vaikui.

Nors byloje yra konstatuota, kad ieškovas J. J. K. yra asmuo, kuriam yra reikalinga finansinė parama, taip pat konstatuota, kad atsakovas R. K. pagal savo turtinę ir šeiminę padėtį turėtų galimybę teikti tam tikro dydžio išlaikymą savo senyvo amžiaus tėvui, tačiau teismas išsamiau neanalizuoja faktinių aplinkybių dėl 500,00 Lt išmokų dydžio pagrįstumo, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai suponuoja išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas atleisti pilnametį ieškovo sūnų nuo prievolės išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą dėl to, kad pats ieškovas praeityje vengė atlikti savo pareigas vaikui, kai jis dar buvo nepilnametis.

Pagrįsti šią išvadą, teismas pirmiausia išaiškina teisės reglamentavimą šiuo klausimu. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (1 dalis); tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Taigi, ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą atsakovą auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas nesirūpino, neauklėjo atsakovo, neteikė vaikui būtino išlaikymo, todėl atsakovo motina 1979 m., 1980 m. kreipėsi dėl alimentų išskaičiavimo priverstine tvarka, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiui atsakovui. Atsakovo motina Z. V. (buvusi „K.“) parodė, kad ji viena pati rūpinosi dviejų sūnų auklėjimu, priežiūra, išlaikymu, tuo tarpu vaikų tėvas ieškovas nuolat girtuokliavo, nesirūpino šeima, ne vieną kartą liudytoja, jos teigimu, patyrė ieškovo fizinį smurtą (vienas iš tokių atvejų buvo tuomet, kai liudytoja buvo nėščia aštuntame mėnesyje). Liudytoja parodė, kad sūnums buvo apie 12 metų, kai ieškovas visiškai paliko šeimą. Į teismo posėdį atsakovo pakviesta liudyti atsakovo teta, ieškovo J. J. K. sesuo N. K. paliudijo teisme atsakovo žodinius paaiškinimus, kad J. J. K., gyvendamas šeimoje, buvo visiškai neatsakingas tėvas, smurtaujantis sutuoktinis, nuolat vartojęs alkoholį, nesirūpinęs šeimos gerove. Liudytoja taip pat paliudijo, kad ieškovo buvusi sutuoktinė jos paprašė padėti auginti R. ir E. K., šiems esant maždaug 12 metų amžiaus, nes paramos iš sutuoktinio ji nesulaukusi. Liudytoja Z. S. (ieškovo antrosios sutuoktinės sesuo) paliudijo, kad ieškovas gyvendamas ir antroje santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino naujai sukurtos šeimos gerove, nedirbo.

Nors ieškovas ir nurodė, kad jis visą laiką gyveno su šeima, pirmoje, antroje klasėje jis padėjo sūnui R. K. mokymosi procese, važiuodavo su sūnumi į ekskursijas, muziejus, dalyvaudavo tėvų susirinkimuose, nurodė, kad septintoje klasėje sūnus dalyvavo chemikų olimpiadoje, tačiau šie ieškovo paaiškinimai buvo paneigti paminėtais liudytojų parodymais. Dar daugiau, atsakovo R. K. paaiškinimus ir liudytojų parodymus apie tai, kad ieškovas neteikė išlaikymo savo dviem nepilnamečiams sūnums, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 1979 m. rugpjūčio 29 d. Kapsuko liaudies teismo sprendimas (b. l. 77) ir 1980 m. lapkričio 11 Kapsuko rajono liaudies teismo pranešimas (b. l. 56). Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo R. K. žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, apie tai, kad jis visiškai nevykdė pareigos išlaikyti savo šeimą, du sūnus, nurodė, kad tai yra melagingi parodymai. Ieškovas nurodė, kad jis visada dirbo, gautą darbo užmokestį atiduodavo vaikų motinai, buvusiai sutuoktinei Z. K.. Ieškovo teigimu, buvusi sutuoktinė jam nežinant jau prieš trisdešimt metų ėmėsi teisinių veiksmų prieš jį (ieškovas J. J. K. atsakovo motinos Z. K. kreipimąsi į teismą dėl alimentų vaikams priteisimo įvardijo kaip „ruošė popieriukus, o aš nieko“). Tačiau pastarieji ieškovo paaiškinimai nėra pagrįsti jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis). Aplinkybę, kad ieškovas, dar būdamas darbingo amžiaus, nesiėmė aktyvių veiksmų ieškotis darbo tam, kad savo vaikams užtikrinti jų poreikių patenkinimą (maistas, būstas, pramogos, lavinimas, ugdymas ir pan.) ir tuo pačiu užsitikrinti, kad ateityje pačiam ieškovui valstybė mokėtų didesnio dydžio senatvės pensiją, patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pateiktos senatvės pensijos bylos duomenys (b. l. 119-157).

Ieškovo argumentai, kad jis šiuo metu užsiima medžio drožinėjimu, gamina rankdarbius iš medžio, o tai, ieškovo paaiškinimu, negalėtų daryti alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, nepaneigia atsakovo ir liudytojų paaiškinimų, kad ieškovas praeityje, t. y. dar atsakovui R. K. buvus nepilnamečiu, piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to nesirūpino šeimos gerove

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad atsakovas R. K. įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo naštą įrodyti, kad ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiui vaikui, kas sudaro pagrindą Civilinio kodekso 3.206 straipsnio pagrindu atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą, o ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl atsakovo R. K. savarankiškų reikalavimų.

Atsakovas R. K., sakydamas baigiamąsias kalbas, žodžiu pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo jo patirtą neturtinę žalą. Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo neteisėtų reikalavimų pablogėjo jo sveikata. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad atsakovas dar 2014 m. gegužės 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo informuotas apie priešieškinio pateikimo byloje formą ir būdą (b. l. 40, 41), tačiau atsakovas tokia teise nepasinaudojo. Tik baigiamųjų kalbų metu žodžiu išsakytas šalies prašymas priteisti neturtinę žalą nelaikytinas savarankišku ieškinio reikalavimu šioje byloje, todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.

Atsakovas informuotinas, jog manydamas, kad jo teisės ir interesai yra pažeisti jis turi teise teikti teismui savarankišką reikalavimą J. J. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos iš ieškovo J. J. K., nes ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo J. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.