- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- 1-983-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13254-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pensininkas, spec. vidurinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis 2019 m. kovo 30 d. apie 22.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) smogė I. B. kumščiais ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė jai poodines kraujosruvas nosyje, abiejų akių vokuose ir paakiuose, smakre, dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje ir nugaroje, dešinės akiduobės lūžimus ir sukėlė nukentėjusiajai I. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d.
Kaltinamasis A. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo visiškai nepripažino. Parodė, kad nukentėjusioji yra jo pusseserė. Tą dieną jis šventė savo gimtadienį, jį pasveikinti atvažiavo I. B.. Ji atvažiavo iš Kauno, buvo viena, kartu dar buvo jo draugė R. L., visi vartojo alkoholį. I. atvažiavo apie pusią dviejų, atėjo į namus, draugė buvo paruošusi valgyti, išgėrė trys butelius degtinės, viskas buvo gerai, buvo visi linksmi. Parodė, kad jis su I. sėdėjo ant sofos, R. buvo atsirėmusi į sieną. I. pradėjo jo klausinėti, kiek laiko jis laikys R. pas save, nes ji nedirba. Tuomet jis I. pasakė, kad jei toji atvažiavo juos išskirti, tai gali važiuoti atgal. Ji apsirengė ir norėjo išeiti, bet kadangi buvo apie 11 vakaro, tai jis užrakino duris ir neleido jai išeiti, liepė pas jį likti nakvoti. Parodė, kad po to susinervavęs išėjo parūkyti į balkoną, o kai grįžo atgal į kambarį, paaiškėjo, kad Irinos jau nėra namuose. Pasirodo, ją išleido išeiti jo draugė, nes I. jos paprašė. Parodė, kad jeigu jis būtų I. sumušęs, tai ji būtų iš karto nuėjusi į policiją, tačiau ji to nepadarė, I. gal pati neprisimena, kas ją sumušė. O iš ryto jis gavo iš I. draugo grasinančią žinutę. Mano, kad gal kažkas ją sumušė, o ji ant jo viską verčia. Nors jis ir buvo išgėręs, bet viską prisimena. Parodė, kad tuomet kai I. norėjo išeiti, jis užrakino duris ir patraukė ją už rankos, o ji užkliuvo už koridoriuje stovėjusios batų dėžės ir nukrito. Nurodė, kad niekada su I. nesipykdavo, susitikdavo, pabaliavodavo, vėl gražiai išsiskirdavo. Jis nežinojo, kad ji kreipėsi į policijos pareigūnus. Laioo, kad yra apkaltintas neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiškai nepripažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis. Nurodė, kad tą dieną buvo pas kaltinamąjį svečiuose. Iš pradžių viskas buvo gerai, buvo paruoštas maistas, užkandžiai, buvo trise, visi pavalgė, išgėrė, kalbėjosi. Nors ji buvo apgirtusi, bet viską prisimena. Parodė, kad Rita užmigo, o ji su A. toliau kalbėjosi. Po to ji nuėjo į tualetą, o kai iš jo išėjo, A. jai pareiškė, kad ją myli, pradėjo ją bučiuoti ir pasiūlė eiti su juo kartu į lovą. Ji pradėjo šaukti R., gal kokius penkis šešis kartus, kol Rita pabuvo. Parodė, kad pirmą smūgį ji gavo iš kumščio į dantų sritį ir dėl to lūžo apatinis dantų protezas, paskui kaltinamasis jai trenkė į nosies sritį, tada ji parpuolė ant kelių, tuomet jis ją mušė per galvą, pečius. Kai R. pakilo, ji atėjo į koridorių ir klausė, kas čia vyksta. Kai Rita pasirodė, ji susirinko savo daiktus, o A. ją išstūmė pro duris pavadindamas šiukšle. Nurodė, kad tuomet, kai A. ją išstūmė pro duris, ji laiptinėje nukrito ant keturių, nukritusi nusibrozdijo alkunes kelėnes. Parodė, kad A. dėl jo draugės nepriekaištavo, priešingai ji padėjo jiems, kiek galėjo pervedė pinigų. Parodė, kad tuomet, kai išėjo iš A. buto, nuėjo link autostrados, perėjo į kitą pusę jos, kad galėtų toliau vykti į Kauną. Jai skaudėjo galvą, eidama visą laiką verkė, buvo kruvina. Ėjo ilgai, nes automobiliai nestojo, o iš to šoko net nepagalvojo paskambinti telefonu. Vėliau sustojo vienas automobilis, kuris ir parvežė ją beveik iki pat namų, žmonės matė, kaip ji atrodo, bet ji jiems nieko nepasakojo. Parodė, kad į Elektrėnų policijos komisariatą nenuėjo, nes ji nežino, kur jis yra, o be to, naktį susigaudyti yra sunku. Kai parėjo namo, ją pamatęs jos sugyventinis išsigando ir parodė jai veidrodį, kad ji pati pamatytų, kaip atrodo. Tuomet ji paskambino A. Ž. sūnui ir papasakojo viską ir paklausė, ką jai daryti, pastarasis liepė jai eiti į policiją. Kitą dieną ji Kaune nuvažiavo į policijos komisariatą, jai iškvietė greitąją, ji sirgo visą mėnesį o dantis tvarkosi iki šiol. Prašo priteisti iš A. Ž. jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Parodė taip pat, kad gavusi specialisto išvadą iš greotosios pagalbos, nuėjo pas gydytoją. Patikslino, kad pagrindiniai smūgiai jai buvo suduoti į veidą, buvo nubrozdijimai (nuo griuvimo), mėlynės (stipriai suėmė už kairiojo žąsto), kairysis dilbis nukentėjo, kai ji griuvo.
Specialisto išvadoje Nr. G838/2019(02) nurodyta, kad I. B. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosyje, abiejų akių vokuose ir paakiuose, smakre, dešiniame žande, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir nugaroje, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, dešinės akiduobės lūžimai. I. B. padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės lūžimų jos sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja ar panašiai. Sužalojimai I. B. padaryti ne mažiau kaip aštuonių (8) trauminių poveikių pasėkoje. (tomas 1, b.l. 51-52)
Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas L. G. parodė, kad palaiko savo išvadą pateiktą į bylą. Papildomai paaiškino, kad nukentėjusioji nurodė, kad į veidą ji gavo du smūgius, jis nustatė, kad jai buvo suduota ne mažiau trijų smūgių, smūgiai buvo ir žande ir smakre, pagal lokalizaciją dešinė alkūnė ir dešinys kelis nukentėjo nuo kritimo. Patikslino, kad akiduobės lūžis ar stovimoje ar gulimoje padėtyje priklauso nuo jgos, suduodant smūgį.
Liudytoja R. L. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo sugyventinis, tačiau ji sutinka duoti parodymus, nukentėjusiąją ji taip pat pažįsta, matė ją kokius trys kartus. Buvo šeštadienis, šventė A. gimtadienį, atvažiavo I. pasveikinti A.. Parodė, kad ji buvo paruošusi maisto, buvo degtinės trys buteliai. Šventė beveik visą dieną, po to liudytoja nuėjo miegoti, tačiau nebuvo užmigusi, Girdėjo, kaip I. A. priekaištavo dėl jos, kad ji yra išlaikytinė, kad nedirba, o tai buvo tiesa, nes tuo metu ji darbo neturėjo. I. užpyko ir susiruošė važiuoti namo, nors jai buvo paklota, tačiau A. užrakino duris ir jos neišleido. Kada A. išėjo į balkoną parūkyti, o I. atėjo prie jos ir paprašė, kad pastaroji ją išleistų, ką ji ir padarė. Parodė, kad jeigu tą vakarą kas nors būtų įvykę, tai būtų kaimynas girdėjęs, nes jie gyvena bute su bendra virtuve, tačiau kaimynas iš savo kambario išėjęs nebuvo. A. tikrai negalėjo sumušti I., jis yra ramus žmogus ir tą kartą nors buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nieko negalėjo padaryti. Prieš liudytoją nėra niekada smurtavęs, tik būną kad jie tarpusavyje apsižodžiuoja. Parodė, kad I. nebuvo užkliuvusi už batų dėžės ir nukritusi. Parodė, kad kitą dieną paskambino jie I., pakėlė telefoną I. sugyventinis, pradėjo koliotis, siuntinėti įvairias žinutes. S. I. kitą dieną todėl, kad pastaroji iš jų išėjo naktį, tai pergyveno dėl jois, kažkaip negražiai viskas išėjo.
Liudytojas A. Lukoševičius apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, o nukentėjusioji yra jo sugyventinė. Parodė, kad tą šeštadienį I. B. išvažiavo į gimtadienį pas Ž.. Iš Kauno į Elektrėnus. Parodė, kad I. B. rado ant autostrados žmonės ir avežė į namus. Ji jam pasakė, kad Ž. norėjo ją išprievartauti. Parodė, kad tą naktį kai B. atėjo namo, jos veidas buvo mėlynas, akys mėlynos. Parodė, kad Ž. suspardė B., nes ji jam nedavė. . Mėlynės taip pat buvo ir ant kojų ir ant rankų. Ryte jie abu nuvažiavo į policiją, buvo iškviesta greitoji, iriną nuvežė į klinikas, po to buvo atliekama ekspertizė. Greitosios naktį nekvietė, nes pasimetė. Neginčijo tos aplinkybės, kad Ž. rašė žinutes, tačiau pastarasis į žinutes neatsakė.
Parodymų patikrinimo metu su nuekntėjusiąja I. B. nustatyta, kad I. B. pasiūlius ir sutikus, tarnybiniu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini). I. B. parodė namą, Nr. 8, į kurį 2019-03-30 d. ėjo pas A. Ž. į svečius. Užlipo į 4 aukštą ir parodė rudas, medines buto duris, tai - (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. Ž.. A. Ž. atidarius buto duris, pateko į vidų, kur nukentėjusioji I. B. parodė kambarį, kuriame 2019-03-30 gėrė alkoholį kartu su A. Ž. ir R. I. B. parodė, kad jai išėjus iš tualeto patalpos koridoriuje ją apkabino A. Ž., jai priešinantis ir mėginant jį atstumti, A. Ž. dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą stipriai į dantų sritį, antrą kartą kumščiu sudavė stipriai tarp akių ir tuomet jai suklupus ant grindų, sudavė apie 10 kartų kumščiais jai į galvą ir pečius. Vėliau nukentėjusioji I. B. parodė, kad ėjo per lauko duris ir A. Ž. ją išeinančią išstūmė per jas, ir ji suklupo laiptinėje, tuomet parodė, kad išėjusi per (duomenys neskelbtini) namo laiptinės duris nuėjo link autostrados pusės ir pakeleivingomis mašinomis grįžo namo į Kauną. (tomas 1, b.l. 87-98)
Medicininių dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad A. Ž. buvo nustatyta 1 cm ilgio linijinė paviršinė odos žaizda, pasidengusi šašu, dešinės rankos IV piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 1-2 savaites iki gydytojo apžiūros 2019-04-11 dešinei rankai kontaktuojant su kietu buku ar aštriabriauniu paviršiumi. Iš turimų duomenų negalima duoti išvados apie tikslesnį sužalojimo padarymo mechanizmą bei galimas padarymo aplinkybes. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos surikdymo mastą. (tomas 1, b.l. 133)
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Iš nukentėjusiosios I. B. parodymų matyti, kad konfliktas tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo kaltinamojo bute kai ji išėjo iš tualeto, o A. ją apkabino, pradėjo ją bučiuoti, siūlė eiti į lovą kartu su juo miegoti ir kuomet ji atstūmė jį ir nesutiko su jo siūlymu, po ko pastarasis jai sudavė kumščiu į dantų sritį, dėl ko jai lūžo apatinis dantų protezas, paskui jis jai trenkė į nosies sritį, o jai parpuolus ant kelių, kaltinamasis ją mušė per galvą, nugarą, po to išstūmė pro duris, dėl ko ji nukrito ant kelių ir nusibrozdijo rankų alkūnes ir kojų kelius. Nors kaltinamasis A. Ž. neigia smurtavęs nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti I. B. parodymais, nes jie buvo nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad I. B. buvo sužalota, suduodant jai smūgius, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, o teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas (ekspertas) L. G. patvirtino pateiktas išvadas ir papildomai nurodė, kad nukentėjusiajai buvo smūgiuota ir į veido sritį ir į nugarą ir į galvą. Tai, kad namo I. B. grįžo sužalota, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. L. ir tolimesni I. B. veiksmais, nes iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jį kitą dieną po smurto kreipėsi į medikus, buvo apžiūrėta, jai buvo užfiksuoti jau paminėti sužalojimai (1 tomas, b.l. 50, į bylą pateiktia ambulatorinė kortelė). Šių įrodymų visuma patvirtina I. B. sužalojimo faktą, tačiau iš kaltinimo A. Ž. šalintini sužalojimai, kuriuos I. B. patyrė krisdama (apie ką patvirtino ir ji pati) , t.y. sužalojimas dešinėje alkūnėje ir odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Tačiau teismas turi įvertinti tą aplinkybę, ar kaltinamasis A. Ž. yra atsakingas už nukentėjusiosios I. B. sužalojimą. Neginčijamai yra nustatyta, kad 2019 m. kovo 30 d. I. B. buvo svečiuose pas A. Ž. adresu (duomenys neskelbtini) šventė A. gimtadienį, buvo trise, t.y. A., jo sugyventinė R. ir ji, I.. Daug gėrė, linksminosi visą dieną. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne iš karto po incidento, o kitą dieną, todėl neblaivumo laipsnis kaltinamajam A. Ž. nebuvo nustatinėjimas, O nukentėjusiajai I. B. 2019-03-31 11 val. 14 min., t.y. kitą dieną nustatytas 1,14 promilių neblaivumo laipsnis (1 tomas, b.l. 24-25), nors ir patys incidento dalyviai neneigia, kad tą dieną vartojo alkoholį ir buvo apgirtę. Nustatyta, kad vėlai vakare tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko incidentas. Kaltinamojo versija – jie susipyko dėl to, kad nukentėjusioji jam priekaištavo dėl sugyventinės, kad pastaroji pas jį gyvena, niekur nedirba, dėl ko jis buvo labai nepatenkintas ir liepė I. išeiti. Šia jo versiją patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo metu apklausta sugyventinė R. L.. Nukentėjusioji I. B. neigia šių aplinkybių buvimą. Teismo vertinimu, A. Ž. pateikta gynybos versija yra atmestina, nes ji įrodinėjama tik jo ir jo sugyventinės parodymais, kurie šiuo atveju vien dėl to, kad jie yra sugyventiniai, kartu gyvena, veda bendrą ūkį ir yra įdentiški. Priešingai, įvertinus anksčiau išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad prieš I. B. smurtavo būtent A. Ž., nes ji sužalota buvo jo bute. Teismas atkreipia dėmesį ir į, kad tuo metu, kai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko incidentas, liudytoja R. L. buvo jau lovoje, nors kaip ji tvirtino dar nemiegojo, bet irgi buvo apgirtusi, todėl visų aplinkybių galėjo ir negirdėti. Tai, kad I. B. galėjo sužaloti kiti asmenys, kuomet ji išėjo iš kaltinamojo buto ir nuėjo link autostrados, kad nuvažiuoti į Kauną nepasitvirtino jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima padaryti išvadą, kad galbūt I. B. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo pati nugriuti, nusibrozdinti, į ką nors atsitrenkti ir taip susižaloti. Jau kaip ir buvo paminėta, jai padaryti sužalojimai yra suduodant smūgius į tam tikras kūno vietas. Teismas taip pat nenustaė, kad nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį (tiek vienas, tiek kitas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jų santykiai yra geri, I. B. bendrauja su savo pusbroliu, kai gali, padeda finansiškai, A. Ž. taip pat nurodė, kad jie visada sutarė gerai, jokių incidentų tarp jų nėra įvykę). Todėl kaltinamojo A. Ž. parodymus teismas laiko gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. Ž. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: kaltinamasis 2019 m. kovo 30 d. apie 22.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smogė I. B. kumščiais ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė jai poodines kraujosruvas nosyje, abiejų akių vokuose ir paakiuose, smakre, dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje ir nugaroje, dešinės akiduobės lūžimus ir sukėlė nukentėjusiajai I. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Todėl jis yra baustinas.
Dėl bausmės skyrimo.
Už padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1 d. asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę kaltinamajam A. Ž., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Įvertinus visą tai, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant kaltinamajam ilgalaikės ar trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, į vertinus tai, kad bausmės tiklsus, įvertinus nusikaltimo pobūdį bei pasekmes, galima pasiekti ir be realaus lasivės atėmimo bausmės paskyrimo. Todėl A. Ž. skirtina sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, skiriant paqpildomus įpareigojimus: t.y. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pagal LR BK 72 (2) str., laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl civilinio ieškinio.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).
Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 617,57 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko abiems būnant neblaiviems, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo neturtinė žala yra 500,00 Eur (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Mažintinas ir prašomos priteisti turtinės žalos dydis, įvertinus tai, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog ji negalėjo dirbti (duomenų byloje apie nukentėjusiosios darbo vietą nėra), jos gaunamo atlyginimo, dėl ko 350 eurų suma yra nepriteistina, kitos nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra pagrįsto rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos, t.y. iš kalto asmens priteistina 267,57 Eur turtinės žalos. B eto, teismas atkreipia dėmes į ir į tai, kad už I. B. gydymą patirtas išlaidas prašo apmokėti Valstybinės ligonių kasos. Kitoje dalyje ieškinys ir yra atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, t.y. 258,64 Eur sumos iš kalto asmens priteisimo už I. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-04-24 sprendimo suteikti I. B. 50 procentų dydžio antrinę teisinę pagalbą pagrindu. Teismas laiko, kad šis reikalavimas yra pagrįstas ir todėl tenkina jį pilnumoje, priteisiant 258,64 Eur sumą iš A. Ž..
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys (1 tomas, b.l. 57-58) dėl 6258,13 Eur priteisimo žalos atlyginimui už nukentėjusiosio I. B. gydymą yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalą iš kaltinamojo A. Ž., kurio veiksmais ši žala yra padaryta (CK 6.263 str.1, 2 d. d., 6.280 str.).
Dėl kardomosios priemonės.
Kardomąją priemonę A. Ž. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, – panaikinti.
Kardomąją priemonę A. Ž. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą- panaikinti ir nuosprendį paskelbus, A. Ž. grąžinti asmens tapatybės kortelę Nr. 14931767, išduotą Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Elektrėnų grupės (28) ir pasą Nr. 24785396, išduotą 2018-07-12 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Elektrėnų grupės (28).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas
nusprendė:
A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, laisvės apribojimo laikotarpiu nevatoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis LR BK 72 (2) str., įpareigoti nuteistąjį A. Ž. laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -A. Ž. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kardomąją priemonę A. Ž. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą- panaikinti ir nuosprendį paskelbus, A. Ž. grąžinti asmens tapatybės kortelę Nr. 14931767, išduotą Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Elektrėnų grupės (28) ir pasą Nr. 24785396, išduotą 2018-07-12 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Elektrėnų grupės (28).
Priteisti iš A. Ž. Valstybinei ligonių kasai 258,13 Eur žalos atlyginimui už nukentėjusiosios I. B. gydymą.
Priteisti iš A. Ž. 267,57 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. B.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš A. Ž. 258,64 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai I. B., valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienosgali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.