- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- 2-3028-343/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01042-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- B UAB „Santakos vaistinė“
- Atsakovas
- D. Č., R. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „Santakos vaistinė“ ieškinį atsakovėms D. Č., R. N. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-5) ieškovė B UAB „Santakos vaistinė“ prašo priteisti iš atsakovių D. Č. ir R. N. solidariai 124 299 Lt žalos Įmonių bankroto įstatymo 2str. 8-9p.p., 8str.1p., 4p., 11str. 3d.14p. pagrindu. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2010 09 08 Kauno apygardos teismas ieškovei iškėlė bankroto bylą. Įmonės kreditoriai susirinkime įpareigojo administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu B UAB „Santakos vaistinė“ akcininkams dėl nesavalaikiu bankroto bylos iškėlimu kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė, kad įmonės 2008 12 31 duomenimis įmonės turtą sudarė 557 472 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 650 400 Lt . Sutinkamai su ĮBĮ 2str. 8p. įmonė buvo nemoki, todėl sutinkamai su ĮBĮ 8str. 1p. jei kreditoriai nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tai įmonės savininkas (savininkai) privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. B UAB „Santakos vaistinė“ turi dvi akcininkes - atsakoves, kurioms priklauso po 50% bendrovės akcijų. Jos laikytinos įmonės savininkėmis. Todėl jos turėjo paduoti pareiškimą teismui iki 2009 04 30, tačiau to nepadarė, o tęsė veiklą toliau. 2010 06 30 balanso duomenimis įmonės turtas buvo 221 902 Lt, o mokėtinos sumos išaugo iki 774 699 Lt . Įmonei tęsiant veiklą, įmonės skolos didėjo ir bendrovei dėl atitinkamų veiksmų (neveikimo) buvo padaryta žala. ĮBĮ 8str. 4d. numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės bendrovei padarė 124 299 Lt žalą. Žalą sudaro skirtumas tarp mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 2009 06 30 bei mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, buvusių 2008 12 31.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad įmonė 2008 12 31 duomenimis buvo nemoki. Prašė vadovautis CK 6.35str. 4d., nes buvo akivaizdu, kad visi įmonės įsiskolinimai viršijo įmonės turtą. Į teismą su ieškiniu atsakovės turėjo kreiptis iki 2009 04 30. Įmonės patirta žala apskaičiuota vadovaujantis LAT 2011 03 25 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, įrodymai, pagrindžiantys ieškinį yra b.l. 7-16, žala įmonei yra paskaičiuota vertinant santykį tarp įsiskolinimų ir turto. Č. visada žinojo, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Ieškovės atstovo nuomone, yra įrodyta, kad įmonė 2009 12 31 buvo nemoki, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi, kai padėtis žymiai pablogėjo. Todėl ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė D. Č. prašo ieškinį atmesti (b.l. 41-44). Nurodo, kad ieškovė ieškinį kildina iš ĮBĮ 8str. 1d., prašo taikyti deliktinę atsakomybę. Nurodyta materialinės teisės norma įmonės savininkų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sieja su įmonės galėjimu atsiskaityti su kreditoriais. Reikšdama ieškinį ieškovė turėjo teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog 2008 m. pabaigoje UAB „Santakos vaistinė“ negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su esamais kreditoriais. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad įmonė 2008 metais būtų paskelbusi kreditoriams apie negalėjimą vykdyti turimus įsipareigojimus. 2007 metais įmonė turėjo tris vaistines, vidutinis darbuotojų skaičius buvo apie dvidešimt. Vaistinė dirbo pelningai ir uždirbo per 2007 metus 16 480 Lt grynojo pelno. 2008 metais įmonė dirbo stabiliai, apyvarta siekė 2797932 Lt, ekonominės krizės nesijautė, todėl buvo priimtas sprendimas plėsti įmonę steigiant naujus filialus. Per 2008 metų antrą pusmetį buvo įsteigti trys filialai. Įmonė filialams steigti išleido apie 8247217 Lt . Įmonės kreditoriai plėtrai pritarė nežiūrint į tai, kad įsiskolinimai kai kuriems kreditoriams padidėjo. 2008 metus įmonė baigė su nuostoliu, tačiau buvo tikimasi, kad įmonė 2009 metais dirbs pelningai ir skolos kreditoriams bus grąžintos. Įmonės savininkės neturėjo jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, kas būtų sudarę įstatyminį pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Savininkės nežinojo ir negalėjo numatyti, kad 2009 metais Lietuvą užguls pasaulinė ekonominė krizė, kuri žlugdys ir įmonės veiklą. Jos visą laiką elgėsi apdairiai ir sąžiningai siekdamos kuo didesnio pelno iš įmonės veiklos, stebėjo įmonės finansinę padėtį. Kreditoriai nekėlė jokių reikalavimų dėl padidėjusių skolų grąžinimo, tolimesnis veiklos vykdymas buvo susijęs ir su įmonėje dirbančių žmonių socialiniu statusu, nes iškėlus bankroto bylą darbuotojai netektų darbo, o, gal būt, ir vienintelio šeimos pragyvenimo šaltinio. 2009 metais buvo nutarta sumažinti atlyginimus darbuotojams, kai kuriuos atleisti, 2009 07 16 iš asmeninių lėšų atsakovės suteikė įmonei neprocentinę paskolą – 49 000 Lt, 2009 05 05 pateikė prašymą sumažinti nuomos mokestį, nutraukti vieno filialo nuomos sutartį. Buvo uždaryti du filialai. 2010 m. stengiantis padengti kuo daugiau įsiskolinimų kreditoriams buvo: mažinamas darbo krūvis darbuotojams ir atlyginimai; darbuotojai išleidžiami nemokamų atostogų, atleisti 8 darbuotojai iš darbo, mažinamas atlyginimas, mažinamas nuomos mokestis. Įsitikinus, kad taikant visas įmanomas priemones įmonės veiklos išsaugoti nepavyks, buvo nutarta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nurodyti veiksmai siekiant išsaugoti darbo vietas darbuotojams, sumokėti įsiskolinimus negali būti laikomi kaip neteisėti arba nerūpestingi. Jos neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padidėjusiomis mokėtinomis sumomis. Mano, kad sutinkamai su ĮBĮ 31str. nuostatomis po to, kai įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto administratorius nebegali kreiptis į teismą su ieškiniu, nes ši teisės norma reglamentuoja administratoriaus teises ir pareigas įmonę likviduojant ir tokia jo teisė nėra numatyta. Tai taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovė D. Č. ir jos atstovas papildomai nurodė, kad ji, įvertinusi įmonės balansą už 2008 m., nustatė, kad įmonė yra moki, todėl su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Jų nuomone ieškovės reikalavimas yra nesąžiningas, nepagrįstas, reikalaujama atlyginti dvigubai, nes atsakovės suteikė įmonei 49 000 Lt paskolą, kurios nereikalauja grąžinti. Atsakovės stengėsi, nes mažino sąnaudas, atleidinėjo darbuotojus, bendradarbiavo su kreditoriais. Akcininkas atsako tuo atveju, jeigu atliko nesąžiningus veiksmus. Pažymėjo, kad 2008 m. pabaigoje buvo atidaryti trys filialai, kurie taip pat pareikalavo papildomų išlaidų. Turto prieš iškeliant bankroto bylą sumažėjo, nes buvo atidavinėjamos prekės tiems didmenininkams, iš kurių buvo paimtos. Ieškovė neįrodė, kad buvo nemoki 2008 12 31. Motyvas dėl įmonės nemokumo 2009 12 31 yra nenagrinėtas, be to, iškyla klausimas dėl žalos dydžio. Apskaičiuodama žalos dydį ieškovė nepagrįstai paėmė skirtumą tarp įsipareigojimų. Nėra būtinų sąlygų materialinei atsakomybei. Atsakovės buvo sąžiningos.
Atsiliepimas
Atsakovė R. N. ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės atstovas nepateikė kontrskaičavimų, kad yra neteisingi atsakovių pateikti paskaičiavimai. Ieškovės pateiktas žalos paskaičiavimas iš 2009 06 30 balanso duomenų apie įsipareigojimus atimant įsipareigojimus pagal 2008 12 31 balansą yra absurdiškas, nes esant pirmam skaičiui mažesniam už antrą, gautųsi minusas. Tai tuomet įmonė būtų skolinga atsakovėms. Didmenininkai skatino plėstis, norėjo, kad būtų realizuojam kuo daugiau vaistų. Vaistinių tinklai norėjo jas suvalgyti. Iš pradžių visada yra nuosmukis. Dirbo ne tam, kad eiti į minusą. Mano, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys, neaiškus žalos dydis.
Būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, civilinį ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą.
Šalies argumentai
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Santakos vaistinė“ (b.l. 6). 2010 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė administracijos vadovė D. Č.. Ji pareiškime nurodė, kad pagal įmonės 2010 06 30 balanso duomenis įmonė yra nemoki ir negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, todėl ir prašė iškelti bankroto bylą. B UAB „Santakos vaistinė“ turi dvi akcininkes – atsakoves D. Č. ir R. N., kurioms priklauso po 50% bendrovės akcijų. Ieškovė ieškinyje kelia įmonės savininkių materialinės atsakomybės klausimą Įmonių bankroto įstatymo 8str. 4d. pagrindu. ĮBĮ 8str. 1p. nustato, kad jei kreditoriai nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tai įmonės savininkas (savininkai) privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šio straipsnio 4 d. nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl pirma teismas turi nustatyti tą aplinkybę, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreditoriai nesikreipė, ar UAB „Santakos vaistinė“ kaip nurodo ieškovė 2008 12 31 buvo nemoki.
Ieškovė B UAB „Santakos vaistinė“ nurodo, kad įmonės (UAB „Santakos vaistinė“) balanso 2008 12 31 duomenimis įmonės turtą sudarė 557 472 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 650400 Lt . Todėl, jos nuomone, sutinkamai su ĮBĮ 2str. 8p. įmonė buvo nemoki, o įmonės savininkės, šios bylos atsakovės, turėjo paduoti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2009 04 30, tačiau to nepadarė, o tęsė veiklą toliau. ĮBĮ 2str. 8d. nustato, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ( nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sutinkamai su B UAB „Santakos vaistinė“ balansu 2008 12 31 (b.l. 8-9) įmonės turtą sudarė 557 472 Lt , o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 650 400 Lt . Analizuojant situaciją 2008 12 31 datai svarbu nustatyti, ar visi finansiniai įsipareigojimai – 650 400 Lt buvo pradelsti. Ieškovė duomenų, kurie iš šių įsipareigojimų buvo pradelsti, o kurie nepradelsti neteikė. Tuo tarpu atsakovė D. Č., išanalizavusi įmonės dokumentus, pateikė teismui mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 2008 12 31 detalizavimą (b.l. 161-162). Iš šio detalizavimo matyti, kad 2008 12 31 pradelsti įsiskolinimai sudarė 170 974,43 Lt . Iš nurodyto matyti, kad įmonė 2008 12 31 buvo moki, todėl atsakovėms nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad įmonės kreditoriai 2011 11 03 kreditorių susirinkimo metu svarstydami klausimą „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo“ išklausė administratoriaus atstovo M. V., kuris atstovavo įmonę ankstesniuose posėdžiuose ir kuris paaiškino, kad patikrinus atsakovių pateiktus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų detalizavimus, nustatyta, kad 2008 12 31 pradelsti įsiskolinimai neviršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (b.l. 187-193).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus sprendžia, kad ieškinys kaip neįrodytas atmestinas.
Ieškovė prašo atsakovių atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę. Būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, civilinį ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą. Teismui nustačius, kad nebuvo pagrindo atsakovėms kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti, t.y. nenustačius neteisėto šiuo atveju neveikimo, nėra pagrindo taikyti deliktinę atsakomybę, kadangi ieškovas privalo įrodyti visas būtinas sąlygas deliktinei atsakomybei taikyti.
Vienu iš argumentų patenkinti ieškinį ieškovės atstovas nurodo tą aplinkybę, kad įmonė 2009 12 31 buvo nemoki ir tą aplinkybę, jo nuomone, patvirtina mokėtinų sumų ir įsipareigojimų detalizavimas b.l. 163-164. Pirma, bylos nagrinėjimo metu klausimas dėl įmonės mokumo ar nemokumo 2009 12 31 nebuvo nagrinėjamas. Šį argumentą ieškovės atstovas išsakė baigiamųjų kalbų metu. Todėl atsakovės neturėjo galimybių į jį atsikirsti. Be to, įmonės mokumas ar nemokumas 2009 12 31 nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektas. Antra, b.l. 163-164 yra įmonės skolų detalizavimas 2009 04 01 datai. Šį detalizavimą paruošė ir pateikė atsakovė D. Č.. Iš šio detalizavimo matyti, kad įmonės įsiskolinimai sudarė 747569,62 Lt, o iš jų pradelsti – 270 567, 72 Lt. Duomenys apie turtą nėra pateikti. Todėl teismas negali įvertinti šių teiginių pagrįstumo, be to, įmonės skolos, buvusios 2009 04 01, nereiškia, kad tokios pačios skolos buvo ir 2009 12 31. Trečia, jeigu ir būtų nustatyta, kad įmonė buvo nemoki 2009 12 31, tai lieka neaiškus žalos dydis. Akivaizdu, kad jis negali būti tapatus ieškinyje pareikštai sumai. Be to, ieškovės atstovas nurodė, kad žala paskaičiuota vadovaujantis LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, jog vadovautis nurodyta LAT 2011 03 25 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011 šioje civilinėje byloje nėra pagrindo, kadangi faktinės bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos.
Ieškovės atstovas be kita ko prašė vadovautis CK 6.35str. 4d., nes buvo akivaizdu, kad visi įmonės įsiskolinimai 2008 12 31 viršijo įmonės turtą. Ši teisės norma šiuo atveju netaikytina, nes ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad įmonei esant nemokiai įmonės savininkės nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kaip minėta, pagal ĮBĮ 2str. 8p. įmonė yra nemoki, kai nustatoma, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertę. Įstatymas įmonės įsipareigojimus skirsto į pradelstus ir ne. Kitų įsipareigojimų ir turto santykis šiuo atveju nėra svarbus, nes šis rodiklis neįtakoja įmonės savininko/savininkų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo/jų (savininko/savininkų) įmonei savalaikio iškėlimo
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus sprendžia, kad ieškinys kaip neįrodytas atmestinas.
Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai jos ir nepriteisiamos (CPK 96str.2d., 4d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.