Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. liepos 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 38 MGL dydžio bauda (sumokėta 2023 m. spalio 26 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:

jis 2024 m. rugsėjo 18 d., apie 22.05 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje tyčia padegdamas O. Z. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir pats gyvena, duris, sugadino šių durų skydą ir išorinius apvadus, kurių bendra vertė 170 eurų. Tokiu būdu A. Z. visuotinai pavojingu būdu sugadino O. Z. priklausantį 170 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis A. Z. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, iš namų išėjo pasivaikščioti ir užėjo į barą, kur išgėrė apie 200 gramų degtinės. Būnant bare, apie 21.30 val., jam paskambino mama ir paprašė grįžti namo. Jis pasakė, kad greitai grįš, bet iš baro neišėjo. Ji po kiek laiko vėl paskambino ir sakė, kad gali negrįžti, nes jo neįsileis. Paskui pradėjo rašyti jam žinutes. Jis atrašė, kad yra suaugęs ir grįš kada nori. Kiek pasėdėjęs bare pagalvojo, kad geriau eiti namo. Apie 22.00 val. priėjo prie savo buto, kuriame gyvena su mama, (duomenys neskelbtini). Norėjo atrakinti duris, bet pamatė, kad yra be raktų, todėl paspaudė durų skambutį, bet mama durų neatidarė. Paskambino jai į telefoną ir ji atsiliepusi paaiškino, kad gali eiti ten, kur buvo, kad jo neįsileis. Jis supyko ir koridoriuje radęs kažkokią seną knygą išplėšė iš knygos kelis puslapius, knygą kažkur toliau numetė. Išplėštus puslapius buvo padėjęs ant grindų šalia durų ir uždegė. Puslapiai užsidegė, bet tokio kaip gaisro nebuvo, buvo tik daug dūmų. Pagalvojo, kad mama, kai pradės eiti dūmai, atidarys duris, bet mama jų neatidarė, todėl jis pats užgesino degantį popierių ir nusileido į apačią parūkyti. Prieš nueinant telefonu padarė nuotrauką, kurioje matėsi, kad durys yra šiek tiek apdegusios, t. y. yra apgadinta durų apdaila. Nuotrauką „Watsapp“ programėlės pagalba nusiuntė motinai į jos telefoną ir išėjo. Tą dieną namo nebegrįžo, nakvojo pas draugų. Apie tai, kad ji iškvietė gaisrininkus ir policininkus, sužinojo po kelių dienų, kai mama jam paskambino ir pranešė, kad jis prisidirbo. Ji jam papasakojo, kad dėl jo padegimo buvo atvažiavę pareigūnai. Jis dar jos klausė, kam ji kvietė gaisrininkus, kai tą degantį popierių prie durų buvo užgesinęs ir jokio gaisro, kai jis išėjo, nebebuvo, į ką ji atsakė, kad kai jis atsiuntė nuotrauką ji išsigando, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė gaisrininkus. Tada, kai ji sakė, kad jis jai siuntė nuotrauką, prisiminė, jog iš tikrųjų ją išsiuntė jai, bet savo telefone po mamos skambučio jos nerado, tai suprato, kad ją buvo ištrynęs iš karto po įvykio. Tyrimui nuotraukos pateikti negali, nes jos nėra jo mobiliojo ryšio telefono nuotraukų galerijoje. Ją ištrynė turbūt iš karto po įvykio. Dėl įvykio gailisi. Supranta, kad blogai pasielgė, bet iš tikrųjų gaisro nesukėlė, nes kaip tik popierius užsidegė ir pradėjo degti jis ugnį užgesino. Savo poelgio niekaip pateisinti negali. Ateityje pasižada nedaryti jokių nusikalstamų veikų ir ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti jam su mama susitaikius. Žino, kad mama dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimą ir draudimas žalą dėl apgadintų buto durų atlygino, todėl pasižada, jeigu draudimas pareikalaus, žalą atlyginti. Mamos atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė ir jam jokių pretenzijų neturi. Su bylos užbaigimu baudžiamuoju įsakymu sutinka, tik prašo teismo sumažinti jam siūlomo apribojimo laikotarpį, nes dirba užsienyje pagal kontraktus ir jeigu jam bus galima išvykti galės toliau tęsti darbą. (b. l. 158-161, 162-164).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji O. Z. parodė, kad A. Z. yra jos sūnus. Gyvena kartu jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 18 d. vakare sūnus išėjo pasivaikščioti. Ji pasakė, kad jis grįžtų iki 21.00 val., nes žino, kad jeigu jis užsibūna kažkur ilgiau, jis grįžta girtas ir ji su juo negali susitvarkyti. Jis pradeda konfliktuoti su ja, vadinti necenzūriniais žodžiais, trankyti durimis, todėl ji visą tai žinodama jo į namus, kai jis būna girtas, neįsileidžia. Įvykio dieną sūnus vakare apie 21.30 val. jai paskambino ir ji iš jo balso suprato, kad jis yra girtas, todėl jam pasakė, kad į namus neįsileis. Praėjus kiek tai laiko apie 22.00 val. kažkas paskambino į duris. Ji nuėjo prie durų ir pasižiūrėjusi į durų akutę pamatė, kad prie durų stovi sūnus. Jis skambino į durų skambutį, beldėsi į duris, skambino jai į telefoną, bet ji durų neatidarė. Paskui jis išjungė jai šviesą namuose, nes koridoriuje yra buto elektros skydinė, ir ji, neturėdama šviesos namuose ir koridoriuje, nieko negalėjo matyti ką jis daro koridoriuje. Kiek tai pastovėjusi prie durų nuėjo į kambarį. Po kiek laiko jis jai į telefoną atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi, kad yra apdegęs buto durų kampas. Supratusi, kad sūnus padegė buto duris, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad sūnus braudamasis į butą padegė buto duris. Po jos skambučio atvyko gaisrininkai ir policijos pareigūnai. Kadangi durys jau nebedegė, gaisrininkai neturėjo ką gesinti. Jie viską užfiksavo. Policijos pareigūnai irgi viską apžiūrėjo ir išvyko. Ji papasakojo, kad jos buto duris padegė jos sūnus A. Z.. Jis po įvykio jai pasakojo, kad nenorėjo padegti buto durų. Jis tik norėjo ją pagąsdinti. Jis pasiėmė knygą ir uždegė ją su žiebtuvėliu. Priėjęs prie buto durų su degančia rankoje knyga norėjo, kad ji užuostų dūmų kvapą pro duris, bet ji taip ir neužuodė, nors durys užsidegė. Sūnus sakė, kad išsigando ir pats užgesino pradėjusias degti duris. Apdegė durų kampas ir stakta apačioje. Kiek kainavo buto durys, neatsimena, jos buvo keistos prieš dešimt metų. Jų vertės šiai dienai nurodyti negali. Butas ir buto turtas yra draustas „Swedbank“ draudimu, todėl ji po įvykio pranešė bankui, kad yra sugadintas jos turtas. Draudimo atstovai apžiūrėjo buto duris ir įvertino apgadinimus. Žalą įvertino 380 eurų. Šiuos pinigus ji gavo į savo sąskaitą. Jokių pretenzijų sūnui dėl padegimo neturi, be to, kaip jis pats papasakojo, jų padegti nenorėjo, o tik norėjo ją pagąsdinti. Jokia žala dėl įvykio jai nepadaryta, nes tą žalą, kurią patyrė dėl kilusio gaisto, jai atlygino draudimas, pervesdamas į sąskaitą 380 eurų. Gavus pinigus ji kreipėsi į įmonę, kuri paskaičiavo kiek kainuos durų remontas. Durų dar nesutvarkė, bet paskaičiavo, kad remontas kainuos 290 eurų, sąskaitą-faktūrą galės vėliau pateikti el. paštu tyrimui, kai bus sutvarkytos durys. Tai pirmas įvykis jų šeimoje, kai sūnus taip pasielgė. Jis yra labai geras, bet būna, kai išgėręs tampa konfliktiškas, bet nėra agresyvus. Jokiomis psichinėmis ligomis neserga, jokiuose įskaitose nestovi, bet turi problemų su alkoholiu. Jis dėl įvykio labai gailisi. Supranta, kad pasielgė blogai. Veikė spontaniškai, tikslo padegti butą neturėjo, tik norėjo, kad ji išsigąstų ir atidarytų duris, kad jis galėtų grįžti į namus. Jokių pretenzijų dėl kilusio gaisro jam neturi ir ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti. Sūnus po įvykio išvažiavo dirbti į užsienį. Jis dirba pagal kontraktą Švedijoje (b.l. 67-70).

Papildomos apklausos metu O. Z. patikslino, kad tyrimui pateikė savo telefoną, bet jame jau nėra tos nuotraukos su degančiomis durimis, kurią sūnus jai buvo atsiuntęs įvykio dieną per „Watsapp“ programėlę, nes jis pats ją pašalino. Telefone yra tokia funkcija, kuri leidžia šalinti kitam abonentui siųstas nuotraukas ir žinutes. Ji tą sūnaus įvykio dieną atsiųstą nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotos apdegusios durys, norėjo parodyti pagal jos iškvietimą atvykusiems į įvykio vietą gaisrininkams, bet jau tada jos telefone nebuvo, sūnus jau buvo ją ištrynęs. Bet ji bus panašiai tokia pat, kurią ji turi telefone, kai pati po įvykio nupaveikslavo duris. Jo atsiųstoje nuotraukoje durys jau nebedegė ir jokių dūmų nebebuvo. Ar jo telefone ji yra išsaugota, ar ne, nežino, nes jis galėjo ją ištrinti ir savo telefone. Sūnus sakė, kad kai uždegė duris išsigando, todėl pats jas užgesino ir tada atsiuntė jai nuotrauką, kad ji jį įsileistų į namus, bet ji, kai jis tik atsiuntė nuotrauką, iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Pirmieji atvažiavo gaisrininkai, tada policija, bet sūnus jau buvo pasišalinęs (b. l. 72-75). Savo sūnui A. Z. jokių pretenzijų neturi. Jis atsiprašė, ji atleido ir jie susitaikė. Turtinę žalą jai atlygino draudimas, todėl civilinio ieškinio nereikš. Ikiteisminį tyrimą atliekamą jos sūnaus atžvilgiu prašo nutraukti (b. l. 76-78).

O. Z. pateikta UAB „Asmodas“ užsakymas-sutartis pagrindžia sugadintų durų atstatymo vertę - 310,00 Eur (b. l. 47). 2024-11-27 UAB „Asmodas“ informavo, kad durų apdailos remonto kaina be darbų yra 170 eurų (b. l. 45-46).

Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2024 m. rugsėjo 18 d., 22.09 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) A. Z. bendro naudojimo laiptinėje padegė (neaiškiu būdu) savo mamos O. Z. buto duris. Įvykio metu apgadintos šarvuotos durys. Iki atvykus policijos pareigūnams A. Z. iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu niekas nenukentėjo. O. Z. kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą sūnaus atžvilgiu (b. l. 1-4).

Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio pranešimo dėl turto gadinimo nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 18 d., 23.37 val., policijos pareigūnams atvykus (duomenys neskelbtini), juos pasitiko ekipažas L1922 ir pareigūnai paaiškino, kad iki jiems atvykus A. Z. iš įvykio vietos pasišalino. Bendrauta su pranešėja O. Z., kuri paaiškino, kad sūnus A. Z. gegužės mėnesį buvo atleistas iš darbo dėl alkoholio vartojimo, nuo tada gyvena pas ją namuose, kiekvieną dieną vartoja alkoholį, būna agresyvus, vartoja kažkokius receptinius vaistus. Šiandien apie 21.30 val. sūnus paskambino į buto duris, tačiau pamačiusi pro durų akutę, kad sūnus akivaizdžiai neblaivus, buto duris atsisakė atidaryti, po ko jis labai įpyko, bendro naudojimo koridoriuje vadino O. Z. įvairias necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad kviestų gaisrinę, nes padegs duris. Moteris pranešė apie įvyki policijai, atvažiavusi PGT sušlavė sudegusius galimai popieriaus likučius, todėl iš įvykio vietos jokių daiktų išimti nebuvo galimybės. Įvykio metu buvo apgadintos buto durys, niekas nenukentėjo. Pranešėja kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą savo sūnaus atžvilgiu (b. l. 19-20).

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašto Dėl gaisro medžiagos persiuntimo matyti, kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2024 m. rugsėjo 18 d., 22.05 val., iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą dėl galimo padegimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini). Apgadintos buto durys, matomos degimo žymės. Prie rašto pridėtame 2024 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nurodyta, kad O. Z. teigimu, jos buto duris padegė sūnus A. Z.. Apdegė apie 30 kv. cm durų, laiptinė nenukentėjo. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų prikritę pelenų, galimai popieriaus ar kitos makulatūros liekanos. Galimai kiti pelenai buvo surinkti ir sudėti į plastikinį indelį ir palikti daugiabučio namo techninėje laiptų aikštelėje ant statybinio stelažo. Šalia jo, ant grindų maišuose sudėta makulatūra kuri ir galėjo būti padegta. Buto savininkė daugiau su niekuo nekonfliktuoja, grasinimų nesulaukė, todėl mano, kad tik sūnaus galimi veiksmai. Grasinimai žinutėmis bei gauta nuotrauka, kurią pats sūnus atsiuntė, jog padegė ir nurodė kviesti ugniagesius-gelbėtojus. Apie 22.00 val. buto savininkė išvietė tarnybą telefonu 112. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai, Klaipėdos AVPK pareigūnai, tyrėjai. Vadovaujantis O. Z. parodymais, įvertinus gaisro židinio vietą, aplinkybes, darytina išvada, jog tai padegimas (tyčinė žmogaus veika) (b. l. 21-37).

Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), t. y. penkių aukštų daugiabutis namas su trimis laiptinėmis. Namo trečioji laiptinė rakinama. Pakilus į namo penktą aukštą yra trys butai. Po kaire puse - šarvuotos užrakintos smėlio spalvos durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Durų apačioje, po dešinę matosi patamsėjimas, aprūkusios durys po degimo. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nėra. Įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 13-18).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. Z. tyrimui pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A 12“ (b. l. 48-50).

Iš 2024 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A 12“, Imei: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus pateikto tyrimui telefono nuotraukų galeriją nerasta į telefoną nuo kontakto (duomenys neskelbtini) atsiųstų nuotraukų, kuriuose būtų užfiksuotos degančios durys. Galerijoje rastos dvi nuotraukos, kurias, kaip nurodė nukentėjusioji O. Z., padarė ji pati. Vienoje nuotraukoje yra užfiksuotos apdegusios durys, kitoje nuotraukoje - gaisrininkai. Atsidarius programėlę „Vacap“, joje rastas nukentėjusios O. Z. susirašinėjimas su abonentu (duomenys neskelbtini), kaip nurodė nukentėjusioji, tai yra jos sūnus. Jame užfiksuota kaip O. Z. 2024 m. rugsėjo 18 d. jam rašė, kad jeigu jis laiku negrįš namo, jo neįsileis. Daugiau telefone jokios informacijos apie padegimą ir nuotraukų nerasta (b. l. 51-58).

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine – ūkine vertybe arba kai jis sugadinamas. Dažniausiai pasitaikanti visuotinai pavojingo būdo forma yra padegimas. Juo laikomas gaisro, t. y. nekontroliuojamo degimo procesas, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ai sudaromas pavojus žmonių gyvybei, sukėlimas.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. Z. 2024 m. rugsėjo 18 d., apie 22.05 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje tyčia padegė O. Z. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir pats gyvena, duris, sugadino šių durų skydą ir išorinius apvadus, kurių bendra vertė 170 eurų. Tokiu būdu A. Z. visuotinai pavojingu būdu sugadino O. Z. priklausantį 170 eurų vertės turtą. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties A. Z. parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios O. Z. parodymai, apžiūros protokolo duomenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai.

Ši A. Z. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis A. Z. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nusikalto būdamas teistu, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad A. Z. baustas administracine tvarka du kartus, jam paskirtas baudas sumokėjo. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. A. Z. kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartų aplinkybių visuma bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veikas paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, nustatant sankcijos vidurkiui artimą jos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, o paskyrus tik baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 4 d. 1 p., 4 p., 5 d. 4 p.). Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programos užsiėmimuose, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programos užsiėmimuose, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.