- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 1-496-295/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00481-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- L. Č.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista 2013-10-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda,
kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. Č. 2013 m. liepos 28 d., apie 15 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 50 litų dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui G. G. ir vyresniajam patruliui V. Š. (V. Š.), po to, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, ir tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, įdėjo 50 Lt nominalo kupiūrą Nr. AJ 7317971, į policijos pareigūno G. G. ranką, tokiu būdu davė 50 Lt dydžio kyšį minėtiems valstybės tarnautojams, siekdama neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t.y. kad jos pažįstamas F. K. (F. K.) nebūtų sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtąjį policijos komisariatą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, t.y. dėl to, kad jis, 2013-07-28, apie 13 val. 58 min., viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,85 promilių girtumas) necenzūriniais žodžiais ir gestais įžeidinėjo N. V. ir savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, ir tokiu būdu išvengtų administracinės atsakomybės.
Šiais savo veiksmais L. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamoji L. Č. savo kaltės jai inkriminuota nusikalstama veika nepripažino. Kaltinamosios L. Č. teigimu, jokio kyšio policijos pareigūnams ji nedavė, o padavė jiems 50 litų vertės kupiūrą, kad policijos pareigūnai perduotų tuos pinigus sulaikytajam F. K., kuris neturėjo pinigų grįžti namo po to, kai bus paleistas iš policijos nuovados.
Kad policijos pareigūnams perduoti pinigai galėjo būti skirti ne pareigūnams papirkti, o F. K., kad paleistas iš policijos nuovados jis turėtų už ką grįžti namo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas F. K. (F. K.).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji L. Č. savo kaltės jai inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino, jos kaltė papirkimu įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Liudytojai – policijos pareigūnai – G. G. ir V. Š. (V. Š.) teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamoji L. Č., būdama ne kartą įspėta dėl atsakomybės už pareigūno papirkimą, davė jiems 50 litų dydžio kyšį, kad jie nesulaikytų F. K. ir nevežtų jo į policijos komisariatą už jo padarytą teisės pažeidimą. Liudytojų G. G. ir V. Š. teigimu, į įvykio vietą jie atvyko gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmauja ir grasina nužudymu pareiškėjų kaimynas. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko V. V. (V. V.) ir N. V., kurie paaiškino, kad jų kaimynas F. K. (F. K.), būdamas neblaivus, juos įžeidinėja ir grasina nužudymu. Kadangi F. K. ir policijos pareigūnų akivaizdoje grasino N. V., jie nusprendė jį sulaikyti ir nuvežti į policijos komisariatą. Tuo metu, kai F. K. jau buvo policijos pareigūnų automobilyje, kaltinamoji L. Č. pradėjo siūlyti jiems pinigus už tai, kad F. K. nebūtų sulaikytas, o į nevienkartinius įspėjimus dėl atsakomybės už pareigūno papirkimą nereagavo, ir įkišo policijos pareigūnui G. G. į ranką 50 litų nominalo banknotą, sakydama <...>paleiskit, paleiskit, visiems gyventi reikia<...>. Liudytojų G. G. ir V. Š. teigimu, jeigu kaltinamoji būtų prašiusi pinigus perduoti sulaikytajam F. K., jie tai būtų leidę padaryti tiesiogiai, o ne per policijos pareigūnus.
Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 9-10) pateikė jam įteiktą 50 litų nominalo banknotą Nr. AJ7317971, kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 30-32) ir perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (b.l. 33-35).
Liudytojų G. G. ir V. Š. (V. Š.) nurodytos aplinkybės patvirtinamos ir jų pateiktais vaizdo įrašais, kurie buvo apžiūrėti ir pridėti prie bylos (b.l. 38-41; 44-47).
Liudytoja N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013 m. liepos 28 d. jie su V. V. sėdėjo kieme, kai jų kaimynas F. K. (F. K.), būdamas girtas, pradėjo įžeidinėti N. V., grasinti jai nužudymu. Kadangi F. K. buvo labai agresyvus, ji nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė F. K., o kaltinamoji L. Č., priėjusi prie vieno iš pareigūnų, įkišo jam į ranką pinigus.
Kad kaltinamoji L. Č., prašydama paleisti sulaikytąjį F. K., davė policijos pareigūnui pinigus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. V. (V. V.).
Dėl įrodymų vertinimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis. Vertinant liudytojų parodymus šioje baudžiamojoje byloje ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad šių liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Liudytojų G. G., V. Š. (V. Š.), N. V. ir V. V. (V. V.) parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos šie liudytojai suvokė pinigų perdavimo policijos pareigūnams metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs, patvirtinti byloje esančiais vaizdo įrašais, o jokių objektyvių duomenų apie tai, kad liudytojai G. G. ir V. Š. (Š.) turi tikslą apkalbėti kaltinamąją L. Č., bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl teismas dėl šių liudytojų parodymų tikrumo neabejoja. Teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti ir liudytojų N. V. ir V. V. (V. V.) parodymais, duotais nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme. Nors iš bylos medžiagos (b.l. 97-100) matyti, kad kaltinamosios L. Č. ir liudytojo V. V. tarpusavio santykiai konfliktiški, tačiau tiek N. V., tiek V. V. (V. V.) parodymai šioje baudžiamojoje byloje yra nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtinti kitų liudytojų – policijos pareigūnų - parodymais, todėl netikėti liudytojų N. V. ir V. V. (V. V.) parodymais teismas neturi pagrindo.
Liudytojo F. K. (F. K.) parodymus apie tai, kad pinigai, kuriuos kaltinamoji L. Č. perdavė policijos pareigūnams, buvo skirti ne kyšiui, o liudytojo F. K. asmeninėms reikmėms, teismas vertina kritiškai. Liudytojo F. K. teigimu, kad perduotų jam pinigus, jis prašė L. Č. pats, būdamas policijos pareigūnų automobilyje, tačiau šio liudytojo F. K. teiginio nepatvirtino nei vienas įvykio vietoje buvęs asmuo. Be to, liudytojo F. K. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi jis teigė, jog tuo metu, kai jis L. Č. prašė pinigų, policijos pareigūnų automobilio kairės pusės durelės buvo atidarytos, tačiau tuo pačiu metu F. K. parodė, kad kaltinamoji L. Č. pati negalėjo perduoti jam pinigų dėl to, kad automobilio durelės buvo uždarytos. Liudytojo F. K. (F. K.) parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes, kaip minėta, yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl liudytojo F. K. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje.
Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamoji L. Č. davė kyšį valstybės tarnautojui. Kaltinamosios L. Č. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, kadangi ji, veikdama tiesiogine tyčia, tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos (neveikimo), vykdant įgaliojimus.
Kaltinamosios L. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat tikslą, kurio buvo siekiama valstybės tarnautojo papirkimu, bei kaltinamosios asmenybę, kuri nors ir buvo teista, tačiau nusikaltimų recidyvas netaikomas (BK 27 straipsnio 1 dalis), dirba ir išlaiko nepilnametį sūnų (b.l. 86), ir mano, kad jai skirtina BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta - ir prokurorės pasiūlyto dydžio – bauda.
50 litų, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (kasoje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
L. Č. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jai 10 MGL (1300 Lt – vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą L. Č., panaikinti.
50 litų, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (kasoje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.