Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-03-26 · Administracinė byla Nr. I-2878-244/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-26
Bylos Nr.
I-2878-244/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Liudmila Zaborovska (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
R., R. A., Ž. A.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-2878-17/2007Procesinio sprendimo kategorija 13.2, 61 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIM A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Liudmilos Zaborovskos (pranešėja), Stasio Gagio, sekretoriaujant Daivai Čmukaitei, dalyvaujant pareiškėjams R. A., Ž. A., atsakovo atstovui Albertui Pocevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A., Ž. A. skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundu (b.l. 1-7) prašo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo statybai adresu Dvariškių kaimas, Riešės seniūnija, Vilniaus rajonas ir priteisti iš atsakovų 308 666,71 Lt turtinės bei moralinės žalos. Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsisako pareiškėjams išduoti leidimą gyvenamojo namo statybai. Tokį savo neteisėtą elgesį motyvuoja tuo, jog trečias asmuo - V. J. L., nevykdo prisiimtų įsipareigojimų Vilniaus rajono savivaldybei. Atsakovai vadovaujasi 2003 m. spalio 22 d. priimtu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3 - 230 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka", pagal kurį žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeičiamas į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti). Pareiškėjai negavo per LR statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nurodytą terminą iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymo dėl statybos leidimo, vadovaudamiesi LR statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalimi, pradėjo statytis gyvenamąjį namą ir tik 2005 m. balandžio pabaigoje sužinojo, jog projektui (be minėto 2003 m. spalio 22 d. sprendimo 5 punkto) nepritarta tik dėl to, jog nebuvo gautas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, leidžiantis arčiau sklypo ribos statytis. Pareiškėjai negali įforminti namo statybą kaip legalią, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pažeisdama aukščiau nurodytus įstatymus, neįregistravo pareiškėjų pakartotino pranešimo (2005 m. balandžio 13 d.) kaip statybos leidimo. Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimto 2003 m. spalio 22 d. Sprendimo 5 dalies neteisėtumo bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo pareiškėjai patyrė 308 666,71 Lt turtinę bei moralinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 204-208) su skundu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjas į Vilniaus raj. savivaldybės administraciją su prašymu dėl leidimo statybai išdavimo kreipėsi 2004-10-14, tačiau kartu su prašymu nepateikė Statybos įstatymo 23 str. 6 d. numatytų dokumentų, be to, prašyme išduoti statybos leidimą pareiškėjas nurodė, kad vykdys statybą ūkio būdu (t. y. nesudarius rangos sutarties - Statybos įstatymo 2 str. 16 d.) ir tuo pačiu prisiimdamas rangovo funkcijas. Tačiau pareiškėjas neatitiko rangovui keliamų reikalavimų, nustatytų Statybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes neturėjo statybos darbų verslo liudijimo (liudijimas nereikalingas tik statant nesudėtingą statinį - Statybos įstatymo 15 str. 5 d.), todėl statybos leidimas pareiškėjui nebuvo išduotas pagrįstai. Vilniaus r. savivaldybės planuose nebuvo numatytas Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. teritorijos plėtojimas kaip gyvenamosios. Dėl to tam ir nebuvo numatyta skirti finansavimą. Kai dėl žemės sklypo detalioji plano Dvariškių vs. Riešės sen. Vilniaus r. rengimo ir žemės paskirties keitimo kreipėsi žemės savininkas V.J. L., buvo aišku, kad šios teritorijos infrastruktūrai, nuotekoms surinkti ir valyti ir kt. savivaldybės biudžete lėšų nėra. Todėl V.J. L. prašymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Dvariškių sv., Riešės sen., Vilniaus r. detalaus plano patvirtinimo buvo patenkintas su sąlyga, kad V. J. L. savo lėšomis įrengs ir eksploatuos infrastruktūrą sklype pagal detalųjį planą, o leidimai gyvenamųjų namų statybai bus išduodami rekonstravus Raudondvario valymo įrenginius, įrengus sklypo infrastruktūrą (kelius, inžinerinius tinklus) pagal detalųjį planą ir pripažinus juos tinkamais naudotis pagal STR1.11.01:2000. V.J. L. su tokiomis sąlygomis sutiko ir jas vykdo. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 6 d. detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Vilniaus r. savivaldybės tarybos sprendimui „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Dvariškių vs. Riešės sen. Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka" konkretaus galiojimo termino nustatyta nebuvo. Todėl šio detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai, turėjo būti žinomi pareiškėjui ir yra pastarajam privalomi. Pareiškėjai neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos ir kitų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Nenustačius neteisėtos veikos ir kitų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, savivaldybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjams priteisti turtinės ir neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Statybos įstatymą savivaldybės administracijos darbuotojams buvo suteikti įgaliojimai išduoti naują statybą leidžiantį statybos leidimą. Pagal Statybos įstatymą būtina statybos leidimo išdavimo sąlyga - statinio projekto pateikimas. Savo ruožtu statinio projektas turėjo būti rengiamas, be kita ko, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Statybos leidimas galėjo būti išduotas tik patikrinus ir nustačius, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Tai privalėjo atlikti Nuolatinė statybos komisija (Statybos įstatymo 21, 23 str.).

Byloje nustatyta, kad 2004-10-14 pareiškėjai kreipėsi į atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo statybai Vilniaus rajone, Riešės sen., (duomenys neskelbtini) km. (b.l. 22). Pareiškėjams 2004-11-04 buvo atsakyta, kad 2004-10-21 Nuolatinės statybos komisijos posėdyje gyvenamojo namo techniniam projektui buvo nepritarta, nes gyvenamasis namas suprojektuotas arti sklypo ribos, namo projektą būtina derinti su kaimyninio sklypo savininku (b.l.64). Pareiškėjai teigė, kad atsakymo negavo, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad 2004-11-04 raštas buvo įteiktas pareiškėjams.

2005-04-13 pareiškėjai pranešė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kad vadovaudamiesi LR Statybos įstatymo 23 str. 16 dalimi pradeda gyvenamojo namo statybą, nes negavo atsakymo į savo prašymą išduoti statybos leidimą (b.l.62). 2005-04-20 savivaldybės administracija pranešė pareiškėjams, kad nepritarimo projektui priežastys buvo išdėstytos 2004-11-04 rašte, statybos leidimas bus išduotas tik tada, kai bus rekonstruoti Raudondvario kaimo valymo įrenginiai (b.l.63).

2006-03-17 pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo statybai (b.l.65), 2006-09-22 pareiškėjai pateikė savivaldybės administracijai statybos leidimo formą su paaiškinamuoju raštu (b.l.66) ir 2006-10-03 vėl pranešė, kad per 10 dienų negavo atsakymo į savo prašymą, todėl prašo įregistruoti pranešimą kaip statybos leidimą (b.l. 71). Pareiškėjai namo projektą suderino su kaimyninio sklypo savininku.

Pagal LR Statybos įstatymo 23 str. 9 dalį savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal LR Statybos įstatymo 23 str. 16 dalį, jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo dokumentų pateikimo praneša apie tai raštu statytojui, nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis. Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos leidimą statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija pažeidė LR statybos įstatymo 23 straipsnio 12, 16 dalis, LR Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, nes nesilaikė terminų, per kuriuos Vilniaus rajono savivaldybės administracija privalėjo atsakyti pareiškėjams į jų pateiktus prašymus išduoti statybos leidimą ar pateikti kitą informaciją. Nors atsakovas paaiškino, kad pareiškėjams nepritarimo projektui priežastys buvo išdėstytos 2004-11-04 rašte, kuris pareiškėjams buvo išsiųstas paštu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gavo raštą. Be to, pareiškėjams nebuvo atsakyta į 2006-03-17 prašymą, todėl teismas tenkina pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo statybai adresu Dvariškių kaimas, Riešės seniūnija, Vilniaus rajonas.

Be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracija pažeidė LR statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statyba). Ši sutartis pridedama prie statinio projektavimo sąlygų sąvado. Pareiškėjams pateiktame statinio projektavimo sąlygų sąvade įstatymo reikalaujama sutartis nebuvo pridėta. Vilniaus rajono savivaldybės administracija neteisėtai atsisako išduoti pareiškėjams statybos leidimą, remdamasi aukščiau minėto 2003 m. spalio 22 d. atsakovo sprendimo 5 dalimi.

Pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas,neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijosdarbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Byloje nustatyta, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos pačių pareiškėjų veiksmai. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 "Dėl viešosios atsakomybės" 3 principas nurodo, kadjei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti. Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas - nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo, ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pagal Civilinio kodekso 6. 282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pareiškėjai skundu dėl 2003-10-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo kreipėsi į administracinį teismą, praleidę įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, pareiškėjai laiku ir tinkamai nepasinaudojo teisinės gynybos priemonėmis ginčydami statybos leidimo neišdavimą ir jų pačių neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą, todėl reikalavimas atlyginti žalą atmestinas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

n u sprendė:

Pareiškėjų R. A., Ž. A. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti R. A. ir Ž. A. statybos leidimą gyvenamojo namo statybai adresu Dvariškių kaimas, Riešės seniūnija, Vilniaus rajonas.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Stasys GagysIna KirkutienėLiudmila Zaborovska