- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- 1-2466-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35893-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- T. I.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje T. I., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. I. 2017 m. liepos 16 d., apie 23.10 val., Vilniuje, Savanorių pr. 25A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,26 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais T. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis T. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 20.00 val., būdamas pas savo tetą E. S. svečiuose išgėrė alkoholio. Alkoholiui pasibaigus sėdo prie automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo iki Savanorių pr. esančios „Hyper Rimi“ parduotuvės. Parduotuvėje pirko degtinės, alaus ir grįžo iki automobilio. Atsisėdo į automobilį ir iš aikštelės išvažiavo į Žemaitės g., o po to pasuko į Savanorių pr. Pravažiavo nedaug, nes pastebėjo iš jo automobilio galo įjungtus policijos automobilio garso ir šviesų signalus. Sustabdė vairuojamą automobilį, priėjęs policininkas paprašė pateikti dokumentus, pateikė tik automobilio dokumentus. Vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi jis yra atimtas. Vairavo automobilį, priklausantį jo motinai L. I.. Policininkai jį patikrino alkotesteriu ir nustatė 3,50 prom. girtumą (b. l. 18–19).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. I. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas A. P. parodė, kad 2017 m. liepos 16 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu L. S.. Apie 23.07 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žemaitės g., prie visą parą veikiančios alkoholinių gėrimų parduotuvės sustojo automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtą automobilį pamatė važiuojantį Savanorių pr. ir sustabdė prie namo Nr. 25A. Automobilį vairavo T. I.. Vairuotojas atrodė neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti, tiesia linija eiti tiesiai jis nesugebėjo, teigė, kad prieš valandą vartojo alkoholį. T. I. patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 3,51 promilių girtumas, asmuo buvo pristatytas į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrą, o vėliau pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitas pareigūnų ekipažas perdavė T. I. seseriai I. K.. Patikrinus išsiaiškino, kad 2016 m. birželio 28 d. už vairavimą neblaiviam T. I. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 16 d. 23.05 val. užregistruotas įvykis, kad prie naktinės alkoholio parduotuvės sustojo neblaivus vairuotojas su automobiliu Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. I. (b. l. 8).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „Opel Corsa 1.2 16V“ kaina su PVM yra 1 650 Eur (b. l. 9).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. liepos 16 d. 23.10 val. T. I. nustatytas 3,51 promilių girtumo laipsnis (b. l. 20).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 7109/2017(01) matyti, kad T. I. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 16 d. 23.45 val. nustatyta mažiausia koncentracija yra 3,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 23).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1223 matyti, kad T. I. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 3,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 24).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. I. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 42–43).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas Lenkijos Respublikoje 2013 m. sausio 15 d., nusikalstamos veikos kategorija – vairavimas neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 28–29), baustas administracine tvarka, taip pat už automobilio vairavimą neblaiviam (b. l. 25–27). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 75 MGL dydžio (2 824,50 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. I. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. I. paprašė skirtiną baudą leisti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių (b. l. 42–43). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į T. I. prašymą ir skirtinos bausmės dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 (aštuonių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju T. I. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam laikinai netekus teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad T. I. jau atimta teisė vairuoti transporto priemones, taikant jam administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, T. I. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam T. I. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai L. I.. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 8). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – L. I., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo T. I. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. I. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus, dirbantis. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 1 650 Eur (b. l. 9), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2017 m. liepos mėnesiui nustatyta 1 650 Eur (b. l. 9), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka T. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 26 d. 23.15 val. (b. l. 32) iki 2017 m. liepos 17 d. 15.37 val., todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu T. I. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 39) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. I. vairuotojo pažymėjimas Nr. R1063341 (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 2 824,50 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. I. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 16 d. 23.15 val. iki 2017 m. liepos 17 d. 15.37 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 1 807,68 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyni eurai ir 68 ct).
Nustatyti T. I. 8 (aštuonių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš T. I. konfiskuoti automobilio Opel Corsa, valst. Nr. BHD , vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 650 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt) Eur.
T. I. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. R1063341) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. I. vairuotojo pažymėjimą Nr. R1063341 (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.