Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2025-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-567-1046/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-04-14
Bylos Nr.
e1-567-1046/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46717-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-567-1046/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46717-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.29.1.1.; 2.12.1.3. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. P. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 22 d. iki 2024 m. liepos 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, suklastojo tikrą dokumentą – perrašė (duomenys neskelbtini), 18:30 val., sudarytą „Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį“ dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo I. T., pakeisdama sutarties sudarymo datą, transporto priemonės kainą, atsiskaitymo būdą ir informaciją apie trūkumus, sutartyje įrašydama melagingą informaciją, o būtent: skiltyje „Data“ įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją – (duomenys neskelbtini), skiltyje „Transporto priemonės kaina“ nurodydama, kad 10 000 eurų – dešimt tūkstančių eurų, skiltyje „Atsiskaitymo būdas“ pažymėdama atsiskaitymą bankiniu pavedimu, skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodydama „(duomenys neskelbtini)“ bei skiltyje „Pirkėjas“ įrašydama I. T. vardą ir pavardę, pasirašydama ne savo parašu, o imituodama I. T. parašą, suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo – sutartį (duomenys neskelbtini) per elektroninių paslaugų portalą pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai, tiriančiai administracinio nusižengimo bylą, bei AB ,,Regitra“.

Kaltinamoji G. P., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei ją apklausus įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su sugyventiniu A. J. užsiima automobilių perpardavimu. Ji vertėsi individualia veikla, o A. J. turi savo įmonę. Jie nuomojasi didelį garažą, kuriame laikė parduodamus automobilius, ten laikė ir dokumentus, kurie susiję su įmonės veikla. (duomenys neskelbtini) jų gyvenamosiose patalpose ir garaže buvo atlikta krata, paimti įvairūs dokumentai, kompiuteriai, telefonai. Per metus parduodavo nemažai automobilių, todėl darbo vietoje buvo daug transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių bei kitų dokumentų. Neranda ir negali atsakyti, kur yra automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Mano, kad ją paėmė per kratą Panevėžio policijos pareigūnai, kadangi sutarties namuose nėra, jos tikrai neišmetė, nesunaikino. Turėjo įsigiję automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio parduoti neplanavo, norėjo pasilikti jį sau, tačiau trumpai pavažinėjus išlindo tam tikri trūkumai, kuriuos būtų reikėję remontuoti, todėl nusprendė šį automobilį pardavinėti. Skelbimus apie parduodamus automobilius deda per „Autoplius“. Šiam automobiliui pirkėjai atsirado labai greitai. A. J. bendrauja su klientais, jis tariasi dėl apžiūros ir kitų reikalų. (duomenys neskelbtini), yra tas jų garažas, kur laikė tą parduodamą automobilį ir kur susitiko su pirkėjais. Pamena, kad buvo atvykę du vyrai, moters ji nematė. Sugyventinis su tais vyrais kalbėjo rusų kalba, ji tos kalbos nemoka ir nesupranta. Žino, kad tie vyrai apžiūrėjo automobilį, jį išbandė kažkur pavažiuodami. Kai pirkėjai išbando automobilį gatvėje, jie važiuoja vieni, A. J. su jais nesėda kartu. Pamena, kad jiems tiko automobilis ir vyrai susitarė automobilį pirkti. A. J. jos paprašė surašyti pirkimo-pardavimo sutartį, valandų nepamena, bet tas buvo po pietų, galėjo būti 18.30 val., 2024 m. birželio 17 d., kaip parašyta įtarime. Pirkėjas padavė pasą, pasas buvo moters I. T. vardu, ant lapuko užrašė adresą, ir ji tuos turimus duomenis surašė į sutartį tam skirtose grafose. Kaip tas pirkėjas atsiskaitė su A. J., negali pasakyti. Kadangi automobilis buvo registruotas jos vardu, tai ji pildė šią sutartį, vėliau „Regitros“ puslapyje deklaravo pardavimą. Kiek pamena, „Regitrai“ duomenis apie transporto priemonės pardavimą pateikė (duomenys neskelbtini) gavusi protokolą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pamena, kad į elektroninį paštą gavo Administracinių nusižengimų protokolą už greičio viršijimą. Labai supanikavo, išsigando, žinojo, kad ji automobilio nevairavo, nes tokiu dideliu greičiu tikrai nevažinėja. Nežino, kas tuo automobiliu nurodytu metu važiavo – ar sugyventinis, ar kokie nors pirkėjai, kurie, prieš perkant automobilį nori išbandyti ir paspaudžia greitį. Kadangi pati nevairavo, bet protokolas buvo surašytas jai, norėjo kažkaip pasiteisinti. Būdama adresu (duomenys neskelbtini), kur yra garažas, surašė kitą pirkimo-pardavimo sutartį, pakeisdama sudarymo datą, t. y. parašė nebe 17 dieną, o 15 dieną, taip paankstino datą, manydama, kad ji tokiu būdu išspręs situaciją dėl jai skiriamos baudos. Nepagalvojo apie pasekmes, nepagalvojo, kad taip darydama klastoja dokumentą. Buvo išsigandusi dėl gresiančios baudos ir norėjo greitai išspręsti tą situaciją. Nesijautė kalta, nes tikrai ne ji vairavo, jai teisės yra labai reikalingos darbui, ir ji nenorėjo jų prarasti, juo labiau, kad nevairavo, nenorėjo prisiimti kažkieno kaltės. Kodėl sutartyje pakeitė ir pinigų sumą, negali atsakyti. Kokį atsiskaitymo būdą pažymėjo varnele, negali pasakyti, gali būti, kad ir prie defektų nurodė kažką kitą, bet neturėjo tikslo pakeisti duomenis, kad turėti kažkokios naudos sau. Tikslas perrašant sutartį buvo pakeisti datą, kad įrodytų, jog to automobilio jau nebeturėjo, kai buvo padarytas kelių eismo pažeidimas. Surašiusi tą sutartį, „Regitrai“ pateikė duomenis apie transporto priemonės pardavimą bei elektroniniu būdu nusiuntė Kelių policijos valdybai, kurie jai siuntė protokolą. Tos sutarties, pildytos 15 dieną, ne 17 dieną, neturi namie, yra įsitikinusi, kad jas paėmė per kratą. Labai gailisi dėl tokio savo neatsakingo, neapgalvoto poelgio, nepagalvojo, kad gali kilti tokios pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojos I. T. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), po pietų, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), iš G. P. nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini). Apie parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimų „Autoplius“. Pirkti automobilio važiavo kartu su sugyventiniu E. C. bei dar dviem pažįstamais vyrais. Atvažiavo savo automobiliu, turėjo prisikabinę priekabėlę automobiliui transportuoti. Atvažiavo prie kažkokio angaro ar tai didelio garažo. Jai labai skaudėjo galvą, todėl ji iš automobilio nelipo, jame liko laukti vyro, vyras su savimi pasiėmė jos asmens tapatybės kortelę. Po kurio laiko sugyventinis grįžo pas ją į automobilį, padavė jai pirkimo-pardavimo sutartį ir liepė joje pasirašyti. Savo ranka įrašė žodžius I. T. ir pasirašė. Daugiau nieko nepildė, jokių įrašų nedarė, jau viskas buvo užpildyta. Tyrėja parodė 2024 m. birželio 15 d. ir 2024 m. birželio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas. Pažiūrėjusi į šias sutartis mato, kad antrame puslapyje eilutėje prie žodžio „Pirkėjas“ yra parašyta jos vardas, pavardė ir parašas. 2024 m. birželio 17 d. sutartyje jos vardas ir pavardė bei parašas parašyti jos ranka, ji savo rašyseną atpažįsta, jai jokių abejonių nekelia. O 15-os dienos sutartyje jos vardas, pavardė ir parašas parašyti ne jos, šie įrašai padaryti kito asmens. Kai pasirašė sutartį, vieną egzempliorių pasiliko sau, niekam jos padavusi nebuvo. Sugyventinis sumokėjo už automobilį grynais pinigais, jokio pervedimo neatliko. Ji asmeniškai sėdėdama automobilyje nematė, kaip buvo pildoma pirkimo-pardavimo sutartis, nes sutartis buvo surašoma to angaro viduje. Kiek asmenų buvo tame angare, ar ten buvo pardavėja moteris, kurios vardas ir pavardė įrašyti sutartyje, nežino, nematė jos. Apie tai galėtų papasakoti sugyventinis. Tik pasirašius sutartį, jie iš karto išvažiavo, automobilį (duomenys neskelbtini) parsivežė su priekabėle. (duomenys neskelbtini) iš pat ryto automobilis buvo užregistruotas, gautas naujas latviškas registracijos liudijimas, gauti nauji Latvijos Respublikos išduoti valstybiniai numeriai. Kelių eismo saugumo direkcijai (CSDD) (duomenys neskelbtini), kurioje ir registravo automobilį, pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, jos prašymu jai padarė sutarties patvirtintą spaudu kopiją. Originali sutartis šiuo metu yra toje įstaigoje (duomenys neskelbtini), tokia pas juos tvarka, originalas nelieka pas pirkėją. Maždaug po mėnesio, nors gerai neprisimena, gavo pranešimą iš Lietuvos policijos, kad ji 2024 m. birželio 15 d. Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jai bus skiriama bauda. Sureagavo į tą pranešimą ir pateikė paaiškinimą. Tą dieną Lietuvoje nebuvo, jokio pažeidimo negalėjo padaryti, ji automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo tik 2024 m. birželio 17 d. ir jo net nevairavo. Dar nori pasakyti, kad kai ji gavo tą pranešimą apie baudą, sugyventinis skambino tam pardavėjui vyrui ir pranešė, kad jie gavo baudą, nors tą dieną to automobilio dar neturėjo ir jo nevairavo. Lietuvis vyriškis nieko nebandė paaiškinti, paprasčiausiai pasakė, kad gerai, žinos apie tai. Gali pasakyti, kad teisinga sutartis yra 2024 m. birželio 17 d., joje pasirašė ji tą pačią sudarymo dieną, kada ir nusipirko automobilį. Kas ką suklastojo ir kokiu tikslu tai darė, negali pasakyti.

Iš liudytojo E. C. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog I. T. yra jo sugyventinė, jis jai pirko automobilį (duomenys neskelbtini). Informaciją apie parduodamą automobilį rado skelbimuose „Autoplius“. Susiskambino su pardavėju, jis (pardavėjas) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), sutarė, kad kai jis grįš į Lietuvą, atvyks apžiūrėti jo automobilio. Sutartą dieną, tai yra 2024 m. birželio 17 d., po pietų, kartu su dviem pažįstamais ir savo sugyventine atvyko į (duomenys neskelbtini), pardavėjo atsiųstu adresu. Ten buvo angaras, šio kieme stovėjo jį dominantis automobilis (duomenys neskelbtini). Jis apžiūrėjo šį automobilį, išbandė, kaip jis važiuoja, aptiko daug trūkumų, kurie nebuvo nurodyti skelbime. Su pardavėju aptarė automobilio kainą, jam tiko jų susitarimas ir jis pasakė, kad automobilį pirks. Angaro viduje buvo daugiau automobilių švediškais numeriais, suprato, kad šis vyras užsiima automobilių pardavimu. Jis su savimi turėjo I. T. asmens tapatybės kortelę, ją padavė moteriai, kuri buvo angare, ir ši užpildė pirkimo-pardavimo sutartį. Kol ji pildė sutartį, jis vyrui sumokėjo už automobilį grynais pinigais 5000 tūkstančius eurų. Visus duomenis, reikalingus sutarčiai užpildyti, pildė ta moteris, kaip supranta G. P., nors nėra įsitikinęs, tik taip galvoja, nes automobilis buvo registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, o ne įmonės vardu. Ji pildė du sutarties egzempliorius. Eilutėje, kurioje nurodytas pirkėjas, reikėjo įrašyti pirkėjo vardą, pavardę ir parašą. Jis automobilį pirko I. T., ši jo laukė automobilyje ir nebuvo atėjusi į angarą. Antrą sutarties egzempliorių nunešė I. T. į automobilį, liepė jai pasirašyti eilutėje „Pirkėjas“. Šią sutartį su tikru I. T. parašu I. T. ir pateikė registruojant automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ta sutartis toje įstaigoje ir liko, I. T. buvo išduota patvirtinta kopija. Nusipirkę automobilį, grįžo į namus, jį registravo kitos dienos ryte, tai yra birželio 18 dieną. Kadangi I. T. laukė automobilyje, ji nematė, kaip buvo užpildyta sutartis ir su kuo jis bendravo angare. Prie savo apklausos prideda savo telefone turimą SMS, kur matyti jo susirašinėjimas su pardavėju 2024 m. birželio 17 d. Pardavėjas 2024 m. birželio 17 d., 12.18 val., atsiuntė adresą, kur atvykti, o jis pardavėjui 16.49 val. rašė, kad už 30 min. bus vietoje.

Iš prie E. C. apklausos protokolo pridėtos telefono ekrano nuotraukos matyti minimi SMS susirašinėjimas su pardavėju 2024 m. birželio 17 d.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialistės G. P. tarnybinio pranešimo ,,Dėl nustatytų aplinkybių, atliekant tyrimą, administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyboje (toliau – Valdyba) (duomenys neskelbtini) pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį (greičio viršijimas), dėl 2024 m. birželio 15 d., 18.02 val., (duomenys neskelbtini), mobiliu greičio matuokliu (duomenys neskelbtini) užfiksuoto administracinio nusižengimo, kurio metu užfiksuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas viršijo nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 110 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra G. P., gimusi (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 22 d. Administracinių nusižengimų registre (toliau Registras), G. P. automatiniu būdu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini). Protokolas išsiųstas 2024 m. birželio mėn. 22 d. naudojantis Administracinių nusižengimų registro funkcionalumu į G. P. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 03 d. Valdyboje per elektroninių paslaugų portalą gauta G. P. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis. Pagal G. P. pateiktą (duomenys neskelbtini) 16.30 val., pirkimo-pardavimo sutartį, automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja G. P., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjai Latvijos pilietei I. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje matoma, kad sutartis sudaryta 2024 m. birželio 15 d., 16.30 val., transporto priemonės kaina nurodoma 10 000 eurų, atsiskaitymo būdas pažymėtas bankiniu pavedimu, nurodyti transporto priemonės trūkumai ,,(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2024 m. liepos 10 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad Valdybos įgaliotas pareigūnas surašė protokolą su administraciniu nurodymu Latvijos pilietei I. T. Protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas 2024 m. liepos 10 d. naudojantis Administracinių nusižengimų registro funkcionalumu I. T. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu.

Iš 2024 m. liepos 22 d. I. T. elektroninio laiško matyti, kad I. T. prašo anuliuoti jai paskirtą baudą, kadangi transporto priemonę įsigijo 2024 m. birželio 17 d., 18 val. 30 min., administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo Lietuvoje. P. T. priemonės pirkimo pardavimo sutartį bei Latvijos Respublikoje išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą. Pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje matoma, kad sutartis sudaryta 2024 m. birželio 17 d., 18.30 val., transporto priemonės kaina nurodyta 5000 eurų, atsiskaitymo būdas pažymėtas grynaisiais pinigais, nurodyti transporto priemonės trūkumai ,,(duomenys neskelbtini)“.

Iš surinktos informacijos matyti, kad G. P. galimai perrašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pakeisdama transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą, paankstindama ją dviem dienomis, taip siekdama išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. G. P. galimai suklastojo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama skirtingus faktus. Palyginus pirkimo-pardavimo sutartyse esančius asmenų parašus, G. P. pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje matoma, kad I. T. parašas yra skirtingas, nurodytas skirtingas atsiskaitymo būdas, skirtingos sandorio sumos, nurodyti skirtingi transporto priemonės trūkumai. Pažeidimas su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2024 m. birželio 15 d., 18.02 val., todėl protokolas (duomenys neskelbtini) lieka galioti G. P. vardu.

Iš I. T. paaiškinimo rusų kalba, išversto į lietuvių kalbą, matyti, kad paaiškinime I. T. nurodo: ,,Dėl gauto man protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinu: 1. (duomenys neskelbtini), registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), 18:30 val., iš G. P., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina pridėta pirkimo-pardavimo sutartis), tai yra po padaryto teisės pažeidimo, nurodyto protokole. Iki 2024-06-17 nebuvo mano asmens domenų Lietuvos transporto priemonių registre nebuvo (Regitra). (duomenys neskelbtini) jau 2024-06-18 turėjo registracijos numerį (duomenys neskelbtini) Latvijos saugaus eismo keliais direkcijoje ( CSDD ), tai patvirtina pridėtas techninis pasas. 2. Teisės pažeidimo metu, kuris nurodytas protokole Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent 2024-06-15, aš buvau Latvijoje, o ne Lietuvoje. Lietuvoje negalėjau vairuoti jokio automobilio ir nevairavau. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, laikau baudą klaidinga ir prašau ją panaikinti.

Iš 2024 m. lapkričio 28 d. AB ,,Regitra“ duomenų matyti, kad AB ,,Regitra“ pateikė G. P. vardu 2024 m. liepos 3 d., 11:43 val., skaitmeninių paslaugų portale gautą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pranešimą dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo bei 2024 m. birželio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš 2025 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo „Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pridėjimo prie bylos medžiagos“ matyti, kad 2025 m. balandžio 1 d. iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) gautos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys, t. y. byloje (duomenys neskelbtini) atliktos 2024 m. gruodžio 2 d. kratos metu rastos ir paimtos :

1) 2024 m. birželio 17 d. sudaryta sutartis, 2 lapai, prie kurios prisegta automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopija, 1 lapas.

Pastaba. Rasta sutarties kopija, kurios antrame lape pirkėjas – I. T. ir parašas užrašyti originaliai, mėlynos spalvos rašymo priemone.

2) 2024 m. birželio 15 d. sudaryta sutartis dėl tos pačios transporto priemonės pirkimo-pardavimo. Rastas sutarties pirmo lapo originalas, to lapo kopija ir antro lapo kopija.

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. ji laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 22 d. iki 2024 m. liepos 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, suklastojo tikrą dokumentą – perrašė (duomenys neskelbtini), 18:30 val., sudarytą „Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį“ dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo I. T. – ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo – sutartį (duomenys neskelbtini) per elektroninių paslaugų portalą pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai, tiriančiai administracinio nusižengimo bylą, bei AB ,,Regitra“. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veiką tyčinė, baigta. Kaltinamoji yra neteista, bausta administracine tvarka, vykdo individualią veiklą, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė. Kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme bei jos dydžiu, tik prašo leisti baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamosios gaunamas pajamas bei turimą turtą, baudos mokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, G. P. paskiriant galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti G. P., kad jai teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Luminor, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti G. P., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė