- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- I1-786-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02577-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b. l. 1–18) nurodo, jog į teismą kreipiasi dėl netinkamų sąlygų dirbant virtuvėje, maisto gaminimo vietose, orumo pažeminimo, kankinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – TI-K).
Skunde nurodo, jog nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2019 m. kovo 29 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K (toliau – ir kalinimo įstaiga) 2 sekcijoje, kurios plotas – 60 kv. m, kartu su 24 asmenimis. Mano, kad buvo pažeistas gyvenamojo ploto normos reikalavimas. Pareiškėjas aiškina, kad tardymo izoliatoriaus ir bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 4 kv. m. Pareiškėjas tvirtina, kad kalinimo įstaigoje nepakankamai užtikrintas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto, kūrybos saviraiškos, mokslo ir kitų renginių organizavimas, siekiant įtraukti nuteistuosius. Neužtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje.
Pareiškėjas nurodo, jog negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, nes nesudarytos sąlygos. Jo nuomone, teismas turi įvertinti kitus laikymo sąlygų aspektus, reikšmingus sveikos gyvenamosios aplinkos užtikrinimui.
Skunde atkreipia dėmesį, kad 2 sekcijoje, kurioje gyveno 24 asmenys, buvo 26 taburetės, 24 gulimos vietos, 12 daiktų spintelių, 4 didelės spintos, stalas, 2 sofos. Pareiškėjas tvirtina, kad netinkamos sąlygos trukdė ramiai ilsėtis, laisvai judėti. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo buvo priverstas tik gulėti arba sėdėti, sutriko miegas.
Pareiškėjas aiškina, kad tekdavo už kalinimo įstaigos teritorijos tvarkyti aplinką, grįžęs negaudavo pusryčių arba tekdavo valgyti atšalusį maistą. Dėl didelio nuteistųjų ir suimtųjų skaičiaus trūkdavo vietos atsisėsti prie stalo, todėl taip pat tekdavo valgyti šaltą maistą. Jei išvykdavo dirbti už miesto, gaudavo nepilnavertiškus ir atšalusius pietus. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į pareigūnus, tačiau jie pasityčiodavo, o problemos nespręsdavo.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad darbe tekdavo nešioti savo rūbus, nes kalinimo įstaiga neaprūpino darbo drabužiais, batais, pirštinėmis. Kai rūbai sušlapdavo, jis peršaldavo ir susirgdavo.
Pareiškėjas aiškina, kad daug pinigų išleisdavo skalbimo priemonėms įsigyti, nes kalinimo įstaiga reikalauja laikytis švaros, tačiau priemonėmis neaprūpina.
Dirbti virtuvėje „Amatų namuose“, pasak pareiškėjo, teko nežmoniškomis sąlygomis, administracija nesukūrė normalių darbo vietų. Kepimo ceche užsidegdavo keptuvės, krėsdavo elektros srovė, nebuvo ventiliacijos, teko kvėpuoti asbesto garais. Virtuvės vedėjas paaiškino, kad neturi gesintuvų, vaistinėlių, todėl gesinant degančias keptuves, apdegė rankas, veidą, ne kartą kreipėsi į gydytojus. Tvirtina, kad šią situaciją kalinio įstaigos administracija žinojo. Eidamas į darbą pareiškėjas jautė depresiją.
Jei nusidegindavo rankas, pareigūnas pareiškėjui liepdavo rašyti paaiškinimą, kad niekam neturi pretenzijų, nes grasino išvežti į pataisos namus.
Daržovių ceche, plovykloje šaltyje ir drėgmėje dirbdavo po 10–14 valandų.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad 2016 m. lapkričio 2 d. nepasirašė virtuvės vedėjos surašyto tabelio, nes jis buvo suklastotas. Dirbant po 13–15 val. su žuvies produktais, pablogėjo regėjimas, skaudėjo gerklę, skrandį, ausis.
Pareiškėjas nurodo, kad kalinimo įstaigoje nesilaikoma darbo saugos ir higienos normų. Akcentuoja, jog tai, kad kalinimo įstaigoje pareiškė norą dirbti, supažindintas su pareigybės aprašymu, tačiau darbo vietoje nesilaikoma darbo saugos taisyklių, sveikatos ir higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas skunde cituoja tiek nacionalinės, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatas, teismų praktiką. Prašo patenkinti skundą, priteisti nurodytą žalos atlyginimą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų manymu, keliami reikalavimai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 21–30) nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2019 m. kovo 29 d. Skundą dėl žalos priteisimo pateikė teismui 2020 m. liepos 14 d. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011).
Atsakovės atstovas nurodo, jog pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 (toliau – Rodyklė) 6.22 punktą, suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas – 3 metai, todėl duomenų apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K iki 2016 m. gruodžio 31 d. pateikti negali.
Pateikia duomenis apie pareiškėjo judėjimą, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, sekcijas, kuriose jis buvo laikomas, žmonių skaičių:
Šalies argumentai
Pareiškėjas buvo laikomas 2 sekcijoje, kurios plotas ne 60 kv. m, kaip nurodo pareiškėjas, o 105,27 kv. m. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki sausio 2 d. buvo laikomi 23 asmenys.
Nuo sausio 3 d. iki sausio 12 d. – 22 asmenys; nuo sausio 13 d. iki sausio 18 d. – 21 asmuo; nuo sausio 19 d. iki sausio 24 d. – 22 asmenys; nuo sausio 25 d. iki kovo 11 d. – 24 asmenys.
Nuo kovo 12 d. iki kovo 15 d. – 23 asmenys; nuo kovo 16 iki 30 d. – 22 asmenys; nuo kovo 31 d. iki balandžio 4 d. –21 asmuo.
Nuo balandžio 5d. iki balandžio 9 d. – 20 asmenų; balandžio 10 d. – 21 asmuo; nuo balandžio 11 d. iki 27 d. – 20 asmenų; balandžio 28 d. – 19 asmenų; nuo balandžio 29 d. iki gegužės 1 d. – 20 asmenų.
Gegužės 2 d. – 19 asmenų; nuo gegužės 3 d. iki 4 d. – 20 asmenų; gegužės 5 d. – birželio 1 d. – 21 asmuo.
Birželio 2 d. – 20 asmenų; birželio 3 d. – liepos 18 d. – 19 asmenų.
Liepos 19 d. – spalio 8 d. –20 asmenų.
Spalio 9 d. –19 asmenų sekcijoje; spalio 10 – 11 d. – 20 asmenų; spalio 12 d. – 19 d. – 19 asmenų; spalio 20 – 24 d. – 20 asmenų; spalio 25 – 27 d. – 21 asmuo; spalio 28 – lapkričio 8 d. – 20 asmenų.
Lapkričio 9 – gruodžio 1 d. – 21 asmuo.
Gruodžio 2 d. – 5 d. – 20 asmenų; 2017 m. gruodžio 6 d. – 2018 m. sausio 18 d. – 21 asmuo.
2017 m. sausio 19 d. – sausio 24 d. – 20 asmenų; sausio 25 d. – kovo 12 d. – 19 asmenų.
Kovo 13 – 14 d. –18 asmenų; kovo 15 – 16 d. – 19 asmenų; kovo 17 – 20 d. – 18 asmenų;
kovo 21 – 26 d. – 19 asmenų; kovo 27 – 28 d. – 18 asmenų; kovo 29 – balandžio 27 d. – 19 asmenų;
balandžio 28 – 30 d. – 18 asmenų.
Gegužės 1 – 4 d. – 19 asmenų; gegužės 5 – 30 d. – 18 asmenų; gegužės 31 – birželio 6 d. – 17 asmenų;
Birželio 7 – 14 d. – 18 asmenų; birželio 15 – 24 d. – 17 asmenų; birželio 25 – liepos 4 d. – 15 asmenų.
Liepos 5 – 6 d. – 16 asmenų; liepos 7 – 9 d. – 15 asmenų; liepos 10 – rugpjūčio 8 d. – 16 asmenų.
Rugpjūčio 9 – 11 d. –15 asmenų; rugpjūčio 12 – 13 d. – 14 asmenų; rugpjūčio 14 – 24 d. – 15 asmenų; rugpjūčio 25 – 29 d. – 17 asmenų; rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 d. – 16 asmenų.
Rugsėjo 2 – 5 d. – 15 asmenų; rugsėjo 6 d.– 14 asmenų; rugsėjo 7 – 14 d. – 15 asmenų; rugsėjo 15 – 19 d. – 14 asmenų; rugsėjo 20 – 26 d. – 15 asmenų; rugsėjo 27 d. – 14 asmenų; rugsėjo 28 spalio 11 d. –15 asmenų sekcijoje.
Spalio 12 – 13 d. – 14 asmenų; spalio 14 – 23 d. – 15 asmenų; spalio 24 – 30 – 16 asmenų; spalio 31 d. – 17 asmenų.
Lapkričio 1 – 8 d. – 15 asmenų; lapkričio 9 – 15 d. – 14 asmenų; lapkričio 16 d. – 16 asmenų; lapkričio 17 – 30 d. – 15 asmenų.
Gruodžio 1 – 21 d. – 14 asmenų; gruodžio 22 d. – 2019 m. sausio 7 d. – 15 asmenų.
Sausio 8 – 9 d. – 14 asmenų; sausio 10 – 15 d. – 13 asmenų; sausio 16 – 24 d. – 14 asmenų; sausio 25 – 28 d. –15 asmenų; sausio 29 d. – 14 asmenų; sausio 30 – 31 d. – 15 asmenų.
Vasario 1 – 4 d. – 14 asmenų; vasario 5 – 11 d. – 15 asmenų; vasario 12 d. – 14 asmenų; vasario 13 – 14 d. – 15 asmenų; vasario 15 – kovo 1 d. – 16 asmenų.
Kovo 2 – 12 d. – 15 asmenų; kovo 13 d. – 14 asmenų; kovo 14 – 21 d. – 13 asmenų; kovo 22 – 28 d. – 14 asmenų.
Atlikęs bausmę, pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. išvyko iš kalinimo įstaigos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas paaiškina, kad sekcija – tai bendra gyvenamoji patalpa, skirta nuteistųjų, paliktų ūkio darbams atlikti, laikymui.
Atsiliepime nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam suaugusiam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Pareiškėjo teiginys, jog visą laikotarpį sekcijoje buvo laikomi 24 asmenys, pasak atsakovės atstovo, neatitinka tikrovės. Su atsiliepimu pateikė Vilniaus PN turimas nuotraukas iš Lukiškių TI-K, iš kurių matyti tipinis sekcijų įrengimas.
Dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K sekcijose
Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K sekcijose buvo užtikrintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytos higienos sąlygos.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad į visas gyvenamąsias patalpas buvo išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės. Per mėnesį buvo išduodama po 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui, į kameras taip pat buvo išduodamas universalus ploviklis grindims, sienoms, indams ir kitiems vandeniui atspariems paviršiams.
Dėl darbo sąlygų
Atsakovės atstovas nurodo, jog neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš netinkamų darbo sąlygų bei darbo įstatymų pažeidimo, dirbant virtuvės darbininku valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Mūsų Amatai“. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas klaidingai nurodo įmonės pavadinimą „Amatų namai“. VĮ „Mūsų Amatai“ nėra ir nebuvo nei Vilniaus PN, nei Lukiškių TI-K struktūriniu padaliniu. Atsakovės atstovas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-324-629/2019 konstatavo, kad CK 6.271 str. pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti VĮ „Mūsų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta. Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą, padarytą tinkamų darbo sąlygų ir (arba) tinkamo užmokesčio už darbą VĮ „Mūsų amatai“ neužtikrinimu, turėtų būti reiškiamas šiai įmonei. Toks reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. N-61 patvirtintą dienotvarkę nuteistieji darbo dienomis keldavosi 6 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis – 7 val.), jiems buvo skiriamas 10 min. pasinaudoti tualetu bei susitvarkyti savo miegamąją vietą. Pusryčių dalinimas korpusuose buvo numatytas nuo 6 val. 10 min. iki 7 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis – nuo 7 val. 10 min. iki 8 val. 40 min.). Po maisto dalinimo korpusuose nuo 7 val. iki 7 val. 30 min. (poilsio ir švenčių dienomis – nuo 7 val. 40 min. iki 8 val. 30 min.) nuteistiesiems buvo skiriamas laikas pusryčiams.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodo, kad dėl netinkamų darbo sąlygų pareiškėjas galėjo teikti skundus Lukiškių TI-K administracijai, tačiau per visą darbo laikotarpį ta teise nepasinaudojo. Savanoriškai sutikus, jis buvo įdarbintas ir bet kuriuo momentu galėjo raštu teikti prašymą įstaigos direktoriui, kad nenori dirbti, ir išvykti į pataisos namus.
Kalinimo įstaigos administracija negavo jo prašymų išduoti batus, pirštines arba kitokią apranga.
Dėl nuteistųjų užimtumo
Atsiliepime nurodyta, kad Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64 ,,Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Lukiškių TI-K Resocializacijos skyrius (iki 2019-02-01 – Socialinės reabilitacijos skyrius) vykdė programas ir priemones: naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos; pozityvaus užimtumo; kompiuterinio raštingumo programą; kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programą. Atsakovės atstovas aiškina, kad nuteistieji turėjo galimybę žaisti stalo tenisą, krepšinį bei tinklinį. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo išvedami į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Vykdavo „Biblijos valanda“, Šv. Mišios, koncertai, renginiai.
Atsakovės atstovas nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymi, kad įgyvendinant šias programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat tarnybiniuose kabinetuose ir gyvenamojoje kameroje.
Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu. Nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Ginčo laikotarpiu įstaigos administracija negavo pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su užimtumo įgyvendinimu. Šiuo aspektu pažymi, kad ginčo laikotarpiu įstaigos administracija nebuvo gavusi ir jo prašymų dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Nesant pareikštos valios, negalėjo jam užtikrinti šios teisės ex officio.
Dėl neturtinės žalos
Atsakovės atstovas nurodo, jog pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Atsakovės atstovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai – neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Jo nusiskundimai, atsakovės atstovo nuomone, yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjas nurodytos žalos dydžio nepagrindžia įrodymais. Jis pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent ji pasireiškia, nepagrindžia kunde nurodytos sumos dydžio.
Atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
Atsakovės atstovas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo atmesti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamų laikymo sąlygų kalinimo įstaigoje. Tvirtina, kad išgyveno pažeminimą, kankinimą, patirtą žalą įvertina 50 000 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1004 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ 3.1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 499 straipsnio pirmajai daliai ir Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsniui“ konstatavo, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Lukiškių TI-K pateikė duomenis, jog pareiškėjas buvo laikomas 2 sekcijoje, kurios plotas 105,27 kv. m, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d. Skunde pareiškėjas dėsto, jog buvo kalinamas nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2019 m. kovo 29 d. Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje nurodyta atvykimo data – 2014 m. kovo 31 d. (b. l. 62–63).
Atsakovės atstovas skundo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
CK 1.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį.
Pažymėtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti senaties termino pradžią. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog jis iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams taip pat nenustatė, tuo labiau, kad ir pats pareiškėjas tokio prašymo nepareiškė.
Teismas daro pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės atstovo prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2017 m. liepos 29 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą šioje dalyje atmesti.
Teismas vertins, ar pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K nuo 2017 m. liepos 29 iki išėjimo į laisvę 2019 m. kovo 29 d., atbuvus bausmės laiką (Lukiškių TI-K direktoriaus 2019 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. N-43 „Dėl nuteistojo išbraukimo iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo“, b. l. 64), nebuvo pažeistos vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos, nustatytos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose patalpose (sekcijose) kartu su kitais asmenimis (daugiausia – 24 asmenys). Įvertinus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalinimo įstaigoje iš viso buvo laikomas 610 parų kartu su dar 12 – 20 asmenų. Nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m plotas nebuvo pažeistas visą jo buvimo kalinimo įstaigoje laikotarpį. Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas nepažeistas, todėl pripažintina, kad skundo argumentai, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 4 kv. m, tarp miegamųjų vietų nebuvo minimalaus atstumo, trukdė ramiai ilsėtis, laisvai judėti, buvo priverstas tik gulėti arba sėdėti, yra nepagrįsti.
Kalinimo įstaigos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (sekcijose) pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis atskirai nuo gyvenamosios patalpos įrengti tualetai, prausykla, dušas (b. l. 53–59, 61). Tai leidžia daryti išvadą, kad buvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir prausiantis.
Pareiškėjas nurodo, jog dėl gyvenamojo ploto trūkumo sutriko miegas. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų nenustatyta, kad pareiškėjas skundėsi fizinės ar psichinės sveikatos problemomis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl trukdymo ilsėtis su skundais būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją.
Pareiškėjas 2014 m. gegužės 15 d. buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, nuteistojo teisėmis ir pareigomis, kreipimosi į įstaigos administraciją tvarka; pasiūlymų, prašymų ir skundų priėmimo ir išsiuntimo tvarka, patvirtino parašu. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėjas žinojo, kur ir kokia tvarka gali kreiptis dėl, jo manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų, tačiau bausmės atlikimo metu šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, teismas skundo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus, todėl nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus neteisėtais.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad vertinamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2019 m. kovo 29 d. gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Nustatyta, kad nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, sudaroma atskira dienotvarkė, 2015 m. gegužės 27 d. patvirtina Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-61 „Nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ūkio darbams dienotvarkė“. Iš pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijos (b. l. 65–81) įrašų matyti, kad 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. N-43 jis paskirtas virtuvės darbininku, o nuo 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1 pagrindu pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“ (b. l. 68).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnį darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (LVAT 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Teismas pažymi, kad administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dirbant virtuvėje, teko naudotis nesaugiais elektros prietaisais, ne kartą nuo karšto aliejaus apsidegino rankas, kreipėsi į medikus. Akcentuoja, kad dėl netinkamų darbo sąlygų VĮ „Mūsų amatai“ taip pat patyrė žalą.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš VĮ „Mūsų amatai“ veikos (neveikimo), todėl svarbu nustatyti, ar ši įmonė gali būti laikoma viešojo administravimo subjektu. LVAT teisėjų kolegijai, nagrinėjant administracinę bylą A-324-629/2019 nekilo abejonių, jog VĮ „Mūsų amatai“ yra valstybės įmonė, kad jos savininkė yra valstybė. Nutartyje akcentavo, jog „įmonė nėra viešojo administravimo subjektas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti Įmonės veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta“. Iš to darytina išvada, kad ne į administracinį, o bendrosios kompetencijos teismą turėtų pareiškėjas kreiptis dėl netinkamų darbo sąlygų ir patirtos žalos VĮ „Mūsų amatai“.
Pareiškėjas skundžiasi, kad kalinimo įstaigoje nepakankamai užtikrintas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto, kūrybos saviraiškos, mokslo ir kitų renginių organizavimas, siekiant įtraukti nuteistuosius.
Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašas (b. l. 68) šiuos priekaištus paneigia. Nurodyta, kad pareiškėjas dalyvavo Adaptacijos, Laisvalaikio užimtumo, Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos, Integracijos į visuomenę socialinės reabilitacijos programose. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas ypatingų pomėgių neturi. Psichologo išvadoje rekomenduojama jį skatinti dalyvauti įvairiose užimtumo, psichologinėse programose (b. l. 69).
Pareiškėjas reiškė abstrakčius nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, tačiau jų nepagrindė akivaizdžiais įrodymais. Taip pat nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą akcentavo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes jai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Be to, ir pats pareiškėjas neįrodė kalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo) jo atžvilgiu, nepagrindė žalos dydžio (ABTĮ 56 str.). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, nepagrįstas, todėl yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.