Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
1-130-478/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00026-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-478/2019Proceso Nr. 1-03-4-00026-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.;1.2.17.1.3.;1.2.23.1.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Rusteikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti vadybininkės pavaduotoja įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“, neteista, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. laikotarpiu iki 2017 m. kovo 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini) įgijo narkotines medžiagas - 0,9260 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 %, ir inicijavo šių narkotinių medžiagų siuntimą, siuntos pristatymui nurodydama E. kaip gavėjo vardą bei suteikdama gyvenamosios vietos adresą - ,,E. nuo R./ (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)“, o, jai šias narkotines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntus nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš N. K. į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 23 d., 16 val. 41 min., ją patikrinę (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnai narkotines medžiagas surado, tokiu būdu ji šias narkotines medžiagas neteisėtai siuntė.

Taip pat tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis, neturėdama leidimo, į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iki 2017 m. kovo 23 d., 16 val. 41 min., gabeno narkotines medžiagas - 0,9260 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 %.

R. G. kalta nusikalstamų veikų padarymu prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena 14 metų. Buvo su draugais Amsterdame, gėrė vyną, ten yra daug „cofee shop“, kur legaliai parduodamos kanapės, todėl sugalvojo nupirkti ir išsiųsti savo draugui į Lietuvą. Nieko nepagalvojusi nusipirko 0,9260 g, grįžo namo, įpakavo ir išsiuntė. Tai galėjo būti 2017 m. kovo 23 d. Amsterdame. Siuntė savo mamos adresu, nes draugas pats neturi pašto dėžutės. Paskambino mamai ir pasakė, kad draugui turi ateiti siuntinys iš (duomenys neskelbtini). Siuntė E. J., nes jis kartais parūko, pati kanapių nevartoja. Žino, kad Lietuvoje kanapės yra nelegalios. Savo veiksmus vertina blogai, tai neapdairumas, kvailas poelgis, nes turiu gerą darbą ir nenori jo prarasti, augina nepilnametę dukrą, kuriai šią vasarą bus 18 metų. Labai gailisi.

R. G. prisipažinus kalta ir išsamiai paaiškinus padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir kaltinamajai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Be R. G. parodymų, jos kaltė baudžiamojoje byloje įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytojo E. J. parodymais (b. l. 110-112) nustatyta, kad jis pažįsta R. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) apie 10 metų. Buvo pas ją nuvykęs į (duomenys neskelbtini) keletą kartų. (duomenys neskelbtini) kartais su R. nueidavo į ,,coffee shop“, kur galima įsigyti narkotinių medžiagų. Ten pirkdavo dažniausiai ,,žolę“ arba suktinę iki 1 gramo. Kad R. kažką pirktų iš ,,coffee shop“, niekada nematė. R. žinojo, kad jis kartais vartoja ,,žolę“. Kad R. vartotų ,,žolę“ ar kitus narkotikus, niekada nematė. Žino, kad (duomenys neskelbtini) lengva įsigyti kanapių. Apie laišką nuo R. iš (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vienas gramas ,,žolės“ ir kuris buvo adresuotas jam, mano, kad turbūt ji jam norėjo atsiųsti gramą ,,žolės“ kaip susitaikymo dovaną, kadangi jie jau buvo ties išsiskyrimo riba. Negali pasakyti, ar kada buvo prašęs jos atsiųsti ,,žolės“ iš (duomenys neskelbtini), bet tai galėjo būti pasakyta kada nors juoko forma ar kai jis buvo neblaivus. R. niekada jo neklausė apie laišką, kuris buvo adresuotas jam.

Liudytojos D. G. parodymais (b. l. 32-34, 35-37) nustatyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu dabar gyvena viena, anksčiau gyveno su dukra R. G., tačiau ši išsikraustė į (duomenys neskelbtini) maždaug prieš dešimt metų. Ten ji dirba ir gyvena su savo dukra. Žino, kad R. turi draugą E., jis gyvena (duomenys neskelbtini). R. niekada nėra nieko davusi jam perduoti ar pasaugoti. Kiek žino, dukra nevartoja narkotikų, nėra mačiusi jos apsvaigusios. Iš R. gauna laiškų, tai būna sveikinimai gimtadienio ar švenčių proga. Laiškų, adresuotų E., nėra gavusi. 2017 m. kovo mėnesį jai paskambino dukra ir paklausė, ar negavo laiško, adresuoto E., ji pasakė, kad ne. Paskui kelis kartus pas ją buvo atvažiavęs E. ir klausdavo, ar vis dar negavo laiško, kuris siųstas jam, tačiau ji jo nebuvo gavusi.

Prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), nustatyta, kad 2017 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) teritorinėje muitinėje sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) su siųsta narkotine medžiaga.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18) nustatyta, kad tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė yra 0,9260 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 %.

Apžiūros protokolu (b. l. 21-28) nustatyta, kad buvo apžiūrėta pašto siunta, kuri yra popierinis baltos spalvos vokas, kurio matmenys: ilgis 17,5 cm, plotis 11 cm. Voko averse per vidurį matyti ranka juodos spalvos rašikliu užrašyti gavėjo duomenys: „E. nuo R./ (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)“. Virš šio užrašo matyti juodos spalvos atspaudas su tekstu užsienio kalba: „schrijven zegt meer“ (lietuvių kalba - laiškas sako daugiau). Dešinėje šio atspaudo pusėje matyti priklijuotas N. K. pašto ženklas, ant kurio matyti atspaustas apvalus juodos spalvos atspaudas, tekstas neįskaitomas. Averso dešinėje pusėje apačioje matyti baltos spalvos lipdukas su „Lietuvos pašto“ logotipu, brūkšniniu kodu ir siuntos numeriu (duomenys neskelbtini). Voko reverse ant atidarymo linijos matyti užklijuotas lipdukas su tekstu lietuvių ir anglų kalbomis, kad „Tikrino Lietuvos muitinė“. Atidarius šį voką, jame rastas atvirukas su viduje ranka juodos spalvos rašikliu užrašytu tekstu: „Mano puškiukuj/ mano brangiausiam!/ pasiilgau, myliu,/ bučkis!/ Tavo puškė“. Voke taip pat rasta folija. Prie šios siuntos buvo pridėtas dar vienas vokas. Ant voko yra užklijuotas LTEC specialistės A. L. informacinis lapas, kuriame nurodyta, kad jame - po tyrimo likę 0,7752 g kanapių ir pakuotė. Atidarius šį voką, jame rasti du skaidraus plastiko maišeliai su užspaudžiamomis stygomis: viename matyti žalios spalvos džiovinta augalinė medžiaga, skleidžianti kanapėms būdingą kvapą, kita - tuščia, joje matyti tik šios medžiagos pėdsakai.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. G. kaltinime nurodytu laiku Amsterdame ,,coffee shop“ parduotuvėje nusipirkdama įgijo narkotines medžiagas - 0,9260 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 %, kurias neteisėtai, t. y. neturėdama leidimo, siuntė jas pašto siunta iš (duomenys neskelbtini) savo mamos gyvenamosios vietos adresu į Lietuvos Respubliką E. J.. Tai patvirtina ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir Prekių sulaikymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kurie įrodo, kad narkotinė medžiaga buvo siunčiama iš N. K. į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos sieną. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18) patvirtina, kad buvo siunčiama narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,9260 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 %. Šiais įrodymais narkotinių medžiagų įgijimo, siuntimo bei neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną faktas yra neginčijamai nustatytas ir leidžia pagrįstai konstatuoti, kad R. G. veikė tiesiogine tyčia. Rastas narkotinių medžiagų kiekis – 0,9260 g pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, neviršijo nedidelio kiekio (daugiau nei 5 g), todėl R. G. nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Narkotinių medžiagų siuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuotinas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Pagal bylos aplinkybes, kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis ir per trečiuosius asmenis, nežinojusius apie R. G. nusikalstamus tikslus, todėl ji laikytina nusikaltimo vykdytoja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokią nusikalstamą veiką, tai asmuo, organizavęs tokį neteisėtą gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. R. G. neturėjo leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines medžiagas, suvokdama šių medžiagų savybes ir jų kiekį, nupirkusi šias medžiagas, supakavusi ir pateikusi jas paštui persiųsti į Lietuvą, tokiu būdu gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais sukelia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ar kiekio, kontrabandos nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento, todėl R. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį, kaltam asmeniui inkriminuojant kelis BK Specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Narkotinių medžiagų įgijimas ir siuntimas bei jų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną, nagrinėjamu atveju, kvalifikuotinas kaip BK 199 straipsnio 3 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies sutaptis.

R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. G. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą ir sunkų nusikaltimą, ji teisiama pirmą kartą (b. l. 120), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 119), dirba, jos atsakomybę lengvina viena aplinkybė.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Viena iš principinių baudžiamųjų įstatymų nuostatų yra ta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga tik tokia bausmė, kuri yra griežtai individualizuota atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. R. G. pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ji teisiama pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebausta, byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo R. G. būtų padariusi kitus teisės pažeidimus. Kaltinamoji narkotines medžiagas siuntė spontaniškai, nepagalvojusi apie pasekmes, nenaudojo jokios konspiracijos, nes jas siuntė savo mamos adresu, kuriuo ir pati gyvena, kai grįžta, byloje nėra duomenų, kad ji ketino šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, narkotinės medžiagos nepateko nei pas kaltinamąją, nei į civilinę apyvartą, nes nusikalstamos veikos buvo užkardytos pareigūnų, sulaikant siuntas pašto poste muitinio tikrinimo metu, teismo manymu, šios aplinkybės lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Teismas sprendžia, kad R. G. yra socialiai atsakinga, turi pastovų darbą, viena augina nepilnametę dukrą, jos padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir nebuvo ankstesnio R. G. gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, todėl teismas mano, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, o pati kaltinamoji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už jos padarytą sunkų nusikaltimą bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, dėl ko sankcijoje numatytos net minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas R. G. aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, tokia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, R. G. už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 54 straipsnio 3 dalis) – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, mažintinas sankcijos ribose. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina tokia pati bausmės rūšis – bauda. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. kovo 23 d., taikytina šių nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 2016-03-25 įstatymo redakcija ir nusikalstamų veikų metu galiojęs MGL dydis (BK 3 straipsnio2 dalis). R. G. pilnai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. G. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kardomosios priemonės paskirtos nebuvo. Kaltinamoji į teismo posėdį atvyko, todėl, nesant reikalingumo, kardomosios priemonės kaltinamajai neskirtinos ir iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: siunta Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), ir DVD diskas su mobilaus ryšio telefonų numerių skambučių išklotinėmis, saugomas prie bylos medžiagos, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę:

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimties) MGL dydžio 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų Eur 20 centų) eurų baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 45 (keturiasdešimt penkių) MGL dydžio 1694,70 (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių Eur 70 centų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę skirti 45 (keturiasdešimt penkių) MGL dydžio 1694,70 (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių Eur 70 centų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. G. 30 (trisdešimties) MGL dydžio 1129,80 (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių Eur 80 centų) eurų baudą.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. G. neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), ir DVD diską su mobilaus ryšio telefonų numerių skambučių išklotinėmis, saugomą prie bylos medžiagos, sunaikinti.

Įpareigoti nuteistąją R. G. per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė