- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- 2-742-633/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- G. J.
dalyvaujant ieškovei J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė parengiamajame posėdyje patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.60 str.), 2) nutraukus santuoką jai palikti turimą santuokoje (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui jo prigimtinę (duomenys neskelbtini), 3) nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus M. J., gim. 2003-01-19, gyvenamąją vietą su ja, ieškove, 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J. periodinėmis išmokomis po 100 Eur/mėn. nuo bylos teisme iškėlimo iki pilnametystės, ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi, 5) nustatyti, kad skyriumi gyvenantis atsakovas su nepilnamečiu sūnumi M. J. po santuokos nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnamečio interesų, 6) santuokoje bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypus padalinti natūra : jai asmeninėn nuosavybėn priteisti 2 ha ploto sklypą (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 1 ha ploto sklypą (duomenys neskelbtini), kompensacijos iš jos atsakovui nenustatyti, 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1.2. Atsakovas priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
2. Bylos šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė J. J. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie kartu kaip šeima nebegyvena ir neveda bendro ūkio ištisai beveik metai laiko, prieš trejetą mėnesių ji atsakovą galutinai paliko ir su nepilnamečiu sūnumi išsikėlė gyventi atskirai į jos sesers suteiktą panaudos pagrindu būstą. Tarpusavio santykiai šeimoje ėmė blogėti praėjus apie 10 m. nuo vedybų – atsakovas ėmė vis dažniau vartoti alkoholį, girtas išvijo ją su mažais 4 jų vaikais iš namų (tuomet jie gyveno vyro motinos namuose), dėl ko jie apie pusantros savaitės buvo priversti glausti jos sesers namuose. Atsakovui atsiprašius ir jo prašymu jam atleido ir sugrįžo į šeimą, tikėdamasi, jog situacija pasitaisys, tačiau taip nenutiko. Atsakovas toliau sistemingai girtavo – ir dabar geria ciklais po keletą savaičių, po kelių dienų pertraukos, pradeda kitą eilinį ciklą ir t.t. Apgirtęs, o paskutiniu metu net ir blaivas, atsakovas tapo agresyvus, gyvenant kartu dažnai, ypač apgirtęs, prieš ją vartojo tiek psichologinį, tiek ir fizinį smurtą, daugeliu atveju ir jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, ji visą šį laiką kentėjo, tačiau daugiau nebegalinti, taikytis ir atnaujinti su atsakovu bendrą gyvenimą šeimoje bet kokiomis sąlygomis kategoriškai atsisakanti, to nenori ir vaikas, nepageidauja ir pats atsakovas, termino susitaikyti prašanti neskirti, nes jų santykiai su atsakovu labai konfliktiški, jiedu vienas kitam nebejaučia jokių artimesnių jausmų ir tolimesnis jų bendras gyvenimas nebeįmanomas, išsaugoti šeimą nebėra jokių galimybių – ji jau galutinai iširusi. Atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė pagrindinių sutuoktinio pareigų kitam sutuoktiniui ir šeimai sistemingu ir ilgai trunkančiu pažeidimu ir (ar) nevykdymu – lojalumo, savitarpio pagalbos, pagarbos ir paramos, visokeriopo rūpinimosi kitu sutuoktiniu ir šeimos reikalais bei ir kt. Jos pačios kaltės dėl jų šeimos iširimo nėra, todėl santuoką prašanti nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką, ji prašanti jai palikti santuokoje turėtą pavardę - kad ji būtų vienoda su jos auginamo dar nepilnamečio sūnaus pavarde bei ir netektų keisti visų asmens dokumentų, kas jai taptų tikrai didele finansine našta. Ji prašanti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji jį pati auginanti nuo gimimo, jį myli ir juo rūpinasi, sūnus ir pats reiškia norą likti gyventi su ja, atsakovas jiems pradėjus gyventi skyriumi niekada nepareiškė ir nereiškia norą pats auginti šį nepilnametį sūnų. Jam ieškovė prašanti priteisti iš atsakovo 100 eurų/mėn. periodinių išmokų išlaikymą, kas sudarys maždaug pusę jo faktinių poreikių išlaikymui šiuo metu, sūnus lanko pagrindinę mokyklą, papildomai dar ir sporto mokyklą, sparčiai auga (yra jau paauglys) - išlaikymo poreikiai tik didės, kadangi ir pati esanti darbinga jų vaiko išlaikymo naštą prašanti tarp jos ir atsakovo dalinti maždaug perpus. Ji pati yra visiškai darbinga, pragyvena iš nedidelio asmeninio ūkio teikiamų maždaug 80 Eur/mėn. pajamų (už parduodamą pieną) bei maždaug 60 Eur/mėn. tiesioginių išmokų už ž. ū. naudmenis, taigi viso 1 mėn. pajamos sudaro maždaug 140 Eur., nekilnojamo ir realizuotino kilnojamo turto, piniginių santaupų ir pan. neturinti. Taigi, pačios asmeniškai pajamos šiuo metu nėra pakankamos nepilnamečio sūnaus ir kartu savęs išlaikymui, todėl jai pragyventi ir išlaikyti sūnų padeda jos artimieji, be to, dalį šeimai būtino maisto ji pasigaminanti iš asmeninio ūkio. Šeimoje ji su atsakovu užgyveno tik du aukščiau minėtus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, iš kurių didesnįjį 2240 Eur rinkos vertės prašanti priteisti jai dėl to, kad su ja liks gyventi nepilnametis sūnus, kuriam jos teikiamą nuolatinę, kasdienę globą visiškai nekompensuos ir negali to padaryti vien tik atsakovo teiktinos periodinės piniginės išmokos, be to būtent iš žemės ūkio veiklos, kuriai būtina žemė, ji ir išlaikanti nepilnametį vaiką. Atsakovas užsiimti žemės ūkio veikla nepageidauja, žemė jam nėra tiek reikalinga, kiek gyvybiškai reikalinga jai, jis paskutiniu metu neprisideda prie jos darbų, priežiūros ir kt. Bendrų kreditorių jie neturintys, ji savo asmeninių irgi, išlaikymo iš atsakovo ji nereikalaujanti, nes esanti darbinga ir gali save išlaikyti pati. Atsakovo dalyvavimo sūnaus auklėjime ir bendravimu su juo prašanti neriboti jokiu mastu. Po bylos teisme pradėjimo ir procesinių dokumentų jam įteikimo atsakovas įvykusiuose jų privačiuose pokalbiuose pareiškęs, jog prieštaravimų niekam neturintis, jam nėra skirtumo kaip teisme bus išspręsta ši byla.
2.2. Atsakovas G. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje teismui pats neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams jokia forma nepareiškė.
2.3. Savivaldybės institucija - Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS), byloje davė rašytinę išvadą, jog ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio ginčo šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) bei išlaikymo jam iš atsakovo priteisimo visiškai palaikantys, motina savo pareigas sūnui vykdo tinkamai, jį myli, o atsakovas atvirkščiai nuo kasdienės sūnaus globos ir tėvo pareigų vykdymo didžiąja dalimi yra nusišalinęs (b. l. 38-39).
2.4. Dėl amžiaus ypatumų per institucijos išvadai duoti specialistą išklausytas vaikas – M. J. žodžiu bei ir savarankiškai raštu byloje išreiškė aiškią savo nuomonę, kad po tėvų santuokos nutraukimo jis norintis toliau likti gyventi su mama, ieškove J. J., taip pat pritariantis prašomo dydžio išlaikymo jam iš tėvo priteisimui (b. l. 38-39, 40).
3. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniais argumentai.
3.1. Iš ieškovės pareiškimo, jos paaiškinimų teismo posėdyje ir savivaldybės institucijos išvadų bei šalių vaiko išsakytos nuomonės, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau maždaug metai nebegyvena pilnaverčio santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito ir nebepalaiko socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, jų tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiškai, ieškovė pagrįstai baiminasi psichologinio ir fizinio smurto iš atsakovo pusės recidyvo, atsakovas linkęs į nesaikingą alkoholio vartojimą (piktnaudžiauja juo), ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų tiek ieškovės, tiek su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus dėl jų padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio jau netrumpą laiką, atsakovo psichologinio ir fizinio smurto recidyvo grėsmės realumo ir kt. (CK 3.64 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
3.2. Teismas laiko įrodytomis (ieškovės pareiškimu, jos paaiškinimais teismo posėdyje, kurių jokie kiti bylos duomenys, įskaitant atsakovo pasyvumą, nepaneigia) aplinkybes, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, vartodamas ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą prieš ieškovę (žiauriai su ja elgdamasis), dažnai ir jų bendrų vaikų akivaizdoje, ją kitaip žemindamas, negerbdamas, nesirūpindamas ja ir bendrais šeimos reikalais, grubiai pažeidė ir tebepažeidžia visas esmines sutuoktinio pareigas šeimai ir tai lėmė jos iširimą, pats atsakovas šių aplinkybių byloje nenuginčijo (Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 178 str.), todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 185 str. 1 d.), kartu pripažįsta, jog ieškovės ir atsakovo šeima iširo ir jų santuoką nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
3.3. Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jos ir nepilnamečio sūnaus interesais jai toliau palikti santuokoje turimą pavardę, kad ši sutaptų su jos auginamo sūnaus pavarde, tenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių ir tai atitinka nepilnamečio interesus (CK 3.69 str. 1 d.).
3.4. Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.). Šalys bylos duomenimis kreditorių neturi.
3.5. Nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jo motina, kadangi būtent ji šį vaiką augina nuo gimimo, atsakovas to daryti noro nereiškia, paskutiniu metu didžiąja dalimi yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų šiam sūnui vykdymo su neesminėmis išimtimis, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o ne motina, šios bylos konkrečiomis aplinkybėmis prieštarautų vaiko interesams dėl tėvo polinkio į alkoholį, agresiją ir kt. su jo gyvensena susijusių aplinkybių. Nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui su motina visiškai pritaria ir gyvenimo sąlygas vietoje tikrinusi savivaldybės institucija - VTAS (b. l. 38-39).
3.6. Kadangi atsakovas gera valia pakankamo bent minimaliems poreikiams patenkinti išlaikymo sūnui M. J. neteikia, toks išlaikymas iš jo priteistinas šiuo teismo sprendimu. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, arba bylos teisme iškėlimo, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju ieškovės valia, kuri atitinka ir bylos aplinkybes (atsakovas tam tikrą išlaikymą vaikui teikė), išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo bylos teisme iškėlimo dienos. CPK 178 str. nustatyta vienoda pareiga abiem bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi atitinkamai savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad tokį ginčą, kaip šioje byloje, spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Kilus interesų konfliktui, vaiko interesas ir prigimtinė jo teisė į tėvų išlaikymą iki pilnametystės turi būti ginamas prioritetiškai. Bylos duomenimis šio vienintelio nepilnamečio vaiko tėvas, atsakovas G. J., yra dar pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, sveikas ir visiškai darbingas vyriškis, kitų išlaikytinių neturi, turi vidurinį profesinį išsilavinimą, baigęs ir papildomą medžio apdirbimo specialisto apmokymą, dirba, mėnesio pajamos ieškovės žiniomis, kurios neprieštarauja ir kt. bylos duomenimis, siekia iki 400-450 Eur/mėn., minimali mėnesinė alga šiuo metu šalyje siekia 380 Eur/mėn., todėl jis ieškovės prašomo dydžio išlaikymą (100 Eur/mėn.) savo sūnui (ne jo motinai) teikti turi ir objektyvias, ir faktines subjektyvias galimybes. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog pačios ieškovės, vaiko motinos, dabartinės faktinės galimybės išlaikyti vaiką yra labai ribotos dėl nė pusės minimalios mėnesinės algos nesiekiančių itin mažų pajamų iš asmeninio namų ūkio. Kita vertus, ieškovė dėjo ir deda susidariusioje situacijoje visas įmanomas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydis ir taip yra arčiau minimalaus, be to, būdama nepalyginamai blogesnėje materialinėje padėtyje ir dėl kasdienės vaiko globos turėdama mažesnes galimybes ją gerinti, ieškovė pusę vaiko išlaikymo naštos prisiima pati sau, iš esmės nereikalaudama nukrypti nuo tėvų pareigų lygybės principo, nors reikia pripažinti, kad pagrindo tokiam nukrypimui ko gero būtų. Atsakovas aplinkybių, kuriomis teismas grindžia išvadą pilnai tenkinti patikslintą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, byloje neginčijo ir nenuginčijo.
3.7. Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalinimo. Ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme ieškovė deklaravo, jog dalintiną jos su atsakovu bendrai užgyventą turtą sudaro tik du žemės ūkio paskirties 2 ha ir 1 ha ploto žemės sklypai atitinkamai (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra atitinkamai 2240 Eur ir 1140 Eur (b. l. 13-16, 18-21, 22-23). Atsakovas apie bendrą turtą kitokių duomenų nepateikė, tokių nenustatė ir teismas pagal jam prieinamų viešųjų registrų duomenis. CK 3.117 str. 1 dalyje yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, minimus du žemės sklypus priskirti nedalintinam turtui nėra pagrindo (CK 3.120 str.). Ieškovė, kaip bendraturtė, prašo nepilnamečio su ja gyvenančios sūnaus Marijaus bei dar jos taip pat išlaikomo 18 m. amžiaus besimokančio profesinio rengimo centre sūnaus Eriko interesais (žr. – punktas 2.1) nukrypti nuo aukščiau paminėtos įstatyminės lygių dalių bendroje nuosavybėje prezumpcijos ir jos asmeninėn nuosavybėn priteisti didesnio ploto ir didesnės rinkos vertės 2 ha žemės sklypą, o atsakovui – mažesnįjį 1 ha sklypą. Atsakovas, kaip bendraturtis, tam argumentuotų prieštaravimų byloje nepareiškė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat prioritetiškai apgintinus nepilnamečio vaiko bei pilnametystės sulaukusio bet besimokančio vaiko teises į pakankamą abiejų tėvų išlaikymą, būstą ir kt. interesus, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas turto padalinimas natūra yra racionalus ir teisingas, nukrypimas nuo lygių dalių bendrame turte pateisinamas ir neproporcingai atsakovo kaip bendraturčio interesų nepažeidžia, todėl piniginė kompensacija jam iš ieškovės nepriteistina.
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
4.1. Ieškovė bylos duomenimis procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : sumokėjo 41 Euy žyminio mokesčio valstybei (likusi dalis teismo atidėta iki sprendimo priėmimo) bei sumokėjo 200 Eur advokatei už teisinę pagalbą patariant ir rengiant procesinius dokumentus teismo bylai, viso – 241 Eur. Kadangi ieškinys iš esmės tenkinamas, ieškovės prašymu šias išlaidas jai privalo atlyginti atsakovas, todėl iš jo priteistina ieškovės naudai 241 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
4.2. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro : a) 36 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą (100x12x0,03), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu, b) 67 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti turtą, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (b. l. 26), c) 5,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, viso atlygintinų išlaidų – 108,38 Eur. Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas (reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui sumažinimas įvertintas perskaičiuojant žyminį mokestį nuo faktiškai priteisiamo dydžio), pastarųjų išlaidų atlyginimo procesinė pareiga taip pat tenka nuo jų mokėjimo neatleistam atsakovui (CPK 96 str. 1 - 3 d. d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Santuoką, sudarytą 1994-10-07 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės J. J. (K.), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio M. J., gim. 2003-01-19, gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove J. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui M. J., gim. 2003-01-19, gyv. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po vieną šimtą eurų (100 Eur) kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme 2017-03-08 dienos iki pilnametystės.
Uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei J. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad skyriumi gyvensiantis atsakovas G. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi M. J., gim. 2003-01-19, po santuokos su jo motina J. J. nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnamečio interesų.
Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančius ir įregistruotus du žemės ūkio paskirties žemės sklypus padalinti natūra taip : 1) 2,000 ha bendro ploto 2240 Eur vidutinės rinkos vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninėn nuosavybėn ieškovei J. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 2) 1,000 ha bendro ploto 1140 Eur vidutinės rinkos vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninėn nuosavybėn atsakovui G. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) Kompensacijos atsakovui iš ieškovės už jai atitenkančią didesnę dalį iš bendro turto nenustatyti.
Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) du šimtus keturiasdešimt vieną eurą (241 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei J. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vieną šimtą aštuonis eurus 38 euro ct. (108,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - žyminių mokesčių ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo perduoti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.