- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2-360-1094/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23889-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- T. M. K., M. I., I. A., T. J., A. S., B. A., P. A., V. A., A. A., V. S., S. S., V. F., S. F., V. D., S. J., T. R., H. R., M. R., J. D., V. R., V. P., P. Ž., J. M., T. V., A. V., A. Ž., M. P., D. M., F. M., J. S., R. R., I. R., P. S., G. Š., A. K.
- Atsakovas
- P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. M. K., M. I., I. A., T. J., A. S., B. A., P. A., V. A., A. A., V. S., S. S., V. F., S. F., V. D., S. J., T. R., H. R., M. R., J. D., V. R., V. D., V. P., P. Ž., J. M., T. V., A. V., A. Ž., M. P., D. M., F. M., J. S., R. R., V. R., I. R., P. S., G. Š., A. K. patikslintą ieškinį atsakovui P. (P.) S. dėl nustatymo, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas be atsakovų pritarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0065:756, Vilniaus m. formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas, pagal UAB „Greita Geodezija“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-71504 www.zpdris.lt portale), be atsakovo S. S. a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinio Baltarusijos Respublikos piliečio P. S., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), pritarimo.
2. Ieškinyje nurodo, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m., naudojimo paskirtis – kita, 6.8000 ha ploto, bendros dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso ieškovams, atsakovei MB „TB apskaita“, mirusiajam P. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A30-169/20 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp (duomenys neskelbtini) gatvių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nustatyta, kad pradedamas rengti 68 000 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai: padalyti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų bei nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius atitinkantį (-čius) naudojimo būdą (-us). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. kovo 23 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A-648-120/20(2.14.2.12E-ŽEM). 2020 m. spalio 16 d. buvo gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos suderinimas Nr. (3)-V3E-382. UAB „Greita Geodezija“ parengė žemės sklypo, esančio N. Vilnios sen., Vilniaus m. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. A51-42163/21(2.14.2.12E-ŽEM) pažymėjo, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai projektą tvirtinančiai institucijai bus pateikti visi originalūs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų rašytiniai pritarimai parengtam projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Pertvarkomo žemės sklypo bendraturtis S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ), mirė (duomenys neskelbtini), o jo įpėdinis – sūnus P. S. dėl paveldėjimo 2012 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 42 notarų biurą, t. y. daugiau nei 10 m. nėra pabaigta paveldėjimo byla, nėra išduotas paveldėjimo liudijimas ir VĮ Registrų centre nėra įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį po S. S. mirties. 2003 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1381, 3 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai. 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus, tačiau šį turtą jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Mirusiojo įpėdinis P. S. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, todėl remiantis minėtu įstatymu, jis negali turėti nuosavybės teisės į žemę. Nors jis ir sutinka dėl žemės sklypo projekto rengimo, tačiau jo sutikimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi jis negali tapti žemės sklypo bendraturčiu, o gali paveldėti tik piniginę išraišką ir kol žemės sklypo dalis nėra parduota ir nėra įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, po S. S. mirties naujam bendraturčiui, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti toliau vykdomas. Jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.75 straipsnis). Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 29 d. apraše dėl žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo Nr. 1AP-35-(5.29) nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi įpėdinio prašymą, organizuoja žemės sklypo, kurį paveldėjo įpėdinis, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintis turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo procedūrą. Ieškovai akcentuoja, kad įpėdinis P. S. su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo dalies pardavimo organizavimo, nesikreipė, todėl žemės sklypo bendraturčiai – ieškovai negali baigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bei pasidalinti žemės sklypo ir yra priversti kreiptis su ieškiniu į teismą.
Atsiliepimas
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu dėl pareikštų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo dėl bendraturčių nėra, atsakovas net pasirašė pritarime dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, tačiau mirusiojo žemės sklypo užvestoje paveldėjimo byloje dėl paveldėjimo kreipėsi mirusiojo sūnus (atsakovas), kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, negalintis Lietuvoje žemės įsigyti nuosavybės teise.
4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu dėl pareikštų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.
5. Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovo S. S. įpėdinis P. S. nepateikė (procesiniai dokumentai jam įteikti per Minsko miesto Pervomajskij rajono teismą 2023 m. kovo 20 d.). Į parengiamuosius ir teismo posėdžius atsakovas taip pat neatvyko (informuotas tinkamai).
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
7. Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo šaukimas atvykti į posėdį, atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, atsiliepimo ir įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Esant nurodytam teismas išnagrinėjo bylą iš esmės P. S. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinta ieškovų ir atsakovės MB ,,TB apskaita“ 2024 m. sausio 22 d. sudaryta taikos sutartis, civilinės bylos Nr. e2-360-1094/2024 dalis pagal ieškovų reikalavimą, pareikštą atsakovei MB ,,TB apskaita“ nutraukta.
Šalies argumentai
9. Ieškovai pateikė teismui prašymą (DOK-12300), nurodydami, kad ieškinio reikalavimą atsakovui S. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), įpėdinis – sūnus P. S., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti. Ieškovai iš atsakovo neprašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė 2024 m. sausio 24 d. teismo posėdyje civilinę bylą nagrinėti ieškovams ir jų atstovams nedalyvaujant.
10. Atsakovė MB „TB apskaita“ pateikė teismui prašymą (DOK-12947), kuriuo prašė 2024 m. sausio 24 d. teismo posėdyje civilinę bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui advokatui A. Bertuliui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11.1. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m., naudojimo paskirtis – kita, 6.8000 ha ploto, bendros dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso ieškovams, atsakovei MB „TB apskaita“, mirusiajam P. S.
11.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A30-169/20 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nustatyta, kad pradedamas rengti 68 000 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai: padalyti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų bei nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius atitinkantį (-čius) naudojimo būdą (-us).
11.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. kovo 23 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A-648-120/20(2.14.2.12E-ŽEM).
11.4. 2020 m. spalio 16 d. buvo gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos suderinimas Nr. (3)-V3E-382.
11.5. UAB „Greita Geodezija“ parengė žemės sklypo, esančio N. Vilnios sen., Vilniaus m. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
11.6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. A51-42163/21(2.14.2.12E-ŽEM) pažymėjo, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai projektą tvirtinančiai institucijai bus pateikti visi originalūs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų rašytiniai pritarimai parengtam projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
11.7. Pertvarkomo žemės sklypo bendraturtis S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini), o jo įpėdinis – sūnus P. S. dėl paveldėjimo 2012 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 42 notarų biurą, t. y. daugiau nei 10 m. nėra pabaigta paveldėjimo byla, nėra išduotas paveldėjimo liudijimas ir VĮ Registrų centre nėra įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį po S. S. mirties.
11.8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 29 d. apraše dėl žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo Nr. 1AP-35-(5.29) nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi įpėdinio prašymą, organizuoja žemės sklypo, kurį paveldėjo įpėdinis, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintis turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo procedūrą. Įpėdinis P. S. su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo dalies pardavimo organizavimo, nesikreipė.
12. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 5.75 straipsnio teisinis reglamentavimas. CK 5.75 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad CK 5.75 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ VIII skyriuje „Atskirų turto rūšių paveldėjimo ypatybės“, taip pat į tai, kad ši norma reguliuoja žemės paveldėjimo sąlygas ir tvarką tais atvejais, kai žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, darytina išvada, jog CK 5.75 straipsnyje įtvirtinta norma yra specialioji.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal įstatymą P. S. negali įgyti nuosavybės teisės į žemę, nes yra Baltarusijos pilietis. Kaip užsienio pilietis P. S., pagal Lietuvos Respublikos įstatymus žemės nuosavybės teise įgyti negali, tačiau pagal CK 5.75 straipsnį tokiu atveju įpėdinis (P. S.) įgyja teisę į pinigų sumą, gautą pardavus žemę įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 ir 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1024 patvirtintų Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tvarka. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį (toliau vadinama – žemės sklypas), o jeigu žemės sklypą paveldėjo keli privačios žemės savininko įpėdiniai, – papildomai nurodoma, kokios žemės sklypo dalys jiems tenka. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys) su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Minėta, kad įpėdinis P. S. su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą, dėl žemės sklypo dalies pardavimo organizavimo, nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad P. S. būtų pasinaudojęs teise pasirinkti žemės sklypo (dalies) pirkėją, t. y. suradęs ir pasiūlęs pirkėją P. S. būtų pasielgęs pagal teisės aktų reikalavimus – turėjęs ketinimą parduoti po tėvo mirties paveldėtą žemės sklypo dalį.
14. Taigi kol nebus registruotos nuosavybės teisės po S. S. mirties, nebus galima priimti sprendimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Nors P. S. ir sutinka dėl žemės sklypo projekto rengimo, tačiau jo sutikimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi, kaip minėta, jis negali tapti žemės sklypo bendraturčiu, o gali paveldėti tik piniginę išraišką ir kol žemės sklypo dalis nėra parduota ir nėra įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, po S. S. mirties naujam bendraturčiui, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti toliau vykdomas, todėl žemės sklypo bendraturčiai – ieškovai negali baigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bei pasidalinti žemės sklypo.
15. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies lygiomis dalimis.
17. Ieškovė J. M. patyrė 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovų ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo įpėdinio P. S. turėtų būti priteisiamas 105 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau šio sprendimo 9 punkte minėta, kad ieškovai iš atsakovo neprašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
18. Teisme patirta 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 8 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš P. S. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas, pagal UAB „Greita Geodezija“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-71504 www.zpdris.lt portale), be atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinio Baltarusijos Respublikos piliečio P. S., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenančio (duomenys neskelbtini), pritarimo.
Priteisti iš P. S., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šeis eurus ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.