Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. patikslintą prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad jis yra T. P. anūkas iš tėvo E. P. pusės. Pareiškėjas 1959 m. vasario 2 d. gimė Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini). Jo tėvas buvo politinis kalinys, o jis yra politinio kalinio vaikas. Močiutė nuosavybės teise iki 1940 m. valdė žemės sklypus, buvusius Ukmergės apskrities (duomenys neskelbtini), bendras plotas –41,14 ha. Žemės sklypai buvo nacionalizuoti, o žemės savininkė 1948 m. ištremta. Nors močiutė be E. P. turėjo dar du sūnus – A. ir J. P. bei dukrą V., tačiau nuosavybės teisės į močiutei priklausiusią žemę niekam nebuvo atkurtos. E. P. mirė 1983 m., todėl pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į močiutės valdytą žemę.

Nurodo, kad yra praleidęs terminą prašymui ir dokumentams pateikti dėl, jo manymu, svarbių priežasčių: jis gimė ir augo Rusijos teritorijoje (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką gyventi persikėlė tik 2015 m., kai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, persikėlus gyventi iš Ukrainos Donecko miesto su visa šeima, nuo 2015 m. iki 2017 m. reikėjo atlikti daug organizacinių veiksmų: sutvarkyti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje dokumentus žmonai N., surasti gyvenamąjį plotą, pripažinti Ukrainoje suteiktą mokslo daktaro laipsnį, išsilaikyti valstybinės kalbos egzaminą, susirasti darbą, be to, žmonos mamai O. S. dėl sveikatos problemų būtina nuolatinė priežiūra.

Prašymą atkurti nuosavybės teises į T. P. turėtą žemę Ukmergės aps., (duomenys neskelbtini), yra pateikęs tik J. P. (už V. P., kaip įgaliotas asmuo), tačiau nuosavybės teisės nėra atkurtos. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra raštų kopijos V. P., kad trūksta T. P. santuokos ir mirties liudijimo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad į T. P. turėtą žemę J. P. (veikiantis pagal įgaliojimą) 1991 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą (b. l. 62–63) atkurti nuosavybės teises, tačiau nuosavybės teisės dar nėra atkurtos. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. rugsėjo 21 d. pažymos Nr. R4-1489 matyti, kad ji minėto kaimo sklype Nr. 11 nuosavybės teise valdė 20,91 ha žemės, o sklype Nr. 4 – 20,23 ha žemės (b. l. 4–5).

Pareiškėjas yra T. P. anūkas iš tėvo E. P. pusės. Tai patvirtina jo gimimo liudijimas (b. l. 13) ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2015 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. (P1-3994)P2-6825 (b. l. 15).

Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 25 d. pažymėjimo apie tremtį Nr. 1/30AP-264 matyti, kad T. P. buvo ištremta iš Lietuvos TSR nuo 1948 m. gegužės 22 d., 1948 m. gruodžio 10 d. iš tremties vietos pabėgo, 1950 m. balandžio 12 d. sulaikyta ir buvo kalinama Kauno miesto 3-iajame kalėjime, vėliau vėl ištremta ir tik 1956 m. vasario 21 d. iš spec. ištrėmimo paleista. Po tremties jai tik nuo 1958 m. pabaigos jai buvo leista grįžti į Lietuvą (b. l. 20).

Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. spalio 27 d. pažymėjimo Nr. 12.11-64 „Dėl neteisėto kalinimo“ matyti, kad pareiškėjo tėvas E. P. 1948 m. kovo 12 d.–1958 m. kovo 24 d. buvo kalinamas LTSR MDV kalėjime Nr. 3 Kauno m. ir Gorlage, (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (15/3-10)8P-1 „Dėl V. (V.) P. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo“ nuspręsta, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, ir politinio kalinio vaiko, gyvenančio kitoje valstybėje.

Taigi, iš šių faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjo senelė T. P. ir tėvas E. P. buvo ištremti, pareiškėjas gimė ir augo (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, ir tik 2011 m. sausio 3 d. įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Jo sūnui F. P., gimusiam 2003 m. birželio 12 d. Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. IV-971 (b. l. 29). 2015 m. sausio 5 d. Lietuvos mokslo taryba išdavė pažymą „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ (b. l. 21). Joje nurodyta, kad pareiškėjo užsienyje įgytas daktaro laipsnis yra lygiavertis Lietuvos Respublikoje teikiamam mokslų daktaro laipsniui.

Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Tais pačiais metais įgijo valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą LVK Nr. 009745 (b. l. 26).

Pareiškėjas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. rugsėjo 21 d. gavo pažymą ir kitus dokumentus apie T. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (b. l. 4–11).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 5 ir 11 punktai.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistą terminą atnaujina teismas.

Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi, terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikti baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, o pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir Atkūrimo tvarkos 11 punkto 1 dalį, terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., kurį teismas taip pat gali atnaujinti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, nagrinėjant prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar prašymą atnaujinti šį terminą pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010).

Pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remdamiesi Atkūrimo įstatymu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelės T. P. valdytą 41,14 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), Ukmergės apskr., tačiau terminas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra pasibaigęs.

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, jie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šioms teisėms atkurti reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-772/2009). Taigi, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A-858-109/2014, 2014 m. vasario 27 d. nutartį Nr. A-492-530/2014).

Taigi, remiantis minėta LVAT praktika, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto elgesio modelio konkrečioje teisinėje situacijoje, taip pat kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę nuo 2011 m. sausio 3 d. iki prašymo teismui padavimo dienos (2017 m. lapkričio 23 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą)), pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia argumentais, kad senelė ir tėvas buvo ištremti dėl sovietinės valdžios taikytų represijų. Į Lietuvą iš Donecko miesto pareiškėjas su visa šeima persikėlė 2015 m. Nuo 2015 m. iki kreipimosi į teismą reikėjo atlikti daug organizacinių veiksmų, norint apsigyventi įsitvirtinti Lietuvoje.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas atkūrus jam pilietybę, buvo aktyvus. Apsigyvenimas Lietuvoje, šeimos parvežimas į Lietuvą, pilietybės atkūrimas sūnui, gyvenamojo būsto įsigijimas, darbo ir mokslo reikalų tvarkymas užtruko ilgai, tačiau kiekvienam minėtam veiksmui atlikti teisės aktuose nustatyti terminai, kurie nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, kad būtų išvengta kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisėms į žemę atkurti (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008). Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo V. P. prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. (V. P.) prašymą patenkinti – atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į T. P. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, buvusius Ukmergės apskrities (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 41,14 ha, bei pateikti giminystės ryšį pagrindžiančius dokumentus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.