Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. ir civilinio ieškovo Biudžetinės įstaigos „Š“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 222 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. B. priteista 11 105,47 Lt biudžetinei įstaigai „Š“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteista už tai, kad dirbdama biudžetinėje įstaigoje "K" vyriausiąja buhaltere, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2003-04-01 patvirtintuose Vyriausiojo buhalterio pareiginiuose nuostatuose bei 2003-04-01 pasirašytoje Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje dėl įstaigos piniginių lėšų, prekių bei materialinių vertybių įsigijimo, panaudojimo ir apskaitos, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis dokumentus bei užtikrinti jų teisėtumą ir naudodamasi įstaigos viršininkės V. G. žodiniu nurodymu jai suteikta teise 2003-04-02 sutarties Nr. 180 su AB “Š ” pagrindu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose “Š ” K. filiale, perduodant mokėjimo pavedimus elektroniniu būdu internetiniu tinklu, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais laikotarpiu nuo 2003-09-30 iki 2004-09-06 biudžetinės įstaigos "K " tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, įstaigos piniginių lėšų pasisavinimo tikslu, suklastojo dokumentus ir, šiuos suklastotus dokumentus panaudojusi, pasisavino jai patikėtą biudžetinės įstaigos "K" didelės 32 860,23 Lt vertės turtą bei pasikėsino pasisavinti dar 7571 Lt vertės turtą, padarydama įstaigai didelę žalą, o būtent:

1) J. B. pagamino netikrą dokumentą - 2003-09-30 datuotą AB Š. banko K. filialo kvitą Nr. 560336, kompiuteriu atspausdindama jo blanką, įrašydama į jį visus būtinus rekvizitus bei įrašydama žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji pagal šį banko kvitą į biudžetinės įstaigos "K " sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Š. banke K. filiale 2003-09-30 įnešė 2000 Lt, netikrame banko kvite suklastodama minėto banko buhalterės A. K. ir banko kasininkės R. B. parašus, bei kompiuteriniu spalvotu rašaliniu spausdintuvu atspausdindama banko kasininkės R. B. spaudo atspaudo imitaciją. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą - AB Š. banko K. filiale esančios biudžetinės įstaigos "K " sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 išrašą, atspausdindama kompiuteriu šio išrašo suklastotą pirmąjį lapą, kurio stulpelyje "K" atspausdino žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią bankinę operaciją, neva banko kvito Nr. 560336 pagrindu 2003-09-30 J. B. į įstaigos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 2000 Lt. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2003-09-30 datuotą avanso apyskaitą Nr. 40, į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji 2003-09-30 pagal netikrą banko kvitą Nr. 560336 į biudžetinės įstaigos "K " sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Š. banke K. filiale įnešė 2000 Lt., ir šią avanso apyskaitą Nr. 40 patvirtino savo parašais, pasirašydama už vyr. buhalterę ir už atsakingąjį asmenį. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2003-09-30 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 47, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva įstaigos ūkio dalies vedėja A. G. iš įstaigos kasos jai išmokėjo 2 165,21 Lt, suklastojo A. G. parašus ir pasirašė savo parašu už pinigų gavėją. Panaudojusi suklastotą kasos išlaidų orderį Nr. 47, J. B. iš įstaigos kasos paėmė 2 165,21 Lt, iš kurių 2000 Lt pasisavino;

2) J. B. pagamino netikrą dokumentą - 2003-11-28 datuotą AB Š. banko K. filialo kvitą Nr. 570264, kompiuteriu atspausdindama jo blanką, įrašydama į jį visus būtinus rekvizitus bei įrašydama žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji pagal šį netikrą banko kvitą į biudžetinės įstaigos "K " sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Š. banke K. filiale 2003-11-28 įnešė 1 200 Lt, netikrame banko kvite suklastodama minėto banko buhalterės A. K. ir banko kasininkės R. B. parašus, bei kompiuteriniu spalvotu rašaliniu spausdintuvu atspausdino banko kasininkės R. B. spaudo atspaudo imitaciją. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą - AB Š. banko K. filiale esančios biudžetinės įstaigos "K " sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-11-28 išrašą, atspausdindama kompiuteriu šio išrašo suklastotą pirmąjį lapą, kurio stulpelyje "K" atspausdino žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią bankinę operaciją, neva banko kvito Nr. 570264 pagrindu 2003-11-28 J. B. į įstaigos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)įnešė 1200 Lt. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2003-11-28 datuotą avanso apyskaitą Nr. 54A, į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji 2003-11-28 pagal netikrą banko kvitą Nr. 570264 į biudžetinės įstaigos "K" sąskaitą, esančią AB Š. banke K. filiale įnešė 1200 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2003-11-28 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 64, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 1 504,40 Lt. Minėtuose dokumentuose suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašą ir šiuos suklastotus dokumentus patvirtinusi savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašais, J. B., panaudojusi suklastotą kasos išlaidų orderį Nr. 64, iš įstaigos kasos paėmė 1504,40 Lt, iš kurių 1200 Lt pasisavino;

3) J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2004-01-29 datuotą avanso apyskaitą Nr. 07, į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva biudžetinė įstaiga "K“ 2004-01-20 iš UAB "A" pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9791946 PVM pirko prekių už 88,50 Lt ir 2004-01-23 iš J. G. įmonės "T" pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9128316 pirko prekių už 174,50 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2004-01-29 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 07, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 393,51 Lt. 2004-01-29 avanso apyskaitoje Nr. 07 ir 2004-01-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 07 suklastojusi įstaigos viršininkės V. G. ir ūkio dalies vedėjos A. G. parašus, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašu ir, panaudojusi suklastotą 2004-01-29 kasos išlaidų orderį Nr. 07, iš įstaigos kasos paėmė 393,51 Lt, iš kurių 263 Lt pasisavino;

4) J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2004-03-09 datuotą avanso apyskaitą Nr. 13, į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva biudžetinė įstaiga "K" 2004-03-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 9808957 iš UAB "A" pirko prekių už 44,70 Lt, 2004-03-04 pagal sąskaitą faktūrą GFA Nr. 9809008 iš UAB "A" pirko prekių už 6,30 Lt, 2004-03-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą LBH Nr. 5985608 iš UAB "A" pirko prekių už 45,90 Lt, o 2004-03-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 8379450 iš UAB "K" pirko prekių už 219,89 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2004-03-09 datuotą kasos išlaidų orderį Nr.13, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 348,59 Lt. 2004-03-09 avanso apyskaitoje Nr. 13 ir 2004-03-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 13 suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašą, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašais ir, panaudojusi suklastotą 2004-03-09 kasos išlaidų orderį Nr. 13, iš įstaigos kasos paėmė 348,59 Lt, iš kurių 316,79 Lt pasisavino;

5) J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2004-03-29 datuotą avanso apyskaitą Nr. 19, į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva biudžetinė įstaiga "K" 2004-03-26 pagal sąskaitą faktūrą GFA Nr. 9809935 iš UAB "A" pirko prekių už 146,64 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2004-03-29 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 19, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 215,64 Lt. 2004-03-29 avanso apyskaitoje Nr. 19 ir 2004-03-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 19 suklastojusi įstaigos viršininkės V. G. ir ūkio dalies vedėjos A. G. parašus, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašu ir, panaudojusi suklastotą 2004-03-29 kasos išlaidų orderį Nr. 19, iš įstaigos kasos paėmė 215,64 Lt, iš kurių 146,64 Lt pasisavino;

6) J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2004-04-30 datuotą avanso apyskaitą Nr. 22, į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva biudžetinė įstaiga "K" 2004-04-03 pagal sąskaitą faktūrą GFB Nr. 1729969 iš UAB "K" pirko prekių už 125,66 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2004-04-30 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 23, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 173,58 Lt. 2004-04-30 avanso apyskaitoje Nr. 22 suklastojusi įstaigos viršininkės V. G. ir ūkio dalies vedėjos A. G. parašus, o 2004-04-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 23 suklastojusi A. G. parašą, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašais ir, panaudojusi suklastotą 2004-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. 23, iš įstaigos kasos paėmė 173,58 Lt, iš kurių 125,66 Lt pasisavino;

7) J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2004-05-31 datuotą avanso apyskaitą Nr. 26, įkuria savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva biudžetinė įstaiga "K" 2004-03-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 9809409 iš UAB "A" pirko prekių už 61,14 Lt, 2004-02-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą GED Nr. 2145776 iš UAB "Z" pirko prekių už 72 Lt, o 2004-01-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 9128315 iš J. G. įmonės "T" pirko prekių už 146 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2004-05-31 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 27, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 648,46 Lt. 2004-05-31 avanso apyskaitoje Nr. 26 ir 2004-05-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 27 suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašą, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašais ir, panaudojusi suklastotą 2004-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. 27, iš įstaigos kasos paėmė 648,46 Lt, iš kurių 279,14 Lt pasisavino;

8) J. B. 2004-05-31 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. 05310830 1000 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu pinigų gavėju nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB banke "H" Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pagrindu nurodė "U", tuo būdu įrašė žinomai melagingus duomenis, kadangi J. B. už šią sumą jokių prekių įstaigai nepateikė. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. 05310830 J. B. panaudojo 2004-05-31 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Šiaulių bankui, tokiu būdu iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. LTXXX, esančią AB banke "H", nepagrįstai pervedė 1 000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K" priklausančius 1 000 Lt;

9) J. B. 2004-06-10 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. 06100853 1000 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėju nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB banke "H" Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pagrindu nurodė "U ", tokiu būdu įrašė žinomai melagingus duomenis, kadangi J. B. už šią sumą jokių prekių įstaigai nepateikė. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. 06100853 J. B. panaudojo 2004-06-10 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Š. bankui, tokiu būdu iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "H", nepagrįstai pervedė 1 000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K" priklausančius 1 000 Lt;

10) J. B. 2004-06-25 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. XXXX Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėju nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB banke "N" Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pagrindu nurodė "A", tokiu būdu įrašė žinomai melagingus duomenis, kadangi J. B. už šią sumą jokių paslaugų įstaigai neatliko. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. 06251100 J. B. panaudojo 2004-06-25 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Š. bankui, tokiu būdu iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke Klaipėdos filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "N", nepagrįstai pervedė 5 754 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K" priklausančius 5 754 Lt;

11) J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2004-06-30 datuotą avanso apyskaitą Nr. 28, į kurią savo ranka įrašė žinomai malagingus duomenis apie tai, neva biudžetinė įstaiga "K“ 2004-01-23 pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 9128316 iš J. G. įmonės "T" pirko prekių už 174,50 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2004-06-30 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 29, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 263 Lt. 2004-06-30 avanso apyskaitoje Nr. 28 ir 2004-06-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 29 suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašus, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašu ir, panaudojusi suklastotą 2004-06-30 kasos išlaidų orderį Nr. 29, iš įstaigos kasos paėmė 263 Lt, iš kurių 174,50 Lt pasisavino;

12) J. B. suklastojo tikrą dokumentą - 2004-07-09 datuotą avanso apyskaitą Nr. 29, į kurią savo ranka įrašė žinomai malagingus duomenis apie tai, neva biudžetinė įstaiga "K" 2004-07-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą ARS Nr. 0002170 iš UAB "A" pirko prekių už 158,50 Lt, o 2004-07-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą ARS Nr. 0001885 iš UAB "A" pirko prekių už 442 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą - 2004-07-09 datuotą kasos išlaidų orderį Nr. 30, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 646,50 Lt. 2004-07-09 avanso apyskaitoje Nr. 29 ir 2004-07-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 30 suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašą, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašais ir, panaudojusi suklastotą 2004-07-09 kasos išlaidų orderį Nr. 30, iš įstaigos kasos paėmė 646,50 Lt, iš kurių 600,50 Lt pasisavino;

13) J. B. 2004-07-14 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. XXXX 2000 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėju nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB banke "H" Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pagrindu nurodė "U ", tokiu būdu įrašė žinomai melagingus duomenis, kadangi J. B. už šią sumą jokių paslaugų įstaigai neatliko. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. 07142043 J. B. panaudojo 2004-07-14 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Š. bankui, tokiu būdu iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "H", nepagrįstai pervedė 2 000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K " priklausančius 2 000 Lt;

14) J. B. 2004-08-06 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. XXXX 2000 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėju nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos esančios AB banke "H" Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pagrindu nurodė "U ", tokiu būdu įrašė žinomai melagingus duomenis, kadangi J. B. už šią sumą jokių prekių įstaigai nepateikė. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. XXX J. B. panaudojo, 2004-08-06 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Š. bankui, tokiu būdu iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "H", nepagrįstai pervedė 2 000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K" priklausančius 2 000 Lt;

15) J. B. 2004-08-20 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. XXXX 1000 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėju nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB banke "H" Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pagrindu nurodė "U ", tokiu būdu įrašė žinomai melagingus duomenis, kadangi J. B. už šią sumą jokių paslaugų įstaigai neatliko. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. 08200829 J. B. panaudojo, 2004-08-20 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Š. bankui, tokiu būdu iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "H", nepagrįstai pervedė 1 000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K" priklausančius 1 000 Lt;

16) J. B. 2004-09-02 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. XXXX 1000 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėju nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pagrindu nurodė "U", tokiu būdu įrašė žinomai melagingus duomenis, kadangi J. B. jokių paslaugų už šią sumą įstaigai neatliko. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. XXXX J. B. panaudojo 2004-09-02 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Š. bankui, tokiu būdu iš biudžetinės įstaigos "K“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "H", nepagrįstai pervedė 1 000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K" priklausančius 1 000 Lt;

17) J. B. 2004-09-02 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. XXXX 571 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, gavėju nurodė AB "K", o vietoje gavėjo sąskaitos - savo asmeninės sąskaitos, esančios AB banke "H" Nr. (duomenys neskelbtini). Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. XXX J. B. panaudojo, 2004-09-02 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Š. bankui, turėdama tikslą iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "H", nepagrįstai pervesti ir pasisavinti 571 Lt, tačiau pastarosios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2004-09-02 AB bankas "H" iš banko tranzitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)grąžino šį neįvykdytą 2004-09-02 mokėjimo pavedimą Nr. XXXX, nesutapus gavėjo AB "K" rekvizitams su banko duomenimis;

18) J. B. 2004-09-03 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. XXXXX 7000 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, gavėju nurodė UAB "K", o vietoje gavėjo sąskaitos — savo asmeninės sąskaitos, esančios AB banke "N" Nr. (duomenys neskelbtini). Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. 09031422 J. B. panaudojo, 2004-09-03 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Šiaulių bankui, tokiu būdu iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "N" nepagrįstai pervedė 7 000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K" priklausančius 7 000 Lt;

19) J. B. 2004-09-03 pagamino netikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. XXXX 7000 Lt sumai, kurį atspausdino kompiuteriu, gavėju nurodė UAB "K", o vietoje gavėjo sąskaitos - savo asmeninės sąskaitos, esančios AB banke "H" Nr. (duomenys neskelbtini). Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. 09031258 J. B. panaudojo, 2004-09-03 perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB Š. bankui, turėdama tikslą iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Š. banke K. filiale, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "H", nepagrįstai pervesti ir pasisavinti 7000 Lt, tačiau pastarosios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2004-09-06 AB bankas "H" iš banko tranzitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini ) grąžino šį neįvykdytą 2004-09-03 mokėjimo pavedimą Nr. XXXX, nesutapus gavėjo UAB "K" rekvizitams su banko duomenimis;

20) J. B. laikotarpiu nuo 2004-05-11 iki 2004-09-06, ikiteisminiu tyrimu tikslesnis laikas nenustatytas, suklastojo tikrą dokumentą - biudžetinės įstaigos "K" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekių knygelės čekį Nr. 201679 7000 Lt sumai, įrašydama į jį žinomai melagingus duomenis apie išimamų iš banko pinigų paskirtį "Ū" ir suklastodama jame įstaigos viršininkės V. G. parašą. Šį suklastotą 2004-09-06 čekį Nr. 201679 J. B. patvirtino savo, kaip vyr. buhalterės parašu ir jį panaudodama - 2004-09-06 pateikdama AB Š. banko K. filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė įstaigai priklausančius 7 000 Lt, kurių įstaigos kasoje neužpajamavo ir pasisavino biudžetinei įstaigai "K“ priklausančius 7 000 Lt;

21) J. B. laikotarpiu nuo 2004-07-01 iki 2004-09-06, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagamino netikrą dokumentą - 2004-07-01 datuotą kasos inventorizacijos aktą Nr. l, į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva 2004-07-01 kasos inventorizavimo metu biudžetinės įstaigos "K" kasoje rasta 1181,42 Lt grynųjų pinigų, nors faktiškai 2004-07-01 inventorizavimo komisija grynųjų pinigų nerado. Inventorizacijos akte J. B. suklastojo komisijos narių N. J. , V. S. , R. G. ir įstaigos viršininkės V. G. parašus, šį netikrą dokumentą patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės parašu. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. kasos knygą "B", į kurios 8-jį lapą netikro 2004-07-01 kasos inventorizacijos akto Nr. l pagrindu savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva biudžetinės įstaigos "K" biudžetinių lėšų kasoje 2004-07-01 grynųjų pinigų likutis buvo 1081,42 Lt. Kasos knygoje šalia šio suklastoto įrašo J. B. suklastojo komisijos narių N. J. , V. S. , R. G. , įstaigos viršininkės V. G. parašus ir šį suklastotą įrašą kasos knygos 8 lape patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašu. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. kasos knygą "S.", į kurios 14-jį lapą netikro 2004-07-01 kasos inventorizacijos akto Nr. l pagrindu savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, neva biudžetinės įstaigos "K" specialiųjų lėšų kasoje 2004-07-01 grynųjų pinigų likutis buvo 100 Lt. Kasos knygoje šalia šio suklastoto įrašo suklastojo komisijos narių N. J. , V. S. , R. G., įstaigos viršininkės V. G. parašus ir šį suklastotą įrašą kasos knygos 14 lape patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašu.

Be to, nuteista už tai, kad, dirbdama biudžetinės įstaigos "K" vyriausiąja buhaltere, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2003-04-01 Vyriausiojo buhalterio pareiginiuose nuostatuose, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis dokumentus bei užtikrinti jų teisėtumą ir naudodamasi įstaigos viršininkės V. G. žodiniu nurodymu jai suteikta teise 2003-04-02 sutarties Nr. 180 su AB Š. banku pagrindu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, tyčia, įstaigos lėšų pasisavinimo nuslėpimo tikslu, siekdama nuslėpti realiai atliktas ūkines - finansines operacijas, biudžetinės įstaigos "K" tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, sunaikino apskaitos dokumentą, dėl ko 2004-12-22 duotos specialisto išvados metu negalima buvo iš dalies nustatyti biudžetinės įstaigos "K" laikotarpio nuo 2003-09-30 iki 2004-09-06 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. - neužtikrindama apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumo ir ūkinių operacijų teisėtumo, laikotarpiu nuo 2004-01-05 iki 2004-07-08 iš įstaigos kasos pagal šešis suklastotus kasos išlaidų orderius: 2004-03-09 Nr.13, 2004-03-29 Nr.19, 2004-04-30 Nr.23, 2004-05-31 Nr.27, 2004-06-30 Nr.29, 2004-07-09 Nr.30 paėmė grynuosius pinigus, iš kurių 1643,23 Lt dvylika atvejų apmokėjo ūkio subjektams už tariamai įstaigos reikmėms įsigytas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras: 2004-01-05 GFA Nr.9128315; 2004-01-23 GFANr.9128316; 2004-02-04 GED Nr.2145776; 2004-03-02 GFA Nr.9808957; 2004-03-04 GFA Nr.9809008; 2004-03-04 LBH Nr.5985608; 2004-03-05 LEB Nr.8379450; 2004-03-26 GFA Nr.9809935; 2004-03-12 GFA Nr.9809409; 2004-04-03 GFB Nr.1729969; 2004-07-08 ARS Nr.0001885; 2004-07-08 ARS Nr.0002170, kaip išlaidas pateisinančius dokumentus prie kasos išlaidų orderių pateikė šešias suklastotas avansines apyskaitas: 2004-03-09 Nr.13; 2004-03-29 Nr.19, 2004-04-30 Nr.22, 2004-05-31 Nr.26, 2004-06-30 Nr.28, 2004-07-09 Nr.29, sudarytas biudžetinės įstaigos "K" ūkio dalies vedėjos A. G. vardu. Tokiu būdu J. B. prie avansinių apyskaitų pridėdama minėtas tariamai pirktų prekių PVM sąskaitas faktūras, į biudžetinės įstaigos "K" buhalterinę apskaitą įtraukė 1643,23 Lt nepagrįstų išlaidų, neteisingai nurodydama, kad ši suma išmokėta ūkio dalies vedėjai A. G. ;

pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį - neužtikrindama buhalterinių įrašų teisingumo, 12 str. l d. - ūkinių operacijų nepagrįsdama pirminiais apskaitos dokumentais, 14 str. 2 d. - neužtikrindama apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumo ir ūkinių operacijų teisėtumo, laikotarpiu nuo 2004-05-31 iki 2004-09-06 iš biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banke K. filiale, perduodant bankinius pavedimus elektroniniu būdu internetiniu tinklu šiuose pavedimuose nurodė žinomai neteisingą mokėjimo pagrindą "U" arba "U", tokiu būdu į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke "H" be pagrindo pervesdama 15571 Lt, o į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke "N" pervesdama 12754 Lt, iš viso 28325 Lt pagal šiuos mokėjimo pavedimus:

Eil. Nr. Pavedimo data, Nr.Pervesta į ABH.,suma Lt. Pervesta į N., suma, Lt Nurodytas sąskaitos Nr.1.2004-05-31 Nr.053108301000,00(duomenys neskelbtini)2.2004-06-10 Nr.061008531000,00(duomenys neskelbtini)3.2004-06-25 Nr.06251100 -5754,00(duomenys neskelbtini)4.2004-07-14 Nr.071420432000,00(duomenys neskelbtini)5.2004-08-06 Nr.080608172000,00(duomenys neskelbtini)6.2004-08-20 Nr.082008291000,00(duomenys neskelbtini)7.2004-09-02 Nr.090208471000,00(duomenys neskelbtini)8.2004-09-03 Nr.090312587000,00(duomenys neskelbtini)9.2004-09-03 Nr.09031422 -7000,00(duomenys neskelbtini)10.2004-09-02 Nr.09021755571,00(duomenys neskelbtini) Viso:15571,0012754,0028325,00 Lt

pažeisdama Lietuvos Banko valdybos 1993-07-01 nutarimu Nr. 22 patvirtintų "Čekių naudojimo taisyklių" 1.18 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 3 punktą, 2004-09-06 iš biudžetinės įstaigos "K" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Š. banko K. filiale, pagal čekį Nr. 201679 tariamai ūkio išlaidoms paėmė 7000 Lt, šių pinigų įstaigos kasoje neužpajamavo, o kad nuslėpti šią ūkinę operaciją, čekių knygelėje sunaikino čekio Nr. 201679 šaknelę, išplėšdama jį iš čekių knygelės;

pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio l dalį, ne visas ūkines operacijas pagrindė pirminiais apskaitos dokumentais - 2004-01-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 07 393,51 Lt sumai, išrašytame ūkio dalies vedėjos A. G. vardu, nurodė išrašymo pagrindą - 2004-01-29 avanso apyskaitą Nr. 07. Prie šios avanso apyskaitos J. B. nepridėjo 2004-01-20 PVM sąskaitos-faktūros GFA Nr.9791946 88,50 Lt sumai (pirktos prekės iš UAB „X“) bei 2004-01-23 sąskaitos - faktūros GFA Nr.9128316 174,50 Lt sumai (pirktos prekės iš J. G. įmonės "T"). Tokiu būdu, nesant ūkines operacijas pateisinančių pirminių apskaitos dokumentų už 263 Lt, J. B. šia suma dirbtinai padidino kasos išlaidas;

pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. - neužtikrindama apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumo ir ūkinių operacijų teisėtumo, siekdama nuslėpti įstaigos lėšų pasisavinimą, į įstaigos buhalterinę apskaitą įtraukė: suklastotą 2003-09-30 AB Š. banko K. filialo kvitą Nr. 560336, į kurį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva ji pagal šį banko kvitą į biudžetinės įstaigos "K" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Š. banke K. filiale, 2003-09-30 įnešė 2000Lt; suklastotą AB Š. banko K. filiale esančios biudžetinės įstaigos "K " sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 išrašą, kurio stulpelyje "K" atspausdino žinomai melagingus duomenis apie neva 2003-09-30 į įstaigos sąskaitą įneštus 2000 Lt; suklastotą 2003-09-30 avanso apyskaitą Nr. 40, į kurią įtraukė 2003-09-30 netikrą banko kvitą Nr. 560336; suklastotą 2003-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 47, į kurį įrašė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, neva įstaigos ūkio dalies vedėja A. G. iš įstaigos kasos J. B. išmokėjo 2165,21 Lt; suklastotą 2003-11-28 AB Š. banko K. filialo kvitą Nr. 570264, į kurį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva ji pagal šį banko kvitą į biudžetinės įstaigos "K" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Š. banke K. filiale 2003-11-28 įnešė 1200 Lt; suklastotą AB Š. banko K. filiale esančios biudžetinės įstaigos "K" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-11-28 išrašą, kurio stulpelyje "K" atspausdino žinomai melagingus duomenis apie neva 2003-11-28 į įstaigos sąskaitą įneštus 1200 Lt; suklastotą 2003-11-28 avanso apyskaitą Nr. 54A, į kurią įtraukė 2003-11-28 netikrą banko kvitą Nr. 570264; suklastotą 2003-11-28 kasos išlaidų orderį Nr. 64, į kurį įrašė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, neva įstaigos ūkio dalies vedėjai A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 1504,40 Lt.

Nuteistoji J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas, nes teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. pažeidimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę.

Apeliantė skunde nurodo, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d. nuostatas. Teismas pripažino ją kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 300 str. 2 d., 222 str. 1 d., tačiau neliko jai inkriminuoto Lietuvos Respublikos BK 22 str., 183 str. 1 d. ir tokiu būdu buvo pasunkinta jos teisinė padėtis, pasikėsinant pasisavinti biudžetinei įstaigai „K“ priklausančius 7571 Lt. Pažymi, kad dėl šios nusikalstamos veikos teismas jos neišteisino, tačiau šią veiką pripažino baigtine. Tokiu būdu pažeidė jos teisę į gynybą ir atėmė galimybė jai taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas.

Teigia, jog teismas pasunkino jos padėtį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodyta šio straipsnio redakcija. Ši jos nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio, todėl ji turėjo būti kvalifikuojama pagal lengvesnį straipsnį, t. y. Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. IX – 1968 redakcija). Mano, kad dėl jos padarytų buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimo buvo įmanoma nustatyti biudžetinės įstaigos veiklą, jos ūkinę, finansinę veiklą ir įvertinti turtą.

Teigia, kad ji pripažino savo kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai ją nuteisė kaip už baigtą nusikaltimą, nors turėjo nuteisti kaip už savanorišką atsisakymą įvykdyti nusikalstamą veiką. Pinigus (5 754 Lt) iš biudžetinės įstaigos „K“ atsiskaitomosios sąskaitos ji 2004 m. birželio 25 d. pervedė į savo asmeninę sąskaitą, po to 2004 m. birželio 29 d. šiuos pinigus nuėmė iš savo sąskaitos ir 2004 m. birželio 30 d. vėl įnešė tik tūkstančiu litų mažesnę sumą į biudžetinės įstaigos „K“ atsiskaitomąją sąskaitą. Anot apeliantės, pinigai, kuriais ji galėjo disponuoti, buvo grąžinti biudžetinei įstaigai, nors tuo metu dar nebuvo nustatyta nusikalstama veika.

Skunde nurodo, jog teismas taip pat (kaip savanorišką atsisakymą) jos nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti ir dėl 2004 m. rugsėjo 2 d. 1 000 Lt dydžio sumos pavedime į savo asmeninę sąskaitą, nes jie tą pačią dieną buvo grąžinti, o taip pat ir dėl 2004 m. rugsėjo 3 d. 7 000 Lt pervedimo į sąskaitą, nes ši suma buvo grąžinta 2004 m. rugsėjo 6 d. Teismas nepagrįstai kaip baigtą nusikalstamą veiką įvertino jos pavedimus 2004 m. rugsėjo 2 d. AB „K“ – 571 lt ir 2004 m. rugsėjo 3 d. – 7 000 Lt UAB „K“, nes šios lėšos iškart buvo grąžintos įmonei. Pasak apeliantės, viso į savo asmeninę sąskaitą buvo pervedusi biudžetinės įstaigos 22 571 Lt, kuriuos ji grąžino įmonei. Šios operacijos buvo atliktos iki biudžetinės įstaigos parašyto pareiškimo K. m. ENTT. Realiai ji užvaldė 9 906 Lt, o kadangi bylos nagrinėjimo metu jį iš dalies atlygino žąlą, įnešdamas į biudžetinės įstaigos „K“ sąskaitą 2 000 Lt, todėl teismas iš jos turėjo priteisti tik 7 906 Lt civilinio ieškinio padengimui. Atitinkamai jos nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. turi būti perkvalifikuota į BK 183 str. 1 d, o nesant didelė žalos nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 300 str. 1 d.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog teismas jai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir BK 222 str.1 d. numato bausmių rūšis, nesusijusias su laisvės atėmimu. Ji nusikaltimus padarė dėl sunkiai susiklosčiusių materialinių sąlygų. Dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi, labai pergyvena, stengėsi atlyginti žalą, dėl to net susirgo psichine liga. Pažymi, kad jai atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam rūpintis jos mažamete dukra, iškils grėsmė butui, nes nebus kam dengti paskolos, todėl teismas turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes ir jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., 3 d. 3 p. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę.

Prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti ją kaltą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d., 183 str. 1d., 300 str. 1 d. 222 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o civilinį ieškinį sumažinti iki 7906 Lt.

Civilinis ieškovas biudžetinė įstaiga „K“ apeliaciniame skunde nurodo, jog šiai įstaigai realai padaryta žala yra 17860,23 Lt, tokiai sumai byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys. Baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, nuteistoji J. B. sumokėjo dalį civilinio ieškinio – 2000 litų, tačiau teismas priteisdamas civilinio ieškinio dalį, nepagrįstai nusprendė, kad civilinio ieškinio dalis dėl 4754,76 litų neįrodyta. Pasak apelianto, su tokia teismo išvada sutikti negalima, nes nuteistosios veikos esmė buvo - beprasmiais pinigų pervedimais, kuo labiau supainioti situaciją, kad būtų sunkiau nustatyti tikrąjį nuostolių dydį. Dėl atmesto civilinio ieškinio dalies – 4754,76 Lt – pasisavinimo J. B. taip pat bandė sukurti kuo didesnę painiavą. 2004-06-25 J. B. iš ūkio tarnybos einamosios sąskaitos Š. banke į savo asmeninę sąskaitą N. banke pervedė 5754 Lt. 2004-06-29 iš asmeninės sąskaitos N. banke nuteistoji 5754 Lt pervedė į savo asmeninę sąskaitą H. banke. Pasak nuteistosios, ji iš šios sąskaitos 2004-06-30 4754,76 litus pasiėmė ir tą pačią dieną įnešė į biudžetinės įstaigos „K“ sąskaitą. Tačiau VPK KPNTT ENTS Revizijų grupės specialistų išvadų 13 priede pateiktuose J. B. N. ir H. bankuose asmeninių sąskaitų išrašuose nėra 4754,76 Lt išėmimo operacijos. Anot apelianto, 2004-06-30 J. B. tikrai įnešė į biudžetinės įstaigos „K“ spec. sąskaitą Š. banke minėtą grynųjų pinigų sumą. Šį faktą patvirtina 2004-06-30 kasos išlaidų orderis Nr. 6, pasirašytas J. B. , 2004 m. birželio 1-30 d. kasos knygos 13 lapo kopija, pinigų išėmimo kvitas Nr. 560326. Minėti dokumentai įrodo, kad J. B. pasisavintų 5754 Lt negrąžino, tačiau įnešdamas į banką grynuosius Ū. tarnybos pinigus, mėgino tik įteigti, jog tai dalies pasisavintų pinigų grąžinimas. Prašo iš J. B. priteisti likusią civilinio ieškinio dalį 4754,76 Lt.

BĮ „K“ atsikirtimuose į J. B. apeliacinį skundą nurodo, jog nuteistoji savanorišką atsisakymą baigti nusikaltimą nepagrįstai sieją su terminu, praėjusiu nuo to momento, kai apie jos atliekamus piniginių lėšų grobstymus paaiškėjo Ū. tarnyboje, iki kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Jų nuomone, 2004 m. rugpjūčio mėnesį, pastebėjus, kad J. B. savinasi jai patikėtas Ū. tarnybos lėšas, jai buvo pasiūlyta gražinti pinigus, tačiau „gražinti“ pinigai vėl buvo grobstomi iš Ū. tarnybos sąskaitos. Esant tokioms aplinkybėms, tokių nuteistosios veiksmų negalima vertinti atsisakymu pabaigti nusikaltimą, nes tai yra nauji nusikalstamos veikos epizodai. Nurodo, kad J. B. apeliacinio skundo teiginiai dėl civilinio ieškinio dydžio yra nepagrįsti. Apygardos teismas civilinį ieškinį paskaičiavo beveik teisingai, tačiau priteisė ne per daug, kaip nurodo apeliantė, bet per mažai. Mano, kad nuteistosios J. B. apeliacini skundas nepagrįstas ir yra atmestinas, o Ū. tarnybos skundas turi būti panaikintas.

Prokurorė prašo nuteistosios J. B. skundą atmesti, o civilinio ieškovo skundą patenkinti. J. B. ir jos gynėja prašo nuteistosios skundą patenkinti, o civilinio ieškovo atmesti.

Nuteistosios J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o biudžetinės įstaigos „K“ apeliacinis skundas tenkinamas pilnai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p.).

Apygardos teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo J. B. padarytų nuskalsimų aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, jog ji iš dalies ginčija savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 300 str. 2 d., 222 str. 1 d. Tačiau jos kaltę patvirtina, pačios J. B. , liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Pasisavinimo subjektais gali būti tik asmenys, kurie turi tam tikrus įgalinimus svetimo turto atžvilgiu, ir tik pagal šį nusikaltimo subjektui būtiną požymį pasisavinimas atskiriamas nuo vagystės. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Iš bylos matyti, kad J. B. įstaigos piniginių lėšų tvarkymas buvo patikėtas darbo sutarties pagrindu, šių lėšų atžvilgiu ji turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai J. B. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. 300 str. 2 d . ir 222 str. 2 d. kaip už vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš panašių ar net tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas, jog nusikalstami veiksmai daromi ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Kolegijos nuomone nuteistosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padaryti vieninga tyčia, nes nuteistoji, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus jai patikėto turto atžvilgiu, beveik metus sistemingai grobstė jai patikėtus pinigus tokiomis sumomis, kurių dingimą ji dažnu atveju užmaskuodavo klastodama buhalterinius dokumentus ir juos įtraukdama į įstaigos buhalterinę apskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios veiksmai pasisavinant pinigus atskirais atvejais nebuvo visiškai analogiški, tačiau jų esmė visais atvejais iš esmės tapati. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pati nuteistoji ir liudytoja V. G. parodymai patvirtina, kad dalį pagrobtų pinigų nuteistoji įstaigai grąžino, tačiau J. B. atsakomybės už šių pinigų pasisavinimą nešalina. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 11 p. išaiškinta, kad pasisavinimas laikomas baigtu nusikaltimu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kolegijos nuomone atmestinas yra nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, jog nelikus jai inkriminuoto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 183 str. 1 d. buvo pasunkinta jos teisinė padėtis. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovaudamasis BK 190 str. nuostatomis, nuteistosios veiksmus užvaldant pinigus vertino kaip kaltininkui patikėto didelės vertės turto pasisavinimas ir kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d. Kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „ Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 8 p., kaltininkui pagrobus bent dalį svetimo turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta. Nuteistoji realiai pasisavino svetimo turto už 32860,23 Lt, kas viršija 250 MGL dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu būdu nebuvo pasunkinta nuteistosios teisinė padėtis. Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, teismas iš kaltinimo pašalino tik baudžiamosios teisės bendrosios dalies normą (BK 22 str.1 d.), laikydamas, kad 7571 Lt pasikėsinimas pasisavinti yra tęstinė veika. Nors iš dalies kaltinimo (dėl dviejų veikų) teismas pašalino BK 22 str. 1 d., tačiau bylos faktinės aplinkybės nuo to nepasikeitė. Nors apeliantė nurodo, kad esant BK 22 str. 1 d. nustatytoms aplinkybėms jai turėtų būti taikomos BK 62 str. nuostatos, tokiu atveju, švelninant bausmę, tačiau tokiu atveju, skiriant subendrintą galutinę bausmę už kiekvieną iš nusikaltimų ir taikant BK 63 str., jos teisinė padėtis iš tikrųjų būtų pasunkinta. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji apeliaciniame skunde prašydama jos veiką kvalifikuoti atskiruose epizoduose kvalifikuoti su nuoroda į BK 22 str. 1 d. sunkina savo teisinę padėtį, nes tokiu atveju paskirtąsias bausmes reikėtų sudėti BK 63 str. pagrindu. Nesant apeliacinio skundo sunkinančiais pagrindais apeliacinės instancijos teismas to daryti negali (LR BPK 320 str. 3 d.).

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo pasunkinta nuteistosios teisinė padėtis taikant BK 222 str. 1 d. Nusikalstama veika atsiradusi pagal BK 222 str. 1 d. buvo tęstinio pobūdžio, ji buvo padaryta galiojant naujam baudžiamajam kodeksui. 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos ir 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. IX – 1968 redakcijos sankcijos yra identiškos. Todėl nuteistosios veika kvalifikuota pagal paskutinę šio įstatymo redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, teisingai.

Nepagrįstas yra apeliantės skundo motyvas, jog teismas dėl 2004 m. rugsėjo 2 d. 1000 Lt ir dėl 2004 m. rugsėjo 3 d. 7000 Lt pagrobimo turėjo kvalifikuoti kaip savanorišką atsisakymą nuo nusikalstamos veikos, nes ji šiuos pinigus grąžino į BĮ „K“ sąskaitą. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi ją daryti. BK 23 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamą veiką, sprendimą atsisakyti ją pabaigti priima savanoriškai, o ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką. Iš J. B. parodymų matyti, kad ji prisipažino pagrobusi minėtas pinigų sumas, tačiau kai ji į savo sąskaitą pervedė 1000 Lt, šį pervedimą pastebėjo viršininkė, todėl ji tą pačią dieną pinigus grąžino. Tą patį padarė ir su 7000 Lt sumą, nes pastebėjo viršininkė (t. 7, b.l. 77-78). Teisėjų kolegijos nuomone negalima kaip savanorišką atsisakymą kvalifikuoti ir dėl 5754 Lt pagrobimo, nes, kaip matyti iš nuteistosios parodymų, ji savo kaltė šioje dalyje taip pat pripažino, išsigando kad ją gali kas nors pastebėti, todėl pinigus grąžino (t. 7, b.l. 77). Akivaizdu, kad J. B. padarė baigtinę nusikalstamą veiką, o tokią veiką negalima pripažinti savanorišku atsisakymu, nes pinigus grąžino ne savo valia, o priversta aplinkybių.

Toliau iš J. B. apeliacinio skundo matyti, jog teismas nepagrįstai kaip baigtą nusikaltimą kvalifikavo ir jos pervedimus 2004 m. rugsėjo 2 d. AB „K“ – 571 lt ir 2004 m. rugsėjo 3 d. – 7000 Lt UAB „K“, nes šias lėšos ji grąžino įmonei. Tačiau, kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, teismas šias veikas pagrįstai laikė baigtais nusikaltimais ir tai išsamiai aptarė nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išdėstytais motyvais ir jų nekartoja.

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. pagrįstai nuteista pagal BK 300 str. 2 d., nes klastojant dokumentus buvo pagrobtas didelės vertės turtas ir tokiu būdu padaryta didelė žalai biudžetinei įstaigai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. B. baudžiamasis įstatymas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 d. pritaikytas teisingai. Tai, kad negalima buvo nustatyti biudžetinės įstaigos „K“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs liudytojų, pačios J. B. parodymus, specialistų išvadą bei kitus ištirtus įrodymus. J. B. nusikalstama veika susidėjo iš tapačių veiksmų, kuriais buvo pažeistas tas pats tiesioginis šio nusikaltimo objektas, tai yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, jos kaltė yra vieninga. J. B. buvo atiduota teismui ir nuteista už pavienio, o ne pakartotinių nusikaltimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo J. B. nusikalstamos veikos kvalifikaciją tiek pagal BK 300 str. 2 d., tiek pagal BK 222 str. 1 d. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išdėstytais motyvais. J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 300 str. 2 d., 222 str. 2 d. taip pat teisingai, nes nusikalstamų veiksmų nevienkartiškumas, jų tęstinumas įrodo J. B. savanaudiškus motyvus ir didesnį pavojingumą visuomenei. Šių bausmių švelninti nėra pagrindo.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad biudžetinė įstaiga pareiškė civilinį ieškinį 17860,23 Lt sumai. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, iš nuteistosios priteisė 11 105,47 Lt civilinį ieškinį. Tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.). Iš biudžetinės įstaigos apeliacinio skundo matyti, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 4 754,76 Lt sumos. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad J. B. pasisavino minėtą pinigų sumą. Nustatyta, kad 2004-06-25 J. B. iš ū. tarnybos einamosios sąskaitos Š. banke į savo asmeninę sąskaitą N. banke pervedė 5 754,00 Lt. 2004-06-29 iš asmeninės sąskaitos N. banke pervedė 5 754.00 Lt į kitą savo asmeninę sąskaitą H. banke. 2004-06-30 nuteistoji iš BĮ „K“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr.6 išėmė 4 754,76 Lt, kuriuos tą pačią dieną įnešė į tos pačios biudžetinės įstaigos sąskaitą Š. banke (t.7, b.l.124-126). Pagal VPK KPNTT ENTS R. grupės specialistų išvadų 13 priede pateiktas J. B. N. ir H. bankų asmeninių sąskaitų išrašus matyti, kad juose nėra užfiksuota 4754,76 Lt sumos išėmimo operacija nei iš N. banko, nei iš H. banko sąskaitų. Todėl darytina išvada, kad 4 754,76 Lt liko J. B. priklausančioje H. banko sąskaitoje. Akivaizdu, kad J. B. iš BĮ „K“ 2004-06-30 paimdama 4 754,76 Lt ir juos tą pačią dieną grąžindama tai pačiai įmonei, pasisavino tokią pačią pinigų sumą, kuri liko H. banke. Esant tokioms aplinkybėms, įrodyta, kad J. B. pasisavino 4 754,76 Lt. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

J. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog apygardos teismas jos atžvilgiu turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 d. 3 p. nuostatas. Tačiau BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kai yra nors viena iš šios dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Apeliantės teiginys, kad byloje yra BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos (t. y. dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės mažamečių vaikų nebus kam prižiūrėti), todėl yra galimybė taikyti to paties straipsnio 3 dalies 3 punktą, nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matyti, kad nuteistosios dukrą gali prižiūrėti vyras – M. B. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų nėra. Kitas apeliacinio skundo argumentas, kad ne dėl jos kaltės liks negrąžinta paskola už būstą BK 62 straipsnio nuostatų taikymui šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, nes turi atsižvelgti į visas bylos, o ne tik į skunde išdėstytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į asmenybę apibūdinančius duomenis, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas J. B. skirdamas bausmę atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimo pobūdį, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (iš esmės prisipažino padariusi nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, kad anksčiau neteista, nusikalto iš savanaudiškų paskatų, savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę turtinę ir materialinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nors motyvavo bausmės skyrimą J. B. , tačiau nepakankamai įvertino baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos griežtos bausmės už sunkiausią nusikaltimą atitikimą teisingumo principui, taip pat nepakankamai įvertino J. B. šeimynines aplinkybes, jos sveikatos būklę. BK 190 str. numatyta, kad turtas yra didelės vertės, jei jo vertė viršija 250 MGL (31250 Lt). Nustatyta, kad J. B. pasisavino biudžetinei įstaigai „K“ priklausiusį 32 860,23 Lt vertės turtą. Akivaizdu, kad J. B. pasisavinto turto vertė yra artima ribai, kurią peržengus kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 str. 1 d., o ne pagal BK 183 str. 2 d. Antra vertus, apygardos teismas J. B. pagal BK 183 str. 2 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu taip pat yra mažesnė, nei numato BK 183 str. 1 d. sankcijos maksimumas.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose J. B. diagnozuota psichinė būsena atitinka vidutinio sunkumo depresijos epizodo kriterijus, tačiau dėl to ji gali suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti ir atsakyti (t. 7, b. l. 182-183). Tiek iš bylos nagrinėjimo proceso pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso metu matyti, kad J. B. suprato padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, dėl to labai pergyvena. Teismas pagrįstai pripažino J. B. jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytą materialinė žalą. Kita vertus, nuteistosios šeimoje auga mažametis vaikas, kurį iš tikrųjų gali auginti ir prižiūrėti tėvas, tačiau ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė motinai (J. B.) turės neigiamos įtakos vaiko psichologiniam vystymuisi ir brendimui. Tačiau nuteistosios apeliacinio skundo motyvas, jog nusikalstamas veikas padarė dėl susiklosčiusių sunkių materialinių sąlygų, nepagrįstas, nes byloje nėra jokių šį argumentą objektyviai pagrindžiančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms, J. B. už sunkiausią nusikaltimą pagal BK 183 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė švelninama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti:

J. B. pagal BK 183 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šią bausmę ir bausmes paskirtas tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d., 222 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2317 redakcija) subendrinti apėmimo būdu ir J. B. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš J. B. priteistą civilinį ieškinį Biudžetinės įstaigos „Š“ padidinti iki 15 860,23 Lt (penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties litų 23 cnt).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.