Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarties, kuria pripažintas Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, kuriuo A. S. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį ir 20 straipsnį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė dėl to, kad jis 2017 m. spalio 31 d. padarė Š. R. tyčinius sunkius kūno sužalojimus.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. liepos 8 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės grupės 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laivės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas), pagrindu persiųstas Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymas dėl Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 24 d. nutartimi pripažino Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį 18 straipsnį, 20 straipsnį paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir nustatė A. S. 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo perėmimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti visą Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką.

4. Nuteistasis A. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartį, prašo ją pakeisti – Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį 18 straipsnį, 20 straipsnį jam paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustatyti jam 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skunde nurodoma, jog asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų. Tuo tarpu už lygiavertės nusikalstamos veikos, t. y. veikos, numatytos 1861 m. Nusikalstamos veikos prieš asmenį įstatymo 18 ir 20 straipsniuose, padarymą pagal Anglijos ir Velso bausmių teikimo tarybos nustatytas gaires Jungtinėje Karalystėje skiriama nuo 9 iki 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Palyginus Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje skiriamų bausmių vidurkius matyti, kad Jungtinėje Karalystėje akivaizdžiai galioja daug griežtesnis baudžiamumas, nei Lietuvos Respublikoje. A. S. atkreipia dėmesį, jog Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta straipsnio sankcijos vidurkiui lygi bausmė. Tuo tarpu ją suderinus su BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu, jam buvo paskirta maksimalaus dydžio BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė. Į šį skirtumą, priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas neatsižvelgė.

4.2. Skunde A. S. taip pat teigia, jog Jungtinėje Karalystėje, atlikus pusę paskirtos bausmės, yra taikomas automatinis nuteistųjų paleidimas, kas reiškia, jog realiai teisėjas nusprendė jam skirti 6 metus laisvės atėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, lygtinis paleidimas jam galės būti taikomas tik atlikus 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundžiama nutartimi nustačius 12 metų laisvės atėmimo bausmę, jis turės Lietuvos įkalinimo įstaigoje praleisti 2 metais daugiau, nei būtų kalėjęs Jungtinėje Karalystėje, o tai neatitinka pirminio teisėjo ketinimo. Taigi, Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis būtų suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu teisingiau, jeigu jam būtų nustatyta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

4.3. Dar nuteistasis nurodo, jog Lietuvos Respublikai iškeltų bylų skaičius dėl kalinimo sąlygų ar kalinių teisių pažeidimų, prilygstančių nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar bausmei, prieštaraujančiam Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniui - yra gerai dokumentuotas. Europos kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės prevencijos komitetas pranešė apie itin aukštą smurtą, įskaitant seksualinę prievartą, bauginimą ir išnaudojimą tarp kalinių, objektuose, kuriuose jis lankėsi 2018 m. balandžio 20-27 d. Ataskaita buvo paskelbta 2019 m. birželio 25 d. Aptikta ypatingo fizinio ir psichologinio įkalinimo įstaigų darbuotojų smurto atvejų, ypač Alytaus, Marijampolės ir Pravieniškių kalėjimuose. Be to, Komitetas nustatė, kad ne visos patalpos atitiko pagrindinius higienos reikalavimus, daugelis kamerų buvo perpildytos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

5. Iš bylos duomenų matyti, kad Jungtinė Karalystė 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu perdavė Lietuvos Respublikai Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, kuriuo A. S. nuteistas pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį ir 20 straipsnį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, pripažinti ir bausmei Lietuvos Respublikoje vykdyti.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

7. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

8. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarties motyvų, apylinkės teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pateiktą prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bei nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir vykdyti juo paskirtą bausmę. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo nuosprendį, o kitos aplinkybės (nuteistojo pilietybė, gyvenamoji vieta) atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytas sąlygas, todėl skundžiamas procesinis sprendimas pripažinti ir vykdyti Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš A. S. skundo argumentų, tokio teismo sprendimo neginčija ir pats nuteistasis, jis sutinka likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje, tačiau prašo sutrumpinti 2020 m. liepos 24 d. nutartimi jam nustatytą laisvės atėmimo bausmės terminą. Pagrindo tenkinti tokį nuteistojo skundo reikalavimą aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia.

9. 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai numatyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančioje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir BK 8 straipsnio 1 dalyje. Pagal jau paminėto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalį, teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

10. Įvertinęs 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo A. S. padaryta veika, dėl kurios jis nuteistas Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį, 20 straipsnį, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Pažymėtina, jog tokio nusikalstamų veikų suderinimo neginčija ir skundo autorius. Tinkamai nustatęs, jog A. S. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymius, apylinkės teismas taip pat tinkamai suderino paskirtą bausmę su BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir paliko Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 12 metų. Teismas šią išvadą pagrindė ir jos motyvus nurodė nutartyje, kurie jokių abejonių nekelia. Nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, žemesnės instancijos teismas taip pat tinkamai ir teisingai įskaitė į bausmės laiką visą Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką bei nutarė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo perėmimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos.

11. Nuteistasis, prašydamas sutrumpinti jam skundžiama nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės trukmę, nurodo, jog žemesnės instancijos teismas, derindamas bausmes, turėjo atsižvelgti į tai, jog Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnio, 20 straipsnio sankcijos vidurkiui lygi bausmė, tuo tarpu ją suderinus su BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu, jam buvo nustatyta maksimalaus dydžio BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pažymi, jog pagal Jungtinėje Karalystėje galiojantį teisinį reglamentavimą, atlikus pusę jam paskirtos bausmės, t. y. 6 metus laisvės atėmimo, jam būtų taikomas automatinis lygtinis paleidimas, o, atlikdamas bausmę Lietuvoje, teisę į lygtinio paleidimo instituto taikymą jis įgis tik atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 9 metus laisvės atėmimo, dėl ko jo realiai atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikas Lietuvoje bus net keliais metais ilgesnis, nei tuo atveju, jei jis bausmę atliktų valstybėje, kurioje jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šie skundo argumentai apygardos teismo yra atmetami, kadangi jie yra paneigti aukščiau išdėstyto teisinio bausmių suderinimo reglamentavimo. Aukštesnysis teismas dar kartą akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, kuri yra 12 metų, neviršija, todėl ją sutrumpinus būtų pažeistos Įstatymo 9 straipsnio nuostatos.

12. Tai, kad atlikdamas bausmę Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje A. S. galėtų būti paleistas lygtinai praėjus pusei jam paskirtos bausmės laiko, t. y. 6 metams laisvės atėmimo (duomenys iš liudijimo, nurodyto Pamatinio sprendimo 4 straipsnyje), savaime nereiškia, kad derindamas bausmes teismas turi nustatyti tokią laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias teisės normas, reglamentuojančias lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, leistų jam taikyti lygtinį paleidimą praėjus tokiam pačiam terminui nuo bausmės atlikimo pradžios ir Lietuvoje. Derinant bausmes svarbu atsižvelgti į bausmės rūšį ir trukmę, o ne jos vykdymo sąlygas, kadangi tarptautiniai teisės aktai nenumato bausmės vykdymo sąlygų suderinimo. Nagrinėjamu atveju taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 14 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

13. Sutinkamai su jau aukščiau padarytomis išvadomis, kurios grindžiamos išdėstytu teisiniu reguliavimu, aukštesnysis teismas taip pat sprendžia, jog pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties pakeitimui dalyje dėl A. S. nustatytos laisvės atėmimo bausmės trukmės nesudaro ir nuteistojo skunde nurodomas argumentas, jog tarptautiniu lygmeniu yra ne kartą konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje įkalinimo sąlygos, kalinių teisių pažeidimai prilygsta nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar bausmei, kas prieštarauja Žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniui. Be to, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje konkrečiai nuteistajam A. S. sukels nepakeliamas kančias ir sunkumus, pažeis jo žmogiškąjį orumą, jam nebus užtikrinama jo priežiūra bei gerovė.

14. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad apylinkės teismas, suderindamas Jungtinės Karalystės Reading Karališkojo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei palikdamas jam paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir keisti apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliekama galioti, o A. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.