Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-138-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
1A-603-138-2010
Teisminio proceso Nr.
20-1-00091-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. M.
Pranešėjas Arvydas Stankus Byla Nr.1A-603-138/2010

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Proceso Nr. 20-1-00091-09 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendžio, kuriuo:

M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagal LR BK 145 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 28 d., apie 22 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptų aikštelėje, esančioje prie išėjimo iš namo pirmosios laiptinės, šaukdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, staiga išsitraukdamas peilį su ne trumpesne nei 30 cm ilgio geležte ir atvirai demonstruodamas šį peilį, eidamas link A. R. , nukreipęs peilį į A. R. , mosuodamas juo esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti A. R. , tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija).

Apeliacine tvarka nuteistasis M. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, sušvelninti jam paskirtąją bausmę, pripažįstant lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų prisipažinimą. Skunde nurodoma, jog teismas priėmė neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi tyčios padaryti šį nusikaltimą jis neturėjo, viskas įvyko netikėtai susiklosčius aplinkybėms. Nukentėjusysis beldė į jo duris, reikalavo jas atidaryti, ir dėl to, kad prieš tai nuteistasis buvo sumuštas, padegtas jo automobilis, jis išsigando, ir, būdamas šoko būsenoje, galėjo pasakyti ką nors netinkamo nukentėjusiajam. Nuteistasis labai gailisi dėl to, kas įvyko, nukentėjusiajam neturtinę žalą jis atlygino, ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad M. M. turi mažametį vaiką. Be to, teismas buvo šališkas, nes iškraipė nuteistojo asmens duomenis, nuosprendyje nurodydamas, kad M. M. grįžęs iš įkalinimo vietos niekur nedirbo, nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, kas neatitinka tikrovės. M. M. iki suėmimo dirbo, byloje yra tai patvirtinantis dokumentas, ir darbovietėje jis buvo charakterizuojamas teigiamai. Teismas paskyrė bausmę, jos neindividualizuojant, neįvertinęs nusikaltimo pavojingumo, nenustatęs atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad atlyginta žala.

Teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, bausmė M. M. paskirta teisingai. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai M. M. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnių sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kas vertintina baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą - į tai, kad M. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. M. M. anksčiau teistas 5 kartus. Teismas įvertino tą aplinkybę, jog M. M. , būdamas anksčiau teistas, turėjo suprasti daromos nusikalstamos veikos padarinius, tačiau jis vis tiek pakartotinai nusikalto. M. M. daugelį kartų baustas administracine tvarka, kas rodo jo antivisuomenines nuostatas, nenorą taisytis, tai, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Visa tai rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei.

Skundo argumentas, jog teismas neįvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės - M. M. nuoširdaus prisipažinimo, atmestinas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Įstatymų leidėjas šiame punkte nustatė tris alternatyvius lengvinančios aplinkybės pagrindus: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš šiame punkte numatytų alternatyvių pagrindų. M. M. kaltu neprisipažino. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nors pats M. M. ir pripažįsta, kad jis grasino A. R. , tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis nepripažįsta esminių įvykio aplinkybių, neigia turėjęs peilį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus ir tik teisme davė parodymus. Kolegija konstatuoja, kad tokio M. M. elgesio negalima traktuoti kaip prisipažinimo laisva valia. Todėl teismas pagrįstai nevertino tai M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į kaltinamojo neigiamos orientacijos pastovumą, jo nenorą taisytis, nusprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. BK 56 str. 1d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. M. M. nusikalto teistumui neišnykus. Todėl laisvės atėmimo bausmė M. M. paskirta pagrįstai. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. M. , jos skyrimą motyvavo. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Skundo argumentas, jog teismas buvo šališkas, nepagrįstas. BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo šališkumas susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų esant nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas StankusTeisėjai Kęstutis DargužisGytis Večerskas