- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-958-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00473-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- UAB „VIA Media“, UAB ,,VIP Viešosios informacijos partneriai“, uždarosios akcinės bendrovės „Indiana.LT“
- Atsakovas
- UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“, uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Idea prima“, uždarajai akcinei bendrovei „Ministerium“
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,
dalyvaujant ieškovo UAB „VIA Media“ atstovui D. M., ieškovo UAB ,,VIP Viešosios informacijos partneriai“ atstovei L. K., ieškovų UAB „VIA Media“, UAB ,,VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir UAB ,,Indiana. Lt“ atstovui advokatui K. Smaliukui,
atsakovo UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ atstovams: A. K. ir advokatui T. Šedbarui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų: uždarosios akcinės bendrovės „VIA Media“, uždarosios akcinės bendrovės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Indiana.LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4152-653/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „VIA Media“, uždarosios akcinės bendrovės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Indiana. LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Idea prima“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ministerium“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas – ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „VIA Media“, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir UAB „Indiana.LT“ prašė teismą panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą atmesti jų pasiūlymą, 2015 m. sausio 8 d. sprendimą dėl konkurso rezultatų ir 2015 m. vasario 5 d. sprendimą atmesti pretenziją; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, t. y. įpareigoti atsakovą tęsti konkurso procedūras nuo to momento iki buvo priimtas neteisėtas sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą.
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino: pateikė pasiūlymą atsakovo, nesančio perkančiąja organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 4 straipsnio prasme, konkurse „Reklaminės informacinės kūrybos ir gamybos, reklamos sklaidos, ryšių su visuomene ir komunikacijos paslaugų pirkimas“ pagal perkančiosios organizacijos direktoriaus patvirtintas sąlygas. Pasiūlymai vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Techninis pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu ir įvertintas 52,60 balų iš 60, tačiau vertinant finansinį (kainų) pasiūlymą, buvo paprašyta pagrįsti neįprastai mažą kainą. Į tai atsakovui buvo paaiškinta 2014 m. gruodžio 18 d. raštu, bet 2014 m. gruodžio 22 d. atsakovas priėmė sprendimą pasiūlymą atmesti konkurso sąlygų 51.5 punkto pagrindu. 2015 m. sausio 8 d. konkurso nugalėtoju paskelbė UAB „Idea prima“ ir UAB „Ministerium“ pasiūlymą. Pretenzijos dėl tokių sprendimų buvo atmestos.
Ieškovo įsitikinimu, konkurso sąlygose nėra numatyta atmesti pasiūlymą dėl to, kad tiekėjo siūloma reklamos ar komunikacijos strategija nėra pakankamai, kiek pageidaujama, efektyvi. Atsakovas, motyvuodamas sprendimą atmesti pasiūlymą, neteisėtai pakeitė konkurso sąlygas, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nustatytus VPĮ 3 straipsnyje ir atsakovo taisyklių 2 punkte.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovu, kad į pasiūlymą nebuvo įtraukta dalis paslaugų, o reklamos transliacijų apimtys nepakankamos. Konkurso sąlygose nebuvo numatyta privalomų reklamų transliacijų kiekio, apimčių, o pasiūlymo formoje atsakovas pats nurodė preliminarų paslaugų kiekį. Taigi tiekėjas turėjo nurodyti tik įkainius. Paslaugų strategijos efektyvumas turėjo būti vertinamas techninio pasiūlymo vertinimo balais, pasiūlymo neatmetant (sąlygų 56 p.).
Konkurso sąlygose bei taisyklėse nebuvo apibrėžti neįprastai mažos kainos kriterijai, ir atsakovas neatskleidė priežasčių, dėl kurių jo (ieškovo) kaina buvo pripažinta neįprastai maža, tačiau jis (ieškovas) šią kainą pagrindė, pateikęs papildomus, atsakovo prašytus, duomenis, todėl atmesti pasiūlymą nebuvo pagrindo. Atsakovo nurodyta pasiūlymo atmetimo priežastis – į parodos „Baldai 2015“ biudžetą neįtraukta dalis komunikacijos ir reklamos išlaidų – ieškovas nurodė 85 121,51 Lt be PVM biudžetą, o maksimalus biudžetas šiai parodai – 86 000 Lt be PVM. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad jo (ieškovo) siūlomos paslaugų nuolaidos yra neteisėtos, nes tokios nuolaidos patvirtintos trečiųjų asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas pripažino, kad atsakovas nėra perkančioji organizacija VPĮ prasme, tačiau jo organizuotam pirkimui taikytina įstatymo analogija – VPĮ, nes taisyklės, teismo įsitikinimu, nereglamentuoja konkretaus klausimo.
Teismas nustatė, kad pasiūlymo išskaidymo tikslas yra jo įvertinimas dviem etapais. Ieškovas turėjo pateikti vientisą pasiūlymą iš dviejų, tarpusavyje susijusių dalių (sąlygų 26 p.). Apskaičiuojant pasiūlymo kainą turėjo būti atsižvelgta į techninę sprendimo dalį, įskaičiuojant visus mokesčius ir išlaidas. Pagal konkurso sąlygų 54 punktą tiekėjai privalėjo pateikti tarptautinei parodai „Baldai“ sukurtą reklamos ir komunikacijos strategiją, idėjas, koncepciją. Šios parodos aprašas pateiktas konkurso sąlygų 6 priede ir ši paroda pasirinkta kaip pagrindinis vertinimo objektas, lyginant visų dalyvių pateiktus pasiūlymus. Lyginant ieškovo pateiktą kainos pagrindimą su A priedu, buvo nustatyta, kad siūlomos reklamos priemonės B2B parodai A pasiūlymo dalyje neatsispindi B dalyje, t. y. kainos pasiūlyme ieškovas nenurodė kaštų B2B parodos priemonėms įgyvendinti. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje ieškovas nepaneigė atsakovo išvados, kad į parodos „Baldai“ kainą neįskaičiuotos visų paslaugų ir priemonių, nurodytų konkurso sąlygų 6 priede, kainos. Teismas sprendė, kad dėl paminėtų aplinkybių ieškovas nesuteiks visų reikalingų paslaugų „Baldai“ parodai už 86 000 Lt ir PVM kainą.
Teismas nustatė, kad atsakovas įvykdė pareigą kreiptis į tiekėją ir prašyti pagrįsti neįprastai mažą kainą, tačiau ieškovas jos nepagrindė, nenurodė siūlomų priemonių kainos B2B parodai, nepateikė informacijos apie šią parodą, nežiūrint į tai, kad A pasiūlymo dalyje nurodė du atskirus media kampanijos planus. Teismas priėjo išvadą, kad dėl paminėtos priežasties ieškovo pasiūlymas tapo nepalyginamas su kitų tiekėjų pasiūlymais. Ieškovo argumentus dėl pasiūlymo formos teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus, nurodęs, kad jis (ieškovas) galėjo laisva forma vėliau pagrįsti siūlomą kainą. Neįprastai mažą kainą apsprendė ne paslaugų kiekiai, kurie buvo nurodyti pasiūlymo formoje, bet ieškovo deklaruotų paslaugų ar jų vienetų, skirtų B2B parodai, kainų visiškas nenurodymas.
Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad ieškovo nurodytos kitų asmenų teikiamos nuolaidos, grindžiamos ankstesniu ieškovo bendradarbiavimu su atsakovu, tinkamai nepagrindžia siūlomos paslaugų kainos.
Ieškovo argumentus dėl pasiūlymo neefektyvumo teismas vertino kaip šalutinius, nes pasiūlymas buvo atmestas kitų pagrindu –nepagrindus neįprastai mažos kainos. Tarp šalių nėra ginčo, kad vien pasiūlymo neefektyvumo trūkumai, kurie paaiškėjo vėliau, vertinant pasiūlymo B dalį, savaime nesudarytų pagrindo jį atmesti, tačiau vertinant pirkimo tikslą – racionaliai naudoti lėšas, šis argumentas papildomai pagrindžia išvadą, kad atsakovas nepadarė esminių pažeidimų, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, nes pasiūlyme nurodytos priemonės galėjo būti įvertintos kitaip – kaip neefektyvios, nes jomis nebūtų pasiektas pirkimo tikslas. Šias aplinkybes, teismo įsitikinimu, įrodo atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas – eksperto išvada. Vien tai, kad ieškovo pasiūlymo A dalis jau buvo įvertinta tam tikrais balais, nėra kliūtis atsakovui pakeisti sprendimą ir iš naujo įvertinti pasiūlymą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas buvo atmestas kitu pagrindu – dėl neįprastai mažos kainos, atsakovui neatsirado būtinybės iš naujo vertinti pasiūlymo turinio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas netinkamai vykdė pirkimo procedūras ir neteisėtai atmetė ieškovo pasiūlymą. Motyvai, dėl kurių atmestas pasiūlymas, visiškai nesusiję su neįprastai maža pasiūlymo kaina. Tiekėjai neturėjo jokios pareigos ir teisės nurodyti kokių nors kitokių paslaugų teikimo kiekių, nei buvo nurodyta pačios perkančiosios organizacijos parengtame konkurso sąlygų 2 priede. Perkančioji organizacija net nevertino ir negalėjo vertinti tiekėjo tariamai siūlomų paslaugų kiekių, kai pateikiant finansinį pasiūlymą (B pasiūlymo dalį) tiekėjai negalėjo keisti perkančiosios organizacijos pasiūlymo formoje (konkurso sąlygų 2 priedas) nurodytų paslaugų pozicijų ir jų kiekių. Perkančiosios organizacijos teiginiai, kad ji tariamai vertino (galėjo vertinti) tiekėjo pasiūlyme nurodomus paslaugų kiekius akivaizdžiai prieštarauja konkurso sąlygoms, pačios perkančiosios organizacijos priimtiems sprendimams dėl ieškovo pasiūlymo A dalies įvertinimo ir skirtų balų pagrindimo. Teismas netinkamai aiškino neįprastai mažos kainos sampratą ir netinkamai vertino atsakovo veiksmus konstatuojant ir vertinant tiekėjo pasiūlymo kainą. Nei atsakovas, nei teismas neargumentavo, kuo remiantis buvo nustatyta, kad pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža. Teismas atsisakė išreikalauti atsakovo posėdžių protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl neįprastai mažos kainos. Nei taisyklėse, nei konkurso sąlygose nenustatyti tokios kainos kriterijai. Esminis motyvas, dėl kurio buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, ne nepagrįsta neįprastai maža kaina, o tariamas pasiūlytos komunikacijos ir reklamos strategijos neefektyvumas. Teismas sprendime nurodęs, kad tiekėjo pasiūlyta paslaugų teikimo strategija yra neefektyvi, šio teiginio nemotyvavo, netyrė su tuo susijusių įrodymų (pasiūlymo turinio). Teismas nepagrįstai nurodė, kad nors perkančioji organizacija būtų įvertinusi techninį pasiūlymą ekonominio naudingumo balais, tai nėra kliūtis iš naujo vertinti tiekėjo pasiūlymą. Tokia situacija pažeistų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Nors teismas tokias aplinkybes grindė atsakovo pateikta specialisto (eksperto) nuomone, tačiau byloje nebuvo jokios informacijos apie paminėto specialisto patirtį ir kvalifikaciją. Žurnalistikos studijų diplomas visiškai nepagrindžia asmens reikiamos patirties ir kvalifikacijos, dalyko išmanymo.Teismas nenurodė, kodėl tiekėjo partnerių siūlomos kainos ir nuolaidos būtų netinkamos ar draudžiamos. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintas Pasiūlyme nurodytų prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijas tiekėjams yra leidžiama pasiūlytas palankias kainas ar sąlygas grįsti taikomomis nuolaidomis, ypač kai nuolaida suteikiama trečiojo asmens (subrangovo ar subtiekėjo) atliekamoje dalyje (6.10 p.) bei išskirtinai palankių sąlygų tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus įrodymais, pvz., susitarimais su tiekėjais (6.3 p.).Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti aktualius bylai pirkimo procedūros dokumentus, pirkimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas – uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Konkurso sąlygų priede Nr. 4 aprašytas ketinamų įsigyti parodų sąrašas, kuriuo buvo siekiama įsigyti ir parodos „Baldai“ reklaminės informacijos kūrybos ir gamybos, reklamos sklaidos, ryšių su visuomene ir komunikacijos paslaugas. Siekdamas būsimą pirkimo sutartį sudaryti su ekonomiškai naudingiausią siūlymą pateikusiu tiekėju, konkurso sąlygų 55 punktu nustatė, kad pirkimo laimėtoju bus paskelbtas būtent tas tiekėjas, kuris pasiūlys naudingiausią tarptautinei parodai „Baldai“ sukurtą reklamos ir komunikacijos strategiją, vizualo idėjas ir koncepciją, atsižvelgiant į parodos koncepciją, tikslus, uždavinius, tikslinę auditoriją. Parodos reklamai ir komunikacijai buvo skirta 86 000 Lt ir PVM. Konkurso sąlygų 6 priede aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad parodoje „Baldai“ bus organizuojama dar viena B2B paroda. Apeliantas šios sąlygos neginčijo. Susipažinus su apelianto B formos „kainos“ dalies turiniu ir paprašius pagrįsti konkursinio pasiūlymo A formos nurodytus reklamos ir komunikacijos strategijos, vizualo idėjų ir koncepcijos įkainius, buvo nustatyta, kad apeliantas į parodai „Baldai“ skirtą biudžetą neįskaičiavo parodos B2B išlaidų. Dėl to apelianto pasiūlymas dėl neįprastai mažos ir nepagrįstos pasiūlymo kainos buvo atmestas. Apeliantas nei viename procesiniame dokumente neįrodinėjo, kad parodos „Baldai“ kaina apima visus jos aspektus, įskaitant parodos B2B kaštus, neteikė įrodymų, kad už siūlytiną parodos „Baldai“ kainą (85 121,51 Lt plius PVM) bus suteikta visa paslauga, nustatyta konkurso sąlygų 6 priede.Grįsdamas savo siūlomų paslaugų įkainių pagrįstumą, apeliantas pateikė UAB „Reklamos ekspertai“ raštą, kuriame nurodyta, kad UAB „Reklamos ekspertai“ patvirtina 2015 metais suteiktiną UAB „VIA media“ 15 proc. agentūrinę nuolaidą tradicinės reklamos užsakymams bei 25 proc. apimties nuolaidą kliento UAB „Litexpo“ tradicinės reklamos užsakymams. Jungtinė nuolaida – 36,25 proc. Tokia nuolaida nepatvirtina siūlomų paslaugų įkainių pagrįstumo ir negali būti laikoma tinkamu, įkainius pagrindžiančiu įrodymu, nes nėra aišku, kas yra laikoma „tradicine reklama“, rašte tai nepaaiškinama. Be to, santykiai tarp atsakovo ir nuolaidos teikėjo gali keistis, gali keistis jos dydis arba apskritai pasibaigti, o tai reiškia, kad apeliantas nebebus pajėgus teikti tokią nuolaidą, jei santykiai tarp jo ir UAB „Reklamos ekspertai“ pasikeistų ar pasibaigtų. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad apelianto nurodytos kitų asmenų nuolaidos, grindžiamos ankstesniu apelianto bendradarbiavimu su atsakovu, tinkamai neįrodo siūlomos paslaugų kainos.Bylos nagrinėjimo metu apeliantas kėlė reikalavimą išreikalauti iš atsakovo kitų tiekėjų pasiūlymus, protokolus, susirašinėjimą su tiekėjais, sutartį, informaciją apie faktiškai pagal sudarytą sutartį pirktas paslaugas parodai „Baldai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl pasiūlymo atmetimo pagrįstumo, todėl kitų tiekėjų pasiūlymų medžiaga ir kita apelianto prašoma išreikalauti viešojo pirkimo medžiaga nėra susijusios su ginčo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nors CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą nagrinėti bylą neperžengiant apeliacinio skundo ribų, tačiau kartu nustato išimtis, t. y., atvejus, kada tos ribos gali būti peržengtos – kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengiant skundo ribų, būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės interesai, apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas – UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ (toliau – Litexpo), pirko reklamos, jos sklaidos, ryšių su visuomene ir komunikacijos paslaugas konkurso, organizuoto pagal 2012 m. spalio 29 d. Litexpo direktoriaus patvirtintas Pirkimo taisykles ir direktoriaus patvirtintas (datos nėra) Konkurso sąlygas, būdu. Nei Taisyklėse, nei konkurso sąlygose nėra nuorodų, kokiu teisiniu pagrindu parengti paminėti dokumentai – nurodoma, kad pirkimai vykdomi remiantis bendrovės pirkimų politikos įgyvendinimo bei bendraisiais protingumo, sąžiningumo, teisėtumo, taupumo, racionalumo, efektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir kt. principais. Atsakovas neigia esąs perkančioji organizacija pagal VPĮ, tačiau konkurso sąlygas parengė iš dalies pasiremdamas paminėtu įstatymu, įtraukdamas tokias nuostatas kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai, neįprastai mažos kainos kriterijai ir kt., teigdamas, kad tokių įmonių pirkimų nereglamentuoja joks įstatymas. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad Litexpo – valstybės įmonė, kurios 98,77 proc. akcijų valdo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, o 1,23 proc. –fiziniai asmenys (2 t., 38 b. l.), kad iki 2012 m. spalio 29 d. įmonė turėjo perkančiosios organizacijos pagal VPĮ statusą, kurio pati atsisakė, remdamasi advokatų kontoros LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai 2012 m. rugpjūčio 6 d. konsultacija (2 t., 30-31, 39, 40 b. l.).
Nuo įmonės statuso priklauso, kokiomis teisės normomis ji turėtų vadovautis organizuodama pirkimus. Tik tie subjektai, kurie turi perkančiosios organizacijos statusą, privalo laikytis nacionalinių ir Europos Bendrijos viešųjų pirkimų teisės normų, kiti – kitomis teisės normomis. Tinkamas statuso nustatymas reikšmingas dėl to, kad pirkimo sandoriai būtų teisėti, lėšos, skirtos pirkimams, panaudotos racionaliai. Jei nustatoma, kad įmonė yra perkančioji organizacija, kaip ją apibūdina VPĮ 4 straipsnis, jos organizuojami pirkimai turi besąlygiškai atitikti Viešųjų pirkimų įstatymą. Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat inkorporuotas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos). VPĮ pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008).
Atsakovo statuso problemos bylos šalys pirmosios instancijos teisme tiesiogiai nekėlė, tačiau teismas sprendime padarė išvadą, kad Litexpo nėra perkančioji organizacija pagal VPĮ, nors šių aplinkybių netyrė ir nevertino, apsiribojo įmonės teisine forma – UAB, ir atsakovo nurodyta jos veiklos paskirtimi – privatiems interesams tenkinti, bei ūkine-komercine veikla. Kadangi atsakovo statusas nagrinėjamam ginčui yra reikšmingas dėl materialinių teisės normų taikymo ir galimo viešojo intereso, paaiškėjus, kad atsakovo pirkimas turėjo būti organizuojamas pagal VPĮ, siekiant šio intereso nepažeisti, teisėjų kolegija turi pagrindą peržengti apeliacijos ribas ir savo iniciatyva tirti atsakovo statusą ir su tuo susijusių pirkimų organizavimo tvarką. Apie tokį apeliacijos ribų peržengimą bylos dalyviai informuoti raštu, sudarant galimybę pareikšti nuomonę raštu bei žodžiu viešame teismo posėdyje.
VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuris taikomas kartu su 2 dalimi, pateiktas perkančiosios organizacijos apibrėžimas. Tai yra viešas ar privatus juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas), jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.
Paminėta įstatymo nuostata nereikalauja, kad privataus ar viešojo juridinio asmens visa veikla būtų skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams. Pakanka tik dalies tokios veiklos, kad juridinis asmuo būtų pripažintas perkančiąja organizacija, nesureikšminant įstatuose įtvirtinto tikslo siekti pelno, ūkinės-komercinės veiklos bei privataus juridinio asmens pasirinktos teisinės formos, tokios kaip uždaroji akcinė bendrovė. Teisingumo Teismas (1998 m. sausio 15 d. sprendime Mannesmann Anlagenbau Austria ir kt., C-44/96,ECLI:C:1998:4 ir kt.) yra pabrėžęs, kad net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, skirta gauti pelną. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015.
Paminėta, kad atsakovas iki 2012 m. spalio 29 d. buvo įgijęs perkančiosios organizacijos statusą. Atsakovo atstovai negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu pagrindu toks statusas buvo įgytas ir dėl kokių priežasčių jo atsisakyta. Iš esmės grindžiama argumentais, kad tai pelno siekiantis privatus asmuo, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą konkurencijos sąlygomis, dalyvauja kituose pirkimuose kaip tiekėjas.
Tam, kad pripažinti atsakovą perkančiąja organizacija ar paneigti tokį statusą, būtina įvertinti įmonės įsteigimo tikslus, veiklą, jos paskirtį, įmonės administravimą ir kt. reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 176-178, 185 str., VPĮ 4str.).
VPĮ 4 straipsnio 3ir 4 dalyse nurodoma, kad perkančiųjų organizacijų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nuolat juos atnaujinant. Tokie sąrašai buvo patvirtinti 2003, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 bei 2015 metų ūkio ministro įsakymais Nr. 4-72, 4-523, 4-307 ir. kt. Nei vienam iš jų nėra paminėtas atsakovas, t. y. Litexpo, tačiau iš šių sąrašų turinio akivaizdu, kad sąrašai nėra baigtiniai, nes be konkrečiai išvardintų perkančiųjų organizacijų sąrašo yra nuoroda į kitus, neįvardintus viešuosius ir privačius juridinius asmenis, atitinkančius VPĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Tai jau vertinimo dalykas. Sąrašais nepaneigtas atsakovo perkančiosios organizacijos statusas.
Uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos parodų ir kongresų rūmai „Litexpo“ įregistruota Juridinių asmenų registre 1990 m. gruodžio 5 d. Šiame įraše ir tą pačią dieną įregistruotuose įmonės įstatuose nurodoma, kad įmonė Lietuvoje ir už jos ribų organizuoja ir rengia informacines bei komercines parodas ir muges, plečia tarptautinius, ekonominius, mokslinius, techninius ir prekybinius ryšius. Įstatuose paminėta, kad rengiami aktualūs Respublikai tarptautiniai renginiai: parodos, mugės, simpoziumai ir kt., organizuojamos užsienyje informacinės parodos bei komercinės mugės ir kt., prireikus, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus sudaryti organizacines komisijas tarptautinėms ir labai specializuotoms tarpšakinėms parodoms bei mugėms rengti, pasitelkiant atsakingas toje parodoje dalyvaujančių ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų atstovų, vykdo kitokią, ūkinę-komercinę, finansinę veiklą. Keičiant įstatus, veiklos apibūdinimas buvo susiaurintas, apibrėžiant ją kaip mugių, parodų ir kongresų organizavimo, turto nuomos, sandėliavimo paslaugų teikimą. Tačiau iš esmės įmonės veikla nepakito. Tai, kad įmonė įsteigta organizuoti Lietuvoje ir užsienyje parodas, muges, konferencijas ir kongresus, patvirtino ir pagrindinis įmonės akcininkas – Ūkio ministerija (2 t., 88-89 b. l.). Pelno siekimu ir klientų poreikių tenkinimu apibūdintas įmonės veiklos tikslas.
2008 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 994 Dėl uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų centro Litexpo projekto „Nacionalinio kongresų centro Litexpo įkūrimas“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino paminėtą projektą svarbiu ekonominiu projektu. Toks nutarimas priimtas įgyvendinant Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros 2015 metų ilgalaikę strategiją, kuriai pritarta 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853, Nacionalinio turizmo plėtros 2007-2013 metų programą, patvirtintą 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944, ir Projektų pripažinimo svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašu, patvirtintu 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136. Iš ginčui aktualios Nacionalinio turizmo plėtros programos sprendžiama, kad paminėtas Litexpo statusas reikšmingas plėtojant dalykinį (konferencijų) turizmą (susitikimų, konferencijų, tarptautinių konferencijų, skatinamųjų kelionių turizmo), siekiant šį produktą pristatyti tarptautinėse turizmo rinkose nacionaliniu lygiu. Šioje programoje pažymėta, kad Lietuvos konferencijų turizmo galimybių pristatymas ir konferencijų turizmo skatinimas turi būti organizuojamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindais, siekiant užtikrinti veiksmingą dalyvavimą Europos dalykinio (konferencijų) turizmo rinkoje. Šių tikslų įgyvendinimas susietas su Litexpo, dėl ko Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino Nacionalinio kongresų centro Litexpo įkūrimą svarbiu projektu, kuris nėra panaikintas. Apibrėžus tokį Litexpo statusą, valstybė pati turi teisę nuspręsti dėl šioje įmonėje organizuojamų konferencijų, reprezentacinių renginių, t. y. pasirinkti įmonę be konkurencijos. Tai įrodo 2012 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 406 „Dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai aukščiausio lygio susitikimo patalpų“. Tai, kad Litexpo veikla susijusi su Lietuvos tarptautiniu bendradarbiavimu ir turizmo projektų įgyvendinimu pažymėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 347 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš paminėtų duomenų yra pagrindas spręsti, kad Lietuvos valstybės reprezentavimas Lietuvoje ir užsienyje, organizuojant parodas, muges, konferencijas, taip pat valstybinės reikšmės renginius, skatinant Lietuvos žinomumą ir turizmą, nėra komercinės paskirties veikla. Neabejotina, kad tokia veikla susijusi su viešuoju interesu. Ūkio ministerija savo išvadoje apeliacinės instancijos teismui taip pat pažymėjo, kad dalis Litexpo veiklos (valstybinės svarbos renginių organizavimas) susijęs su viešuoju interesu (2 t., 88-89 b. l.). Nagrinėjamam klausimui reikšminga atsakovo pozicija dėl jo veiklos ir statuso, išreikšta jo paties parengtuose ir paviešintuose dokumentuose –2013, 2014, 2015 metų pranešimuose (ataskaitose). Iš 2013 m. rugsėjo 30 d. tarpinio pranešimo matyti, kad Litexpo gavo pagal priemonę „Procesas.Lt“ paramą iš ES struktūrinių fondų, pasirašiusi sutartį projektui „Veiklos efektyvumo, skaidrumo ir tarptautiškumo užtikrinimas“. Tai paneigia atsakovo teiginį, kad veikla finansuojama tik iš pelno, gauto vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Tai, kad 2013 metas Litexpo pajamos mažėjo dėl vykusių pagrindinių ES pirmininkavimo renginių (2014 metų Litexpo vadovo metinis pranešimas) pagrindžia, kad tokia veikla buvo nekomercinė, nesiekiant gauti pajamų, ir susijusi su viešuoju interesu. Tame pačiame 2014 metų pranešime taip pat nurodyta, kad 2014 metais surengti vidiniai mokymai kūrybiškumo ugdymo, pardavimų skatinimo, darbuotojų ugdymo, suteikiant grįžtamąjį ryšį ir aptariant individualius tikslus, buvo iš dalies finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Taigi dėl Litexpo dalies vykdomos nekomercinio pobūdžio veiklos, specialiai skirtos reikšmingiems viešiesiems interesams tenkinti, dėl to, kad įmonė kontroliuojama pagrindinio akcininko – valstybės (Ūkio ministerijos), yra pagrindas pripažinti Litexpo perkančiąja organizacija pagal VPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Atsakovas teigia, kad jis negali turėti perkančiosios organizacijos statuso, nes veikia konkurencijos sąlygomis. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Akivaizdu, kad be tam tikros dalies nekomercinės veiklos, kita dalis veiklos yra ūkinio – komercinio pobūdžio, todėl čia konkurencija neišvengiama. Tai, kad atsakovas dalyvauja kitų institucijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjas, nėra kliūtis turėti perkančiosios organizacijos statusą dėl kitos veiklos dalies, atitinkant VPĮ reikalavimus. Nors Litexpo iš esmės vykdo ūkinę-komercinę veiklą, tačiau dėl aptartų valstybės išimtinių teisių suteikimo jai (įmonei) nėra konkurencijos. Tai, kad „Litexpo rinkoje neidentifikuojama kaip verslo įmonė, o laikoma monopolistine, biudžetine įmone, kuri gal net gauna subsidijas iš valstybės biudžeto <..>“, teigia pats atsakovas, tai raštu nurodęs atsakymuose ginčo konkursu suinteresuotiems asmenims (1 t., 150 b. l.). Dėl prieštaringos atsakovo pozicijos apie savo veiklą, jos pobūdį, o taip pat ir statusą perkant prekes, paslaugas, yra pagrindas spręsti, kad atsakovas pats nėra gerai įsigilinęs į įmonės paskirtį, veiklą, jos reikšmę valstybei, dėl ko teismas plačiau pasisako dėl šių atsakovo nurodytų argumentų.
Nors prieš atsisakydamas perkančiosios organizacijos statuso atsakovas kreipėsi į Viešųjų pirkimų ir Konkurencijos tarnybas dėl su tuo susijusių išaiškinimų, tačiau nei viena iš šių tarnybų neatsakė vienareikšmiškai. Viešųjų pirkimų tarnybai kilo abejonių ar Litexpo veikia konkurencinėje aplinkoje vienodomis sąlygomis su kitomis privačiomis įmonėmis ir jos veikla neatitinka kriterijaus dėl viešojo intereso, tačiau neturėjo duomenų apie tai ar šiai įmonei atitinkamų valstybės institucijų ar įstaigų sprendimu (netaikant viešojo pirkimo procedūrų) nėra pavedama organizuoti Lietuvai svarbių parodų ar kitų renginių ir pan. (2 t. 48-49 b. l.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tokie pavedimai buvo ir yra galimi ateityje. Konkurencijos tarnyba (2 t. 46-47 b. l.) negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pagal Litexpo nurodytas pagrindines veiklos sritis, kad įmonė konkuruoja su kitais privačiais subjektais. Remtis paminėtos advokatų kontoros išvada ir atsisakyti perkančiosios organizacijos statuso atsakovas neturėjo pagrindo. Tai nėra kompetentingos institucijos išvada, turinti teisinę galią, galinčią sukelti vienokas ar kitokias teisines pasekmes dėl atsakovo kaip perkančiosios organizacijos statuso. Tai tik advokatų kontoros, kurios buvo paprašyta išdėstyti savo poziciją vienu iš teisinio reguliavimo klausimų, nuomonė (CPK 176, 177 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ, nors to statuso yra atsisakiusi, ir organizuoti pirkimą privalėjo pagal VPĮ. Pažeidus imperatyvų reikalavimą, ginčo konkursas – Reklaminės informacijos kūrybos ir gamybos, reklamos sklaidos, ryšių su visuomene ir komunikacijos paslaugų pirkimas, pripažįstamas niekiniu, o kartu ir ginčo sprendimai – 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas atmesti apelianto pasiūlymą ir 2015 m. sausio 8 d. sprendimas dėl konkurso rezultatų, bei 2015 m. vasario 1 d. paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta tarp UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro “Litexpo“ ir UAB ,,Idea prima“ (CK 1.80 str. 1 d.). Nors ginčo konkurso sąlygos buvo parengtos remiantis analogija, iš dalies vadovaujantis VPĮ, tačiau dėl to ginčo konkursas netampa teisėtu – viešojo pirkimo konkursas, organizuojamas perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, turi visiškai atitikti VPĮ nuostatas.
Atsižvelgdama į tai, kad sutartis sudaryta iki 2016 m. vasario mėnesio ir baigiama vykdyti, teisėjų kolegija turi pagrindą ją išsaugoti, netaikant restitucijos (CK 1.80 str. 3d., 6. 145 str. 2 d.).
Alternatyvi sankcija, nustatyta VPĮ, atsakovui netaikoma, nes konkursas vyko ne VPĮ pagrindu.
Nustačius aptartus konkurso negaliojimo pagrindus, kiti apeliantų argumentai dėl konkurso neteisėtumo netenka prasmės ir neaptariami.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, dėl to naikinamas, priimant naują sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, apeliantai įgijo teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.). Pirmosios instancijos teisme apeliantai patyrė 3 301,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 2 582,59 Eur išlaidų, iš viso – 5 883,63 Eur. Visos jos įrodytos rašytiniais įrodymais (1 t., 11, 95-96, 142, 162 b. l., 2 t., 194-198, CPK 177, 178 str.). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nustatant atlygintų bylinėjimosi išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai ir į teismo sprendimo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą pagrindus.
Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 2 942 Eur. Jos priteistinos iš atsakovo ieškovui UAB ,,VIA Media“, tiesiogiai patyrusiam išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ konkurso Reklaminės informacijos kūrybos ir gamybos, reklamos sklaidos, ryšių su visuomene ir komunikacijos paslaugų pirkimo sąlygas, 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą atmesti UAB „VIA Media“, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir UAB „Indiana. LT“ pasiūlymą ir 2015 m. sausio 8 d. sprendimą dėl konkurso rezultatų.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ (j.a.k.120080713) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „VIA Media“ (j.a.k.111625698) 2 942 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.