Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. V. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Nr. 07-16-9429424 dėl įvykio, kilusio 2016 m. birželio 7 d., apie 13.03 val., Vilniuje, J. Tiškevičiaus g., apie 80 m atstumu nuo sankryžos su J. Masalskio gatve, kurio metu Š. S., vairuodamas automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė ir sužalojo per gatvę perėjimui nenustatytoje vietoje ėjusį pėsčiąjį Č. V., kuris, RVU ligoninėje nustačius šeivikaulio lūžimą, galvos muštinę žaizdą, paguldytas į traumatologijos skyrių. 2016 m. gruodžio 8 d. Č. V. (Č. V.) mirė.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja Margarita Pocienė, atlikusi tyrimą ir remdamasi tyrimo medžiagoje surinktais rašytiniais įrodymais – eismo įvykio dalyvių ir liudytojo parodymais, eismo įvykio vietos planu, į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybiniu pranešimu, nustatė, kad pėsčiojo veiksmai – ėjo per kelio važiuojamąją dalį perėjimui nenustatytoje vietoje, įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, tuo sudarydamas netikėtą kliūtį J. Tiškevičiaus gatve nuo Galvės gatvės pusės važiavusio automobilio VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui Š. S., dėl ko buvo partrenktas ir sužalotas – susidariusioje kelio situacijoje buvo nepriimtini ir lėmė eismo įvykio kilimą. Todėl 2016 m. liepos 27 d. Č. V. buvo iškviestas į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir administracinės nuobaudos paskyrimui už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 42, 44 ir 45 punktų pažeidimą. Č. V. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau Č. V. 2016 m. gruodžio 8 d. mirė. Todėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja Margarita Pocienė, remdamasi tyrimo medžiagoje surinktais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017 m. sausio 12 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną kaltininkui Č. V. mirus.

Skunde pažymima, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui mirus, turi būti nutraukta visais atvejais, tačiau 2017 m. sausio 12 d. nutarimą surašiusi tyrėja ne tik nutraukė pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tačiau nutarimu apkaltino Č. V. eismo įvykio sukėlimu. Nutarime nurodyta, kad paties Č. V. (pėsčiojo) veiksmai buvo pagrindinė įvykusio eismo įvykio kilimo sąlyga, kad Č. V. veiksmuose yra ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Č. V. yra miręs, todėl priėmus tokį nutarimą, iš jo yra atimta objektyvi galimybė gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, sukėlus eismo įvykį. Atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju yra taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalies analogija, pagal kurią baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl paaiškėjusių aplinkybių. Todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimas dalyje, kurioje nurodyta, kad Č. V. veiksmai buvo pagrindinė 2016-06-07 įvykusio eismo įvykio sąlyga, kad Č. V. veiksmuose yra ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, yra naikintina.

Be to, skunde teigiama, jog nutarimas nėra motyvuotas, priimtas remiantis prielaidomis, nutarimą priėmusio pareigūno įtarimu, vadovaujantis išskirtinai subjektyviais Š. S. paaiškinimais dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. Būtent dėl Š. S. kaltės, anot atstovo, kilo eismo įvykis, nes jis pažeidė KET 4, 9, 106, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus ir iki paskutinės akimirkos nesiėmė jokių veiksmų, dėl ko buvo sužalotas Č. V.. Č. V. eismo įvykio metu buvo 84 metų amžiaus, sunkiai judėjo, todėl negalėjo staiga ar netikėtai atsirasti (t. y. išeiti) ant važiuojamosios kelio dalies. Eismo įvykio vietoje matomumas buvo geras, ką patvirtino ir pats Š. S.. Todėl Š. S., valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, matydamas priekyje kitą transporto priemonę ir pėsčiąjį, turėjo imtis atitinkamų veiksmų – t.y. mažinti greitį, imtis visų priemonių, kad išvengtų pėsčiojo partrenkimo, tačiau to neatliko.

Nutarimą surašęs pareigūnas visiškai ignoravo Č. V. duotus paaiškinimus apie tai, kad jis prieš išeidamas į važiuojamąją kelio dalį, automobilio VOLVO nematė ir nepastebėjo, kad automobilis staigiai atvažiavo ir partrenkė jį. Netikėti Č. V. duotais paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Be to, Š. S. paaiškino, kad jis, pamatęs išeinantį pėsčiąjį į važiuojamąją kelio dalį, suko vairą į kairę pusę, norėdamas išvengti susidūrimo, tačiau kairėje stovėjo kitas automobilis, tad išvengti pėsčiojo partrenkimo jam tariamai niekaip nepavyko. Vadinasi, Š. S. priėmė sprendimą partrenkti kelyje esantį žmogų, užuot atsitrenkęs į stovintį automobilį, todėl toks jo apsisprendimas negali būti prilyginamas rūpestingo vairuotojo elgesiui. Taip pat automobilio VOLVO apgadinimų mastas ir pobūdis leidžia daryti išvadas apie tai, kad Š. S. nepasirinko saugaus greičio.

Tiek policijos įstaiga, tiek skundžiamą nutartį surašęs teismas konstatavo, kad Č. V. pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį, nors tokio pobūdžio kaltinimas šiam asmeniui byloje nepareikštas. Č. V. nėra surašytas ATP protokolas, todėl jam mirus administracinė teisena turėjo būti nutraukta tokioje stadijoje, kokioje ji buvo Č. V. mirties dieną - t.y. nepereinant į įvykio nagrinėjimą iš esmės ir nenurodant nutarime papildomų komentarų apie Č. V. veiksmų teisinį vertinimą.

Motyvuojamoji dalis

G. J. V. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nors G. J. V. atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos 2017 m. sausio 12 d. nutarime nurodant, kad Č. V. padaryti pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga ir kad jo veiksmuose yra ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, iš mirusiojo Č. V. buvo atimta objektyvi galimybė gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, tačiau tuo pačiu dėsto argumentus, kad būtent dėl Š. S. kaltės įvyko eismo įvykis, jam pažeidus KET 4, 9, 106, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai eismo įvykyje dalyvauja keli asmenys, būtina spręsti, kuris iš jų pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei kurio iš jų padaryti pažeidimai (pažeidimai) yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (eismo įvykiu). Dėl to skundžiamame nutarime klausimas, kuris iš eismo dalyvių – Č. V. ar Š. S. pažeidė Kelių eismo taisykles ir kurio iš jų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga turėjo būti išspręstas, nepaisant to, kad Č. V. nutarimo priėmimo metu buvo miręs. Skundžiamame nutarime buvo išanalizuoti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys, kurie buvo gauti dar Č. V. esant gyvam.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimu Č. V. nebuvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tik iš nustatytų duomenų padaryta išvada, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent pėsčiojo Č. V. veiksmai, pažeidžiant KET 9, 42, 44, 45 punktų reikalavimus. Apylinkės teismo vertinimu, skundžiamo nutarimo formuluotės, kad Č. V. pažeidė KET 9, 42, 44, 45 punktų reikalavimus, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, bei kad jo veiksmuose nustatyti požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, nereiškia, kad Č. V. buvo pripažintas kaltu padaręs minėtą administracinį pažeidimą, . Su šia išvada sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja 2017 m. sausio 12 d. nutarimu, vadovaudamasi ATPK 250 straipsnio 1 dalies 9 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė (rezoliucinė nutarimo dalis), nekonstatuojant, jog Č. V. veikoje yra ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis ir nepritaikant jam administracinės atsakomybės. G. J. V. atstovo prašymas panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo teisenos dalį, kurioje nurodyta, kad Č. V. veiksmai buvo pagrindinė 2016-06-07 J. Tiškevičiaus gatvėje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio sąlyga, kad Č. V. veiksmuose yra ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių negali būti tenkinamas, nes tik motyvuojamoji procesinio sprendimo dalis negali būti skundžiama.

Remiantis išdėstytu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. J. V. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.