Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-464-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
A18.-464-951/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00175-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
R. V.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-464-951/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00175-2019-9
Procesinio dokumento kategorija: 1.4.4.; 1.5.7.; 19.18.;(S)19.19.; 21.17.18.; 21.19.11.ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2019 m. kovo 12 d. 22.43 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) nevykdė Šiaulių AVPK patrulių M. K. ir Ž. V., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėto policijos pareigūnų nurodymo-reikalavimo vykti į policijos komisariatą. Be to, išvadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais Šiaulių AVPK patrulius M. K. ir Ž. V., tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą.

R. V. kaltu neprisipažino ir teisme jis paaiškino, kad nuogas miegojo lovoje, priėjo pareigūnai, jį nuogą ištraukė iš lovos. Nusikeikė, nes gali namie keiktis kiek nori. Jam sukėlė nuostabą, kodėl jį ištraukė iš lovos. Vartoja raminančius vaistus „Relanium“, antidepresantus. Pareigūnai atvyko dėl sugyventinės iškvietimo. Jam pareikštas įtarimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris buvo vykęs užpraeitą dieną, nei atvyko pareigūnai. Išgėrė vaistų, miegojo, nežino, ar pareigūnai išsakė kokius reikalavimus. Buvo reikalavimas apsirengti ir vykti į policijos komisariatą. Jam leido apsivilkti kelnes ir apsiauti šlepetes. Nespėjo iki galo apsirengti, per 5 sekundes liepė eiti, po to valandą pralaikė jį pusnuogį tarnybiniame automobilyje. Šiaip keikėsi, bet ne pareigūnų atžvilgiu. Buvo atvykę du pareigūnai. Buvo blaivus, tik paveiktas vaistų. Nemano, kad buvo įžeista pareigūnų garbė ir orumas. Tą vakarą sugyventinei nebuvo pagrindo kviesti pareigūnų, jie nekonfliktavo, jos neįžeidinėjo. Jam buvo šokas, netikėta. Nebuvo priežasties kviesti pareigūnų, susikeikė iš nuostabos. Neturi tikslo įžeidinėti pareigūnus. Dabar negali artintis prie sugyventinės. Jam atrodo, kad liudytojai kalba neteisingai, jie ne taip suprato. Pareigūnai jauni, nepatyrę, neturi pagarbos.

Liudytoja Ž. V. teisme parodė, kad R. V. žino iš matymo. Vyko dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje asmuo buvo sulaikytas. Juos pasitiko nukentėjusioji, papasakojo visas aplinkybes, ėjo į butą. Bute rado administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Asmuo buvo piktybiškai nusiteikęs, koliojo ją necenzūriniais žodžiais. Ji buvo su M. K.. Nepamena, ar M. K. atžvilgiu buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai. R. V. išsakė necenzūrinius žodžius, ją įžeidė kaip pareigūnę. Vilkėjo uniformą, asmeniui prisistatė, nurodė aplinkybes, dėl ko atvyko. Mano, kad asmuo suvokė, jog jie yra pareigūnai. Sakė, kad reikia vykti į policijos komisariatą, tačiau asmuo nepakluso. Mažiausiai du kartus sakė vykti į komisariatą. Paprašė apsirengti, leido pasiimti būtinus daiktus, tačiau asmuo nesirengė. Jis buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl uždėjo antrankius, nuvedė į tarnybinį automobilį. Nepamena, ar asmuo buvo blaivus, ar tikrino blaivumą. Įvykio vietoje buvo pranešėja, bet nežino, ar ji buvo netoliese, ar kitame kambaryje, ar matė visas aplinkybes. Uždėjus antrankius asmuo koridoriuje daug keikėsi. Tarnybiniame pranešime yra nurodyti keiksmažodžiai, jie teisingi, kai rašė tarnybinį pranešimą, juos gerai prisiminė. Buvo daug keiksmažodžių, nurodė tuos, kuriuos prisiminė. Tiksliai pamena, kai asmuo su kolega buvo koridoriuje, o ji buvo miegamajame, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žiūrėjo tiesiai į ją ir išsakė necenzūrinius žodžius, kurie buvo adresuoti jai.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra žinomas tik iš matymo. Vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus smurtas galimai pasitvirtino. Asmuo juos abu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, nevykdė reikalavimų. Asmuo turėjo suprasti, kad jie yra pareigūnai, nes buvo su tarnybine uniforma, skiriamaisiais ženklaus, berods, prisistatė. Jis turėjo juos atpažinti. Asmuo įžeidė jų, kaip pareigūnų, garbę ir orumą. Buvo pavartoti įvairūs necenzūriniai žodžiai, neprisimena kokie. Tarnybiniame pranešime nurodyti žodžiai teisingi. Tiksliai nepamena reikalavimų, kurių asmuo nevykdė. Pagrindinis reikalavimas buvo vykti į policijos komisariatą. Asmuo buvo perspėtas, kad yra sulaikomas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jis atsisakė vykti į policijos komisariatą, nereagavo į jų prašymą rengtis ir vykti. Aiškiai pasakė, ką asmuo turi daryti. Kadangi asmuo nevykdė reikalavimo, uždėjo jam antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Nepamena, ar asmuo buvo blaivus, ar tikrino blaivumą. Nepamena, ar asmuo gulėjo, ar sėdėjo, bet jis buvo lovoje. Nežino, kiek laiko užtruko bute, kiek laiko asmuo buvo tarnybiniame automobilyje. Keiksmažodžiai buvo adresuoti jiems, su kreipiniu „tu“. Asmuo kažką kalbėjo apie vaistus, bet vizualiai viskas buvo gerai, medikų pagalbos nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

R. V. kaltė dėl padarytų nusižengimų taip pat įrodyta ir kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, informacija apie pretendentą, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 96, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu, administracinio nusižengimo protokolu.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju R. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėto reikalavimo vykti į policijos įstaigą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, policijos pareigūnai atvyko R. V. gyvenamosios vietos adresu dėl gauto pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje. Teismo posėdžio metu R. V. aiškino, jog, atvykus pareigūnams, buvo reikalavimas apsirengti ir vykti į policijos komisariatą, jam leido apsivilkti kelnes ir apsiauti šlepetes, bet nespėjo iki galo apsirengti ir per 5 sekundes liepė eiti, nesutiko, jog jis reikalavimo neįvykdė. Tačiau teismas tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais nesiremia ir juos atmeta, vertindamas kaip R. V. siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. K. ir Ž. V. patvirtino, jog įvykio dieną jie davė nurodymą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tačiau R. V. jo nevykdė. Liudytojas M. K. teisme teigė, kad jiems atvykus į įvykio vietą vyriškis buvo agresyvus, pagrindinis reikalavimas buvo vykti į policijos komisariatą, asmuo buvo perspėtas, kad yra sulaikomas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jis atsisakė vykti į policijos komisariatą, nereagavo į jų prašymą rengtis ir vykti, nors R. V. aiškiai pasakė, ką jis turi daryti, kadangi asmuo nevykdė reikalavimo, uždėjo jam antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Liudytoja Ž. V. taip pat teigė, kad nuvykę pas asmenį, jam sakė, kad reikia vykti į policijos komisariatą, tačiau šis nepakluso, mažiausiai du kartus davė nurodymą vykti į komisariatą, paprašė, kad apsirengtų, leido pasiimti būtinus daiktus, tačiau asmuo nesirengė, jis buvo agresyvus, todėl uždėjo antrankius ir nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti R. V. administracinio nusižengimo padarymu. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, t. y. M. K. ir Ž. V. teisme nurodytos aplinkybės atitinka ir tas aplinkybes, kurios tyrimo metu buvo fiksuotos jų rašytuose tarnybiniuose pranešimuose. Paminėtina ir tai, kad teisme apklausti liudytojai analogiškai aiškino įvykio situaciją ir jokių prieštaravimų jų parodymuose nustatyta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo tokiais M. K. ir Ž. V. parodymais abejoti ar jais nesiremti, todėl juos traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir remiasi jais visa apimtimi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio situacija liudija, jog R. V. atžvilgiu buvo panaudota specialioji priemonė, t. y. buvo uždėti antrankiai. Kas taip pat rodo, jog ši priemonė buvo naudota tik todėl, kad R. V. nepakluso policijos pareigūnams.

Paminėtina ir tai, kad pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį pareigūno duoti reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad pareigūnų duotų teisėtų reikalavimų R. V. nedelsiant neįvykdė, dėl ko ir buvo naudota specialioji priemonė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išsakytas nurodymas-reikalavimas, taip pat atkreipiant dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos aplinkybių, šis nurodymas reikalavimas R. V. buvo išsakytas aiškiai ir suprantamai, tačiau policijos pareigūnų teisėto nurodymo-reikalavimo R. V. neįvykdė, R. V. veika atitinka nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

ANK 508 straipsnis įtvirtina atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad ANK 508 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl šio nusižengimo inkriminavimui būtina nustatyti, kad nusižengimą padaręs asmuo žinojo, jog jo veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti.

Teismo posėdžio metu R. V., aiškindamas įvykio aplinkybes, susijusias su ANK 508 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo padarymu, neneigė, kad jis keikėsi, tačiau teigė, kad jis šiaip keikėsi, bet ne pareigūnų atžvilgiu, nemano, kad buvo įžeista pareigūnų garbė ir orumas, tą vakarą nebuvo priežasties sugyventinei kviesti pareigūnų, todėl susikeikė iš nuostabos, neturi tikslo įžeidinėti pareigūnų. Tačiau su tokiais R. V. paaiškinimais nesutiktina.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. K. ir Ž. V. aiškiai patvirtino, kad R. V., keikdamasis jų atžvilgiu, pažemino jų garbę ir orumą. Liudytoja Ž. V. teisme parodė, kad jiems atvykus asmuo buvo piktybiškai nusiteikęs, koliojo ją necenzūriniais žodžiais, R. V. išsakyti necenzūriniai žodžiai ją įžeidė kaip pareigūnę, tarnybiniame pranešime yra nurodyti keiksmažodžiai, jų buvo daug, jie teisingi, kai rašė tarnybinį pranešimą, juos gerai prisiminė. Policijos pareigūnas M. K., kuris buvo apklaustas liudytoju teisme, taip pat patvirtino, kad asmuo juos abu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jis įžeidė jų, kaip pareigūnų, garbę ir orumą. Buvo pavartoti įvairūs necenzūriniai žodžiai, kurie nurodyti jo rašytame tarnybiniame pranešime, nurodyti žodžiai teisingi. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti R. V. administracinių nusižengimų padarymu, parodymus jie davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą. Be to, analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir liudytojais apklaustų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, iš kurių matyti R. V. pavartotų žodžių pareigūnams turinys, ir kuriuose nurodytas aplinkybes M. K. ir Ž. V. patvirtino teisme. Dar daugiau, nors R. V. teismui aiškino, jog jis šiaip keikėsi, bet ne pareigūnų atžvilgiu, nemano, kad buvo įžeista pareigūnų garbė ir orumas, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija paneigiama liudytojų parodymais. Teisme apklausta Ž. V. patvirtino, kad atsakomybėn traukiamas asmuo žiūrėjo tiesiai į ją ir išsakė necenzūrinius žodžius, kurie buvo adresuoti būtent jai. Liudytojas M. K. teigė, kad keiksmažodžiai buvo adresuoti jiems, su kreipiniu „tu“. Paminėtina ir tai, kad bylos aplinkybės liudija, jog R. V. suprato, kad jis išsako įžeidžiamus žodžius būtent pareigūnų atžvilgiu, nes pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, jie vilkėjo tarnybines uniformas, buvo atvykę tarnybiniu automobiliu.

Tokių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad R. V. savo veiksmais pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina ne pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 508 straipsnį (minėtas straipsnis neturi atskirų dalių).

R. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 str.). Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, bei į tai, kad nėra baustas administracine tvarka, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtinos nuobaudos – minimalios sankcijose numatytos baudos.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.

R. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, paskirti administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė