Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. birželio 15 d. pranešimu Nr. (17.16-40)RES-113452 (toliau – ir Pranešimas) pranešė pareiškėjui, kad jam yra apskaičiuotas iš kitos Europos Sąjungos valstybės nares įsigytos naujos transporto priemonės mokėtinas 12 390 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) (Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) byla Nr. 6.11-(7-283/2016) (toliau – ir Komisijos byla), b. l. 17).

panaikinti Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 15 d. pranešimą;panaikinti VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 68-200;panaikinti Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-35 (7-283/2016);priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tuo atveju, jei mokesčių administratorius nustatytų pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, gautą mokestinę naudą, turėjo būti priskaičiuoti atitinkami mokesčiai nuo gautos naudos, bet ne nuo automobilio įsigijimo.

Pareiškėjas ne tik nutraukė automobilio įsigijimo sandorį, bet ir grąžino automobilį, atgavo pinigus. Taigi teisiniu keliu buvo panaikintos visos automobilio įsigijimo teisinės pasekmės. Nepaisant to, Komisija šiuos veiksmus patvirtinančius dokumentus įvertino, kaip pareiškėjo „gynybinę poziciją“. Pareiškėjo manymu, Komisijos pareigūnų nihilizmas turi būti įvertintas atskirąją teismo nutartimi.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Pareiškėjui ginčo automobilis priklausė nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. Posėdžio Komisijoje metu pareiškėjo atstovas neneigė, kad pareiškėjas naudojosi automobiliu beveik metus. Todėl skundžiamo sprendimo priėmimo dieną mokesčių administratorius vadovavosi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčo aplinkybių visuma vertintina ne kaip to paties sandorio pabaiga, bet kaip naujas sandoris tarp šalių, nes 2015 m. gruodžio 17 d. automobilio perleidimo sandoris buvo įvykdytas visa apimtimi ir šalys viena kitai pretenzijų neturėjo. Pareiškėjas naudodamasis automobiliu gavo realią naudą iš sandorio, per šį laikotarpį dėl eksploatacijos ir laiko, kurį pareiškėjas automobiliu naudojosi, sumažėjo automobilio vertė ir išnyko sąlygos, kada automobilis laikomas nauju pagal PVMĮ. Todėl atsižvelgiant į tai, kad naujas sandoris sudarytas vykstant mokestiniam ginčui ir praėjus pusei metų nuo nurodymo pareiškėjui sumokėti PVM, tokio sandorio sudarymas negali turėti įtakos pareiškėjo prievolėms, atsiradusioms kartu su pareiškėjo įgyta teise valdyti, naudoti savo nuožiūra ir disponuoti automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto PVM, nustačius aplinkybes, kad pareiškėjas iš kitos valstybės narės (Latvijos Respublikos) ūkio subjekto įsigijo, atsigabeno ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre 2015 m. liepos 27 d. įregistravo naują automobilį Porsche Macan S Diesel (duomenys neskelbtini) kaip jis suprantamas pagal PVMĮ nuostatas (nepraėjus 6 mėnesiams nuo jo eksploatacijos pradžios).

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI iš VĮ „Regitra“ gavo informaciją, jog pareiškėjas iš Latvijos įmonės SIA „GMRENTLOGISTIC“ pagal 2015 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo automobilį Porsche Macan S Diesel (duomenys neskelbtini) už 59 000 Eur. VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šį automobilį 2015 m. liepos 27 d. įregistravo nuosavybės teise savo vardu, o pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos elektroninių paslaugų portalo duomenis, jo rida 2015 m. gruodžio 30 d. buvo 10 573 km. Todėl Vilniaus apskrities VMI, turėdami šiuos duomenis ir vadovaudamasi PVMĮ 92 straipsnio 8 dalimi, apskaičiavo pareiškėjui 12 390 Eur PVM. Vilniaus apskrities VMI 2016 m. birželio 15 d. pranešimu Nr. (17.16-40) RES-113452 informavo pareiškėją apie būtinybę sumokėti į biudžetą 12 390 Eur PVM.

VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 68-200 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2016 m. birželio 15 d. pranešimą ir konstatavo, kad gavusi informaciją apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės registravimą Lietuvoje, pagrįstai suformavo pranešimą ir nurodė pareiškėjui sumokėti apskaičiuotą PVM.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. S-35(7-283/2016) patvirtino VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 68-200 ir konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų pagrįsti PVMĮ 92 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą PVM už ginčo automobilio įsigijimą.

Pareiškėjas teigia, kad pagal PVMĮ nuostatas, pareigą apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį, sukelia civilinis sandoris, o panaikinus sandorį, išnyksta ir mokestinė prievolė.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodama, kad automobilis pareiškėjui priklausė nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., pareiškėjas naudojosi automobiliu beveik metus, todėl skundžiamo sprendimo priėmimo dieną mokesčių administratorius vadovavosi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, palaiko atsakovės poziciją, nes pagal PVMĮ 2 straipsnio 16 dalies 1 punktą nauja transporto priemone laikoma keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė: motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta 1) praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba 2) nuvažiavusi ne daugiau kaip 6000 kilometrų, o pagal PVMĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą PVM objektas yra naujų transporto priemonių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai jas įsigyja bet kuris asmuo (t. y. fizinis ar juridinis).

PVMĮ 92 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog, kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal PVMĮ neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu. Šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą.

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas argumentus dėl automobilio sandorio nutraukimo pateikė Komisijai su 2016 m. gruodžio 5 d. skundu, tačiau šių argumentų centriniam mokesčių administratoriui neteikė. Skunde Komisijai paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 1 d. prekės grąžinimo aktu grąžino Latvijos įmonei SIA „GMRENT LOGISTICS“ automobilį ir atgavo už prekę sumokėtus pinigus, todėl automobilio įsigijimo sandoris buvo anuliuotas, nėra pagrindo apskaičiuoti PVM. Tuo tarpu skunde centriniam mokesčių administratoriui aiškino, kad automobilis nėra naujas, jo eksploatavimo pradžia buvo seniau kaip 6 mėnesiai prieš įsigyjant, automobilį pradėjo eksploatuoti 2016 m. birželio 11 d..

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis pareiškėjo automobilio Porsche Macan S Diesel (duomenys neskelbtini) variklio cilindrų darbinis tūris yra 2967 cm³, o variklio galia - 190 kW, o pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos elektroninių paslaugų portalo duomenis jo rida 2015 m. gruodžio 30 d. buvo 10 573 km. Todėl teismui svarbu nustatyti ar egzistuoja bent viena iš sąlygų PVM prievolei atsirasti. Pareiškėjas neginčija fakto, kad prekę įsigijo praėjus ne daugiau kaip 6 mėn. nuo eksploatavimo pradžios. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl automobilio įsigijimo, registravimo pareiškėjo vardu, automobilio ridą, laiko, kad pagal PVMĮ 92 straipsnio 8 dalies nuostatas, prievolė pareiškėjui mokėti PVM kyla dėl to, jog pareiškėjas įsigijo iš kitos valstybės narės naują automobilį. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas iš Latvijos įmonės SIA „GMRENT LOGISTICS“ 2015 m. gruodžio 17 d. įsigijo automobilį Porsche Macan S Diesel (duomenys neskelbtini), jam buvo išrašytas pirkimo-pardavimo dokumentas, pareiškėjas šį automobilį įregistravo savo vardu, pateikdamas VĮ „Regitra“ 2015 m. gruodžio 30 d. prašymą įregistruoti minėtą automobilį. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas 2016 m. gruodžio 1 d. prekės grąžinimo aktas ir transporto priemonės registracijos liudijimas (automobilis vėl įregistruotas SIA „GMRENT LOGISTICS“ vardu nuo 2016 m. gruodžio 7 d.) nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjui automobilis nepriklausė nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas skunduose mokesčių administratoriui, Komisijai, teismui neneigė aplinkybės, kad naudojosi automobiliu beveik metus, o kitų įrodymų leidžiančių daryti kitokią išvadą byloje nėra. Vadinasi mokesčio administratorius skundžiamo sprendimo priėmimo dieną vadovavosi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo argumentai dėl automobilio sandorio nutraukimo ir grąžinimo Latvijos įmonei SIA „GMRENT LOGISTICS“ įtakos šiai bylai neturi, nes 2015 m. gruodžio 17 d. automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo įvykdytas visa apimtimi, šalys viena kitai pretenzijų neturėjo, pareiškėjas naują automobilį įregistravo savo vardu, juo naudojosi beveik metus. Pareiškėjas naudodamasis automobiliu gavo realią naudą iš sandorio (buvo automobilio savininkas ir valdė jį nuosavybės teise, naudojo savo nuožiūra savo reikmėms), per šį eksploatacijos laiką sumažėjo automobilio vertė, išnyko sąlygos, kada automobilis laikomas nauju pagal PVMĮ nuostatas. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, kad naujas sandoris sudarytas vykstant mokestiniam ginčui, praėjus pusei metų nuo pranešimo pareiškėjui sumokėti į biudžetą PVM, mokestinio ginčo laiku keičiant gynybos poziciją, tokio sandorio sudarymas neturi įtakos pareiškėjo prievolėms, atsiradusioms kartu su jo įgyta teise valdyti, naudoti savo nuožiūra ir disponuoti automobiliu. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovo advokato pateiktas 2016 m. gruodžio 7 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, registracijos liudijimas, pareiškėjo teikiami 2016 m. gruodžio 1 d. sandorį patvirtinantys dokumentai vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, o pareiškėjo prašymas laikyti šiuos dokumentus paneigiančius mokestines prievoles yra nesuderinamas su Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje išdėstytu reikalavimu, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jų formaliai išraiškai. Tai reiškia, jog mokesčių teisiniuose santykiuose svarbiausia vertinti šių santykių dalyvių (tiek mokesčių mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus) veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką. Todėl, jeigu mokesčių teisinių santykių dalyvių veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys iš esmės atitinka aplinkybes, numatytas mokesčių įstatymuose, vadovaujamasi mokesčių įstatymų nuostatomis, taikytinomis veiklos turiniui. Šio principo aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.

Turinio viršenybės prieš formą principas detalizuojamas MAĮ 69 straipsnyje. Pirmoji jo dalis reglamentuoja mokesčių apskaičiavimą vadovaujantis šiuo principu biudžeto naudai, o antroji – mokesčių mokėtojų naudai. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Taigi mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, vertino mokesčių mokėtojo veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką, todėl PVM mokestį apskaičiavo taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 1 d. formaliai sudarytą sandorį dėl 2015 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties anuliavimo, o taikė tokias apmokestinimo taisykles, kurios pagal mokesčio įstatymo tikslą ir prasmę taikytinos esant nustatytajam tikrajam veiklos turiniui, t. y. tikriesiems sandorio, ūkinės operacijos ar bet kokios jų grupės sudarymo tikslams.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 57 str.).

Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.