- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- eII-722-1122/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00833-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-7637-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-7637-2023 (toliau – ir Nutarimas) D. V. (toliau – ir pareiškėjas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį paskiriant jam 200 Eur dydžio baudą dėl to, jog D. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600, toliau – ir Deklaracija FR0600), už 2023 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2023 m. balandžio 25 d., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, D. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM 313, toliau – ir Deklaracija GPM 313) už 2023 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. balandžio 15 d., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu Nutarimu, pareiškėjas, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Nutarimą ir paskirtą nuobaudą.
Skunde nurodoma, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, jog tuo metu buvo išvykęs atostogų ir nepasibaigus einamajam mėnesiui, negalėjo pateikti dokumentų. Taip pat, kai grįžo iš atostogų, buhalterė negalėjo iš karto priimti dokumentų, nes pati atostogavo. Įmonės buhalterinę apskaitą vykdo kita įmonė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nurodoma, kad Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis Deklaracija FR0600 pateikta 2023 m. gegužės 25 d., o Deklaracija GPM 313 – 2023 m. gegužės 16 d. Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą arba 2) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba 3) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba 4) neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, arba 5) neteisingų duomenų pateikimą. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali, todėl vien UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėtina, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atilikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčio mokėtojui.
Surašydama Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Vilniaus apskrities VMI vyriausioji specialistės nebuvo pažymėjusi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog pareiškėjui 2022 m. lapkričio 15 d. jau buvo skirtas įspėjimas už ANK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimą, tačiau ši aplinkybė buvo pažymėta administracinio nusižengimo protokole, kuris perduotas teismui kartu su pareiškėjo skundu. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas savo skunde teigia, jog deklaracijos nebuvo pateiktos laiku, nes jis tuo metu atostogavo, taip pat, kad jam grįžus iš atostogų, dokumentų negalėjo perduoti už buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui, nes šis taip pat atostogavo. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą ir užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, taip pat vadovas atlieka ir kitus minėtame straipsnyje nurodytus veiksmus. Vilniaus apskrities VMI nuomone, atostogų laikotarpį galima numatyti iš anksto į ateitį, planuotis darbus, o ypač tuos, kurie griežtai reglamentuoti įstatymais, todėl pareiškėjui tenka atsakomybė už netinkamą vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad prašo, jei įmanoma, nuobaudą panaikinti arba, jeigu neįmanoma, ją sumažinti. Tuo metu buvo išvykęs atostogauti iki balandžio 7 ar 10 dienos. Grįžęs dokumentus paruošė ir mėgino susisiekti su buhaltere, kadangi pats dokumentų negali pateikti, o reikalingas buhalteris, tačiau tuo metu buhalteris jau atostogavo ir gavosi uždelsimas, dėl ko tie dokumentai laiku buvo nepateikti. Kadangi buhalterė yra samdoma, atskira įmonė, ten dirba tik vienas asmuo, tai nebuvo galimybės kam kitam perduoti, nes dalis dokumentų jau jai buvo pristatyta anksčiau ir per dvi dalis pristatyti dokumentus arba iš jos atsiimti dokumentų niekaip negalėjo. Jam buvo žinomi terminai, iki kada reikia pateikti deklaracijas, su buhaltere yra kalbėję apie tai. Atostogas savo planavo iš anksto ir suplanavo taip, kad grįžęs galėtų pateikti buhalterei dokumentus. Tuomet, kai dokumentai buvo suruošti, jis jai skambino ir ji pasakė, kad šiuo metu yra išvykusi atostogauti. Iš anksto suderinta nebuvo su buhaltere ir ji jo nebuvo informavusi. Pagal vidinę įmonės tvarką, ko gero, už dokumentų pateikimą laiku atsakingas yra jis, nes jokių papildomų nuostatų nebuvo įmonėje įvesta, bet jis pats visiškai nieko nesupranta apie buhalteriją, jis tik paruošia dokumentus ir net nežinotų, kaip juos pateikti ir kaip tą padaryti, dėl to ir samdo buhalterę. Su buhaltere po šio įvykio turėjo pokalbį ir nuo šiol pradėjo derintis, kad tokio įvykio išvengtų ateityje. Tačiau iki tol su buhaltere nebuvo pakalbėję, nes nenumatė tokios situacijos. Buhalterė buvo pasakiusi, kad dokumentus reikia pateikti iki tam tikrų datų, jis tuos dokumentus veždavo ir ji teikdavo juos, tiesiog jis nežinojo daug ko. Žino, kad turi daug nuobaudų. Bet jos atsirado dėl to, kad nuo 2022 m. lapkričio 17 d. sužinojo, kad tiesiog negauna pranešimų į elektroninį paštą apie nuobaudas (prašymus pranešti, kas naudojosi įmonės automobiliu). Tai sužinojo, kai jam nuskaitė pinigus antstolis nuo sąskaitos. Žino, kad anksčiau buvau nubaustas įspėjimu už ANK 187 straipsnyje numatytą nusižengimą, bet įmonė (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, net nežinojo, kad reikia teikti deklaracijas, jeigu veiklos nevykdo.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, į teismo posėdį neatvyko, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. VMI atsiliepime į skundą prašė nagrinėti pareiškėjo skundą nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamu atveju D. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, už 2023 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2023 m. balandžio 25 d., taip pat neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už 2023 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. balandžio 15 d.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.
Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
PVM įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.
GPM įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.
Pasisakydamas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažymi, kad ginčo dėl VMI privalomai pateikiamų deklaracijų nėra, ginčas šiuo atveju kilo dėl to, kad laiku nebuvo pateiktos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) PVM ir GPM deklaracijos, t. y. ar buvo padarytas ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Pareiškėjas neginčija Nutarime nurodytų aplinkybių, kad UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracija už 2023 m. kovo mėnesį turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, taip pat neginčija tos aplinkybės, kad GPM deklaracija už 2023 m. kovo mėnesį, turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., tačiau laiku jos nebuvo pateiktos. Kartu su atsiliepimu Institucija pateikė duomenis, jog minėtos deklaracijos pateiktos: Deklaracija FR0600 pateikta 2023 m. gegužės 25 d., o Deklaracija GPM 313 – 2023 m. gegužės 16 d., t. y. pavėluotai. Pareiškėjas skunde nurodo ir teisme paaiškino, kad tai buvo padaryta dėl to, kad pats tuo laikotarpiu buvo išvykęs atostogų, ir nors grįžo laiku, t. y. dar iki atitinkamo mėnesio (balandžio) 15 d., tačiau tuo metu įmonės buhalterė, kuri veda įmonės buhalterinę apskaitą, jau atostogavo. Pats pateikti dokumentų negalėjo, nes neturi kompetencijos (gebėjimų).
Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėtina, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtinta, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atilikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčio mokėtojui. Be to, MAĮ 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą ir užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti, taip pat užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas (FAĮ 13 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Kadangi šiuo atveju pareiškėjas D. V. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiga pateikti šio juridinio asmens ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis būtų deleguota kitam asmeniui (tą pats D. V. patvirtino ir posėdžio metu), todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos bei mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateikimą VMI laiku. Aplinkybė, kad minėtos deklaracijos vis dėlto galiausiai buvo pateiktos, tačiau pavėluotai (2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. gegužės 25 d.), jo atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo nešalina. Kaip minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalis numato tokią pačią administracinę atsakomybę ir už deklaracijų nepateikimą, ir už pavėluotą duomenų pateikimą. Pritartina Institucijos nuomonei, jog atostogų laikotarpį galima numatyti iš anksto į ateitį, planuoti darbus, o ypač tuos, kurie yra griežtai reglamentuoti įstatymais. Būtent pareiškėjas privalo organizuoti įmonės vidinę veiklą taip, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Tai reiškia, kad net ir samdydamas buhalterines paslaugas teikiančią įmonę (buhalterę), jis turi suderinti ir suplanuoti ne tik savo, bet ir buhalterės darbo ir poilsio laikotarpius taip, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktai nenumato tokių atsakomybę lengvinančių ar nuo pareigos teikti deklaracijas ir tai daryti laiku atleidžiančių aplinkybių kaip atostogos. Taigi pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos pagrįstomis ir nepateisina jo neveikimo. D. V., kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, tenka visa su šiomis pareigomis priklausanti atsakomybė, todėl jis, turėdamas pareigą užtikrinti dokumentų ir duomenų pateikimą VMI tinkamai ir laiku, šios pareigos neįvykdęs, taigi padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Skundžiamu nutarimu D. V. buvo paskirta sankcijoje numatytą minimali 200 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas, taip pat į kitas ANK 34 straipsnio 1-2 dalyse nurodytas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu jau buvo baustas už analogišką nusižengimą pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį įspėjimu, tačiau nepraėjus metams po nuobaudos skyrimo pakartotinai padarė analogišką nusižengimą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo, paskyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, todėl už pakartotinį nusižengimą skirti įspėjimą netikslinga ir neproporcinga padarytam nusižengimui, priešingai tai formuotų pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių, parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo D. V. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo ir paskyrė jam nuobaudą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
D. V. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-7637-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.