Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui O. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Ginutis D. V., R. A., notaras A. R., Nur M. A., K. V., M. V., A. V. ir J. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė klaidingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tik ieškovės vienašališkais pareiškimais ir paaiškinimais, o kilusios abejonės nepašalintos. Be to, pažeistas ir tikimybių pusiausvyros principas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „V. V. būsena po išrašymo buvo stebėta šeimos gydytojo ir 2010-10-20, t.y. likus dienai iki ginčijamo sandorio, pažymėtas jo būklės pablogėjimas”. Tokios teismo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes ginčijamas sandoris sudarytas metais anksčiau – 2009-10-21. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2009 m. spalio mėnesį V. V. būklė buvo pagėrėjusi. Teismas vertino ne to laikotarpio V. V. būklę. Ekspertizės aktas vienareikšmiškai nepatvirtina, kad 2009-10-21 V. V. turėjo psichinę negalią, visiškai nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti po išrašymo iš ligoninės. Jis teismui neturi privalomos galios. Nei ekspertė, nei teismas neanalizavo, kokia velionio būklė buvo būtent 2009-10-21, o ne ankstesnio gydimosi metu. Ekspertė V. V. psichinę būklę aprašė nenuosekliai ir nelogiškai, savo išvadas grindė cituodama ligos išrašus ne iš tų laikotarpių. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sujaudintos būklės, neadekvatumo, velionis stacionarizuotas į psichiatrinę ligoninę, tačiau po to tie psichiniai reiškiniai išnyko. Dieną iki testamento anuliavimo šeimos gydytojas konstatavo tik fizinio pobūdžio V. V. sveikatos sutrikimus, nebuvo konstatuota dezorientacijos, haliucinacijų ir tt.Pati ieškovė pripažino, kad V. V. asmeniškai pasirašydavo paštininkei, išeidavo ieškovės pasitikti, pasiimdavo pensiją, prižiūrėjo banko indėlius ir pan. Be to, 2009-10-21 V. V. ieškovei pervedė 10 000 Lt dydžio lėšas, tuo tarpu jų gavimo ieškovė neginčijo, nors nurodo, kad V. V. tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad V. V. už testamento atšaukimą kompensavo ieškovei vienkartine pinigų suma. Be to, duomenų, kad testamentą velionis atšaukė per prievartą ar suklydimą, byloje nėra. Pažymėjo, kad ieškovė be teisėto pagrindo po velionio mirties pasisavino jo lėšas, t.y. po jo mirties iš jo sąskaitos pervesti pinigai ieškovei. Tai patvirtinta ieškovės nesąžiningumą.Velionis suprato, kad po testamento panaikinimo jo turtas liks įpėdiniams pagal įstatymą. Be to, jis nuo 2009-10-21 iki 2010-11-15 galėjo persigalvoti, tačiau to nepadarė.Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamą testamento anuliavimą patvirtinęs notaras galėjo nepastebėti ir neįtarti, kad V. V. ginčo sandorio atšaukimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų, nepagrįstos. Vadovaujantis tokiomis išvadomis, notaras ir jo atliekamos paslaugos netektų prasmės. Notaras neįžvelgė jokių sutrikimų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. V. nesuvokė savo veiksmų esmės.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė neprotingai dideles bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje nagrinėjamo ginčo suma yra 20 972,66 Lt, tuo tarpu priteistos išlaidos sudaro 19 proc. ginčo sumos. Teismas neįvertino nagrinėjamos bylos sudėtingumo, advokato darbo ir laiko sąnaudų, dėl ko priteisė per dideles išlaidas. Be to, ieškovei byloje nebuvo iškilusi būtinybė tikslinti ieškinį, 2012-04-23 teismui pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra tapatus pradiniam ieškovės ieškiniui.

apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo atstovo samprotavimai, susiję su V. V. sveikatos būkle, vertintini kritiškai, kadangi atsakovo atstovas neturi medicininio išsilavinimo. Ekspertizės akte nustatyta, kad V. V., pateikdamas notarų biurui 2009-10-21 pareiškimą dėl testamento anuliavimo, dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad eksperto tyrimas atliktas neišsamiai, o ekspertizės aktas neturi teismui privalomosios galios, paneigia tai, kad V. V. nuo 2009-05-06 iki 2010-11-15 visą laiką diagnozuota demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl delyrinio sąmonės sutrikimo jis tris kartus gydytas psichiatrijos stacionaruose, 2009-10-12 išrašytas iš ligoninės tik praėjus delyrinei simptomatikai, tačiau išlikus demencijos požymiams. Demencija yra lėtinis, progresuojantis ir negrįžtamas psichikos sutrikimas, todėl ekspertizės išvada yra pagrįsta ir teisinga. Atsakovas apeliacinį skundą nepagrįstai grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme – dėl piniginių lėšų pervedimų po velionio mirties. Remiantis CPK 306 str. 2 d., atsakovo nurodytos naujos aplinkybės nevertintinos.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad notaras būtų pastebėjęs V.Velionio nesupratimą savo veiksmų: ekspertė paaiškino, kad notaras neturi specialių žinių ir galėjo susidaryti paviršutinį įspūdį.Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidėjo iš 1 334,50 Lt mokesčio už ekspertizę, 629 Lt žyminio mokesčio ir 3300 Lt plius PVM pagalba už didelio kiekio rašytinių dokumentų surinkimą, teisines konsultacijas, patikslinto ieškinio parengimą, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemone parengimą, atstovavimą byloje. Priteista suma atitinka CPK 98 str. 2 d. ir rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimą priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kurios, apelianto manymu, yra per didelės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė sumokėjo 465 ir 135 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l.19-20), o taip pat 1 334,50 Lt teismo ekspertizės atlikimo išlaidų (t.1, b.l.137). Tuo tarpu 3 993 Lt atstovavimo išlaidų suma, įvertinus byloje pateiktus procesinius dokumentus, jų kiekį, teismo posėdžių skaičių, kuriuose ieškovės atstovas dalyvavo, laikytina pagrįsta ir atitinkanti LR Teisingumo ministro įsakymu 2004-04-03 Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5956,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Pagrindo tokias priteistas bylinėjimosi išlaidas pakeisti ar jas sumažinti nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.