- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2-773/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Kreditorius
- K. J.
- Skolininkas
- V. O., T. O.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2447-450/2010 pagal išieškotojo K. J. prašymą skolininkams V. O., T. O., tretysis asmuo J. M. dėl priverstinės hipotekos teismo sprendimu nustatymo skolininko turtui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Išieškotojas K. J. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nustatyti priverstinę hipoteką skolininkų V. O., T. O. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui: žemės sklypui, bei gyvenamajam pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini) 194 904 Lt sumai iki visiško Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. teismo įsakymo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi K. J. prašymą dalyje dėl priverstinės hipotekos skolininkų V. O., T. O. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui: žemės sklypui, bei gyvenamajam pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini) iki visiško Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. teismo įsakymo įvykdymo atsisakė priimti.
Tuo tarpu išieškotojo prašymas dalyje dėl priverstinės hipotekos skolininkų V. O., T. O. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui: žemės sklypui, bei gyvenamajam pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini) iki visiško Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo įvykdymo Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas 2009 m. spalio 23 d. rezoliucija.
Išieškotojas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą, uždraudžiant vykdyti T. O. vardu registruoto žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), varžytines ar kitu būdu perleisti turtą tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl priverstinės hipotekos nustatymo įsiteisėjimo. Nurodė, jog išieškotojui tapo žinoma, kad yra paskelbtos T. O. priklausančio anksčiau minėto turto varžytinės. Tuo tarpu hipotetinis kreditorius, kurio naudai pradėtas išieškojimas, yra skolininkės T. O. motina bei skolininko V. O. uošvė J. M.. Pardavus iš varžytinių skolininkų turtą, o teismui išieškotojo atžvilgiu priėmus palankų sprendimą ir nustačius priverstinę hipoteką, teismo sprendimo nebūtų galima įvykdyti, kadangi skolininkai nebeturėtų nekilnojamojo turto, kurio atžvilgiu prašoma įregistruoti priverstinę hipoteką, ir išieškotojo interesai liktų neapsaugoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 24 d. nutartimi išieškotojo K. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir jo reikalavimų užtikrinimui sustabdė skolininkei T. O. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytinių bei uždraudė skolininkei T. O. minėtą turtą perleisti tretiesiems asmenims.
Teismas konstatavo, kad iš išieškotojo formuluotės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, jog K. J. prašė taikyti dvi skirtingo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, t.y. vykdymo veiksmų sustabdymą bei draudimą perleisti konkretų turtą tretiesiems asmenims (CPK 145 str. 1 d. 6 ir 10 p.). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus išieškotojo išdėstytas aplinkybes bei susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, atitinka LR CPK 144 str. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl yra pagrįstos ir taikytinos, nes pardavus turtą iš varžytinių ar perleidus šį turtą tretiesiems asmenims, išieškotojui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas taptų neįmanomas. Be to, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad bylos duomenimis žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininkei T. O. (b.l. 29-31), todėl draudimas šį turtą perleisti taikytinas skolininkei.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties dalį dėl turto pardavimo iš varžytinių sustabdymo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Tretysis asmuo J. M. yra hipotekos kreditorius, kurio reikalavimai užtikrinti galiojančiu turto įkeitimu ir net pareiškėjo prašymu nustačius priverstinę hipoteką, reikalavimų tenkinimo eilė nepasikeis, o trečiojo asmens reikalavimai turės būti tenkinami pirmiausiai (CK 4.193 str. 2 d.).
2. Pačios hipotekos paskirtis iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį – užtikrinti kreditoriaus reikalavimų įvykdymą. Tuo tarpu, trečiojo asmens nuomone, laikinosios apsaugos priemonės negali būti nustatomos vien siekiant užtikrinti galimybę ateityje nustatyti kitą kreditoriaus reikalavimų įvykdymą užtikrinančią priemonę, o turi būti vertinamos atsižvelgiant į pagrindinį reikalavimą – siekį išieškoti 194 904 Lt skolą.
3. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina galimybę patenkinti ne tik trečiojo asmens kaip hipotekos kreditoriaus (reikalavimo dydis – 651 390,15 Lt), bet ir kitų kreditorių (įskaitant pareiškėjo) turtinius reikalavimus. Be to, turto vertė mažėja, o trečiojo asmens reikalavimo suma vis didėja (vien procesinės palūkanos per mėnesį yra 3300 Lt).
4. Hipotekos instituto paskirtis – užtikrinti galimybę hipotekos turėtojui greitai, nepradedant bylinėjimosi teisme, patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš įkeisto turto. Tuo tarpu pripažinus, kad galima sustabdyti išieškojimą iš pagal hipoteką įkeisto turto tuo pagrindu, kad kitas skolininko kreditorius siekia nustatyti priverstinę hipoteką šiam turtui, būtų paneigta hipotekos instituto paskirtis ir esmė, nes iš esmės bet koks skolininko kreditorius galėtų riboti hipotekos turėtojo galimybę patenkinti savo reikalavimus iš pagal hipoteką įkeisto turto. Tuo tarpu trečiojo asmens reikalavimas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas, todėl nėra jokio pagrindo stabdyti priverstinį išieškojimą iš turto.
5. Kiek žinoma trečiajam asmeniui, savo reikalavimus iš įkeisto turto siekia patenkinti dar ir kiti kreditoriai (P. A., I. Z., T. P., V. G. ir kt.), o iš pareiškėjo į bylą pateikto išrašo iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės aišku, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. buvo pritaikyti 8 areštai, todėl tikėtina, kad su reikalavimais dėl priverstinės hipotekos nustatymo gali kreiptis ir kiti kreditoriai bei tokiu būdu bus vilkinamas procesas ir nukentės visų kreditorių interesai.
6. Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti savo reikalavimų įvykdymą, galėtų prašyti kitų, mažiau suinteresuotų asmenų interesus varžančių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas vykdytinas ir dėl jo jau yra išduotas arba gali būti išduotas vykdomasis raštas, kuris gali būti pateiktas antstoliui vykdyti, o vadovaujantis CPK 564 straipsnio 2 dalimi, pardavus ginčo turtą ir atsiskaičius su trečiuoju asmeniu, likusi suma būtų pervesta į pareiškėjo antstolio depozitinę sąskaitą ir išmokėta pareiškėjui CPK numatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad prašymas taikyti priverstinę hipoteką suformuluotas kaip pagrindinis reikalavimas, o šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti išieškotojas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išieškotojas pažymi, kad pagal naujausius nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo nekilnojamojo turto vertė nurodoma 852 000 Lt (119 000 Lt žemės sklypas ir 733 000 namas), todėl nors nekilnojamojo turto kainos ir nukrito, tačiau ne tiek, kad turto nepakaktų trečiojo asmens (651 390,15 Lt) ir išieškotojo reikalavimui (194 904 Lt) patenkinti, o varžytinių metu turtas gali būti parduotas ir brangiau. Be to, trečiojo asmens teisės, sustabdžius pardavimo iš varžytinių vykdymą, iš esmės nepažeidžiamos, nes jam išlieka pirmumo teisė į hipoteka įkeistą turtą. Tuo tarpu skolininkai jokio kito nekilnojamojo turto neturi, todėl pardavus ginčo turtą, išieškotojo reikalavimo patenkinimas lieka iš esmės neįmanomas. Be to, ta aplinkybė, kad tretysis asmuo, perėmęs hipotekos kreditoriaus reikalavimo teisę skolininkų atžvilgiu iš banko „Snoras“, yra skolininkės T. O. motina ir skolininko V. O. uošvė, išieškotojui kelia abejonių, kad tokiu turto įkeitimu trečiojo asmens naudai buvo realiai siekiama užtikrinti trečiojo asmens reikalavimo teisę, o tikėtina, kad tai buvo sąmoningai pasirinkta skolininkų kaip siekis išsaugoti nekilnojamąjį turtą, kuris būtų parduotas su skolininkais ir trečiuoju asmeniu susijusiems asmenims už kainą, lygią trečiojo asmens reikalavimui. Tuo tarpu būdamas hipotekos kreditoriumi ir dalyvaudamas pardavimo iš varžytinių procese, išieškotojas galėtų pasisakyti dėl parduodamo turto vertės, ją ginčyti ir kitaip aktyviai ginti savo turtines teises. Be to, išieškotojo žiniomis, jis kol kas vienintelis teismine tvarka įrodęs, jog suteikta paskola iš esmės buvo naudojama skolininkų namui statyti bei įrengti. Atitinkamai išieškotojas pažymi, kad turto pardavimo iš varžytinių sustabdymas yra vienintelė laikinoji apsaugos priemonė, kurios pritaikymas gali efektyviai užtikrinti išieškotojui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, pardavus turtą iš varžytinių ir atskaičius trečiajam asmeniui tenkančią dalį, išieškotojas atsistotų į bendrą eilę su kitais skolininkų kreditoriais, todėl išmokėti likusią pinigų sumą išieškotojui taptų neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atitinkamai iš trečiojo asmens atskirojo skundo aišku, kad apeliantė skundžia ne visą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartį, o jos dalį dėl T. O. priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių sustabdymo (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismas, kuris nagrinėja ir išieškotojo K. J. prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo skolininkų turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 24 d. nutartyje konstatavo, kad pardavus minėtą turtą iš varžytinių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus išieškotojui, įvykdymas taptų neįmanomas. Iš byloje esančių duomenų aišku, kad minėtą išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į išieškotojo pateiktus duomenis dėl varžytinių paskelbimo (b. l. 29). Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad tretysis asmuo J. M. pagal byloje esančius duomenis sutartinės hipotekos pagrindu (b. l. 14) turi pirmumo teisę išieškoti iš įkeisto turto, ko neginčija ir išieškotojas K. J., kuris taip pat pripažįsta, jog apeliantės finansinis reikalavimas yra daug didesnis negu paties K. J. (b. l. 55). Taigi apeliantė turi teisę išieškoti iš įkeisto turto varžytinių būdu (CPK 664 str. 1 d., 694 str. 1 d.).
Be to, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarties (informacinės sistemos LITEKO duomenys) aišku, kad antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą už akių, kuriuo iš V. O. buvo priteista K. J. 235 000 Lt skolos, aprašė ir areštavo skolininkui V. O. bendrąja jungtine nuosavybe su jo sutuoktine T. O. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), visas UAB „Vitoteksas“ akcijas, sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Atitinkamai, patvirtinant antstolio veiksmų teisėtumą, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi, išaiškinta, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimu už akių priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių T. ir V. O. turto, o jo esant nepakankamai – išieškojimas nukreiptinas į sutuoktiniams V. O. ir T. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi išieškotojas ir taip turi teisę nukreipti išieškojimą į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau po to, kai iš šio turto bus patenkintas apeliantės reikalavimas, atsiradęs sutartinės hipotekos pagrindu (CPK 564 str. 2 d.). K. J. teigimu, pardavus ginčo turtą iš varžytinių, priverstinės hipotekos nustatymas jam taptų neįmanomas, tačiau iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matoma, kad sekantis teismo posėdis nagrinėjant išieškotojo K. J. prašymą dėl priverstinės hipotekos skolininko turtui nustatymo yra paskirtas 2010 m. birželio 3 d., todėl nėra pagrindo manyti, kad iki to laiko įvyktų naujos varžytinės (2010 m. kovo 23 d. 9.00 val. įvykusios varžytinės dėl ginčo turto pardavimo buvo sustabdytos skundžiama nutartimi), o atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tolesnis išieškojimo (turto pardavimo iš varžytinių) vykdymo procese sustabdymas aiškiai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo principų, o ir pačios hipotekos paskirties (CK 4.147 str. 1 d.). Atitinkamai išieškotojui palankaus teismo sprendimo (prašymo patenkinimo) atveju, jo įvykdymo užtikrinimas galėtų būti sprendžiamas CPK 283 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje numatyta tvarka.
Išieškotojas K. J. atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantė yra skolininkės V. O. uošvė ir tikėtina, kad jie nori išsaugoti nekilnojamąjį turtą ar parduoti jį pasirinktiems asmenims už kainą, lygia trečiojo asmens reikalavimui, Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie išieškotojo samprotavimai yra tik objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos, nes turto vertę nustato antstolis (CPK 681 str.), o iš byloje esančio skelbimo apie iš varžytinių parduodamą turtą aišku, kad jau 2010 m. kovo 23 d. 9.00 val. varžytinių metu, jeigu jos nebūtų sustabdytos, buvo nustatyta 840 000 Lt pradinė ginčo turto pardavimo kaina, t. y. gerokai didesnė negu trečiojo asmens reikalavimas, o ir pats išieškotojas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad turtas varžytinių metu gali būti parduotas brangiau.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties dalis, kuria sustabdytas skolininkei T. O. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytinių naikintina, o K. J. prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, uždraudžiant vykdyti minėto turto varžytines, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas skolininkei T. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 0,1022 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 557,33 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytinių ir klausimą išspręsti iš esmės – išieškotojo K. J. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą, atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti antstoliui R. V..