Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1781-430/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
2S-1781-430/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „T.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1781-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07417-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13058-432/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „T.“ (toliau – UAB „T.“) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolis E. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „K. g.“ (toliau – UAB „K. g.“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „T.“, nurodydama, kad pateikė antstoliui E. S. skundą dėl antstolio veiksmų, ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0190/17/00826. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.

Teismas sustabdė pareiškėjai priklausančio turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „T.“ skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės teismo nutartis dėl pareiškėjos skundo.

Teismas nustatė, kad, siekiant apsaugoti pareiškėjos interesus, tikslinga pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolis E. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties, prašydamas panaikinti nutartį ir pavesti ją vykdyti skubiai.

Apeliantas nurodė, kad skolininko skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o skolininkas siekia vilkinti vykdymo veiksmus ir atidėti turto varžytynes. Skolininkas skunde dėsto teisiškai nemotyvuotus samprotavimus, ignoruodamas aiškias, konkrečiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir reikalavimus, dėl to pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos.

Suinteresuotas asmuo UAB „K. g.“ atsiliepimu į antstolio skundą, sutiko su antstolio skunde nurodytomis aplinkybėmis, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra aiškiai nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos teismų suformuotos ginčo situaciją reguliuojančių teisės aktų taikymo praktikos, dėl to esant net tikėtinai nepagrįstam skundui, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi nebuvo vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

Pareiškėja UAB „T.“ atsiliepimo į antstolio atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-13058-432/2018, kuria pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų – CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tenkindamas pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neanalizavo būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, o laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, pripažinęs jų reikalingumą, siekiant užtikrinti pareiškėjos interesus, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14209-808/2018 pareiškėjos UAB „T.“ skundas dėl antstolio E. S. veiksmų netenkintas. LITEKO duomenų sistemoje nėra duomenų apie šios nutarties įsiteisėjimą. Pareiškėjos UAB „T.“ skundas dėl antstolio veiksmų atmestas kaip neįrodytas. Vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjusi, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl skundo pagrįstumo ir galbūt pareiškėjai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo minėtoje byloje, kas laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų aplinkybių laikoma, kad, nesant nustatytai vienai iš būtinųjų sąlygų, t. y. tikėtinai nepagrindus pareiškimo reikalavimo, nebuvo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Neįrodžius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kaip neturinčių teisinės prasmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „T.“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Antstolio E. S. skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „T.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Loreta Braždienė