Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

2019 m. liepos 24 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-00531-e panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK grąžinti jam išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0000158 ir ginklą, mažos galios revolverį KORA BRNO, 4 mm Flobert kal., Nr. 521617, 6 vnt. šovinių.

Atsakovas argumentuoja, jog A. G. padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, t. y. smurtas artimoje aplinkoje, Pareiškėjas nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, todėl galima teigti, kad A. G. kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Taip pat nurodo, jog Pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, toks asmuo negali įsigyti B, C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Pareiškėjas per vieną mėnesį du kartus naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai charakterizuoja Pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl šį faktą vertinant ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, yra pagrindas taikyti Pareiškėjui smurto artimoje aplinkoje prevencinę priemonę - neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus. Atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti Skundžiamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta, kad asmenims, kurie nori įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės Klaipėdos apskrities VPK atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 19-IL-30-00531-e „Dėl A. G. neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Ginčijamu sprendimu Pareiškėjui panaikintas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0000158 ir nuspręsta ginklą, mažos galios revolverį KORA BRNO, 4 mm Flobert kal., Nr. 521617, 6 vnt. šovinių realizuoti įstatymo nustatyta tvarka

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (minėta, toliau – ir Įstatymas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsakovas Skundžiamu sprendimu nurodė, jog 2018 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09195-18 kaltininkui A. G. ir nukentėjusiajai susitaikius. Remiantis nutarimu, A. G. 2018 m. vasario mėn. pradžioje, apie 19 vai. 30 min., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu buto koridoriuje abiem rankomis suėmė sutuoktinę S. G. už žastų ir, stipriai juos spausdamas, ją pastūmė. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajai S. G. buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, 2018 m. vasario 24 d. apie 3 val. 35 min., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilės girtumas) A. G. buto koridoriuje kilusio tarpusavio konflikto su sutuoktine S. G. metu, stovėdamas jai už nugaros, abiem rankomis suėmė ją už rankų, jas užlaužė už nugaros, po to viena ranka laikydamas užlaužtas rankas, kita suėmė už sprando ir lenkė nukentėjusiąją prie grindų, todėl buvo įtempta nugara ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o nuo spaudimo į sprandą ji suklupo ant grindų, keliais atsitrenkė į grindis ir jai buvo padaryta dešinio kelio sąnario kraujosruva, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o dėl įtemptos nugaros sukeltas fizinis skausmas. Įtariamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ ir nuoširdžiai gailėjosi.

Ginčijamo Klaipėdos apskrities VPK Sprendimo teisinis pagrindas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas (Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus). Lietuvos policijos generalinio komisariato 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2011 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos generalinio komisariato įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punktas (leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus), 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas (leidimai panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus).

Pabrėžtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, anter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Liudytojos S. G. parodymai, jog sutuoktinis A. G. po 2018 m. vasario mėnesį buvusių konfliktų nebevartoja alkoholio, šeimoje yra labai geras bei paties Pareiškėjo argumentai, kad jis nusikalstamas veikas padarė neblaivus, kai pergyveno dėl darbo neturėjimo, dėl to nuoširdžiai gailisi, šiuo metu dirba, nepaneigia išvados, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Nors 2018 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09195-18, tačiau šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog Pareiškėjas 2018 m. vasario mėn. du kartus namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu padarė smurtinius veiksmus prieš sutuoktinę S. G. Aplinkybė, kad dėl Pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pagrindu, kad Pareiškėjas su nukentėjusiąja susitaikė, nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad Pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Pareiškėjas naudojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu per vieną mėnesį du kartus, charakterizuoja Pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (pvz., procesiniai sprendimai administracinės bylose Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017, eA-572-415/2019 ir kt.).

Be to, iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 30 straipsnių seka, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o Pareiškėjas padaryta nusikalstama veika sumenkino savo reputaciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).

Šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl Pareiškėjui taikytos priemonės (leidimo panaikinimo) neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas. Pažymėtina, jog šiuo atveju Skundžiamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 19-IL-30-00531-e „Dėl A. G. neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Netenkinus reikalavimo dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl Atsakovo įpareigojimo grąžinti jam išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0000158 ir ginklą, mažos galios revolverį KORA BRNO, 4 mm Flobert kal., Nr. 521617, 6 vnt. šovinių. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A, G, skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-00531-e „Dėl A, G, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.