Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo atstovams S. J. ir J. Z., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7786-429/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybos valdymo biuras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nevertinta, jog nėra įrodymų, kad atsakovas atliko darbus 2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. sausio mėn., 2008 m. vasario mėn., 2008 m. kovo mėn. Už šiuos mėnesius jis pateikė ieškovui atliktų darbų aktus Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13. Rašytiniai dokumentai įrodo, kad paskutinius darbus pagal sutartį atsakovas atliko 2007 m. lapkričio mėn. Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo atliktus darbus 2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. sausio – kovo mėn., todėl konstatuotina, kad šiais mėnesiais jokie darbai neatlikti, atliktų darbų aktuose Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13 užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Šių atliktų darbų aktų pagrindu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodytas fiktyvus ūkinių operacijų turinys, todėl jos prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktui ir yra niekinės. Ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina sandorių sudarymo faktą ir sukelia teisines pasekmes jose nurodytiems ūkio subjektams, todėl jos gali būti ginčijamos teismine tvarka įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais.

Neteisingai nurodyta, kad tuometinis ieškovo vadovas L. K. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Aukštąjį teisinį išsilavinimą turi dabartinis ieškovo vadovas. L. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo garbaus amžiaus. Pas ieškovą ginčijamų sandorių sudarymo metu nedirbo žmonės, išmanantys specifinius statybos ir projektavimo santykius, todėl ieškovas ir samdė atsakovą kaip profesionalų projektavimo ir statybos valdytoją. Specialių žinių apie projektavimo ir statybos darbus neturėjimas, atsižvelgiant į projekto sudėtingumą ir jo rengimo trukmę, objektyviai apsunkino įvertinimą, kokie darbai realiai atlikti kiekvieną mėnesį. Šalis siejo ilgamečiai dalykiniai santykiai, todėl ieškovui nebuvo pagrindo abejoti atsakovu. Dėl šių priežasčių tuometinis ieškovo vadovas suklydo pasirašydamas ginčijamus sandorius 2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. sausio – kovo mėn. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovas turi aiškintis su buvusiu įmonės vadovu dėl padarytos klaidos, pasirašant darbų priėmimo aktus, t. y. atsakovas pripažįsta suklydimo faktą. Tuometinis ieškovo vadovas, žinodamas, kad darbai nurodytais mėnesiais nebuvo atlikti, kaip protingas ir apdairus asmuo, nebūtų pasirašęs ginčijamų sandorių, o sutarties 7.1.2 punkte nustatyta tvarka nurodęs nepasirašymo priežastis.

Nepagrįstai vadovautasi prielaidomis, sprendžiant dėl suklydimo sudarant ginčijamus sandorius. Skundžiamame sprendime nurodoma, neva ieškovas pareikšdamas ieškinį nesąžiningai siekia išvengti savo sutartinių prievolių vykdymo. Ieškovas nepažeidė CK 1.5 straipsnio principų, ginčydamas tik tuos sandorius, pagal kuriuos atsakovas reiškia reikalavimus Palangos miesto apylinkės teisme iškeltoje byloje, nes atsižvelgiant į CPK 430 straipsnio 4 dalį, tai vienintelis būdas jam gintis nuo nepagrįstai pareikštų reikalavimų toje byloje.

Prašo pakeisti sprendimą ir pripažinti ab initio negaliojančiais 2007 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 10, 2008 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 11, 2008 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 12, 2008 m. kovo 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 13, jų pagrindu išrašytas 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą SVBS Nr. 861, 2008 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą SVBS Nr. 879, 2008 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą SVBS Nr. 886, 2008 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą SVBS Nr. 911.

Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. vasario 20 d. šalys sudarė statybos darbų valdymo sutartį, kurios objektas - poilsio pastato „Palangos Agila“ II korpuso su požemine automobilių parkavimo aikštele ir šešių sublokuotų kotedžų II ir III statybos etapai, darbų sudėtis – sutarties objekto statybos, inžinerinių tinklų įrengimo, esamų tinklų iškėlimo, gerbūvio sutvarkymo darbų valdymas ir techninė priežiūra, projektavimo darbų valdymas. Statybos įstatymo apibrėžtas statinio statybos valdymas yra statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties pagrindu.

Atmestinas apelianto argumentas apie tai, kad teismas savo iniciatyva privalėjo ištirti, kokius konkrečius darbus atsakovas atliko kiekvieną mėnesį.

Atliktų ir priimtų darbų aktus ieškovas ginčijo CK 1.90 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ( pasirašymu dėl suklydimo), jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras kaip statybos darbų valdymo paslaugų pirkimo - pardavimo sandorius – Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu dėl sąskaitose nurodyto fiktyvaus ūkinių operacijų turinio (paslaugų faktiškai negavus). Aktus pasirašiusio tuometinio ieškovo įmonės vadovo L. K. esminiu suklydimu įvardijo šio asmens manymą, kad priima darbus ne pagal 2007 m. vasario 20 d. statybos valdymo sutartį, o pagal ankstesnę 2005 m. gruodžio 29 d. statybos valdymo sutartį, kurioje prisiimtus įsipareigojimus atsakovas vykdė. Atsikirtimą į ieškovo argumentus dėl realaus darbų neatlikimo atsakovas grindė tuo, kad jų įvykdymo faktą pagrindžia darbus priėmusio ieškovo įgalioto asmens parašai, o pagal susiklosčiusią šalių tarpusavio bendradarbiavimo praktiką, teikiant – gaunant paslaugas statybos valdymo srityje, bei atsižvelgiant į paslaugų specifiką ( itin plačią sritį, apibrėžtumo problemą), konkretūs darbai aktuose niekada nebūdavo nurodomi nei vykdant šią, nei 2005 metų sutartį ( dėl pastarosios aplinkybės ginčo nėra). Atsakovo atstovai paaiškino, jog pagal sutartį buvo atliekami visi darbai, reikalingi gauti statybos leidimą 2007 m. vasario 20 d. sutartyje nurodyto objekto statybai gavimui ( poilsio pastatui „Palangos Agila“, II korpusui su požemine automobilių parkavimo aikštele ir šešiems sublokuotiems kotedžams, II ir III statybos etapai), darbų sudėtį konkretizavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ( antrojo ir trečiojo etapų statybos projektavimo darbų kontrolė, dalyvavimas su tuo susijusiuose gamybiniuose pasitarimuose ir pan., nurodė, kad po trijų praėjusių metų detaliai išvardinti darbų neįmanoma, jų nustatymui reikia kviesti darbus atlikusius darbuotojus, projektavimo firmos, kurios darbų kontrolei buvo sudaryta statybos valdymo sutartis, atstovus, atlikti ekspertizę ir kt.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovo įmonės direktorius paaiškino, jog statybos darbų valdymas susidėjo iš projekto taisymo darbų priežiūros, statybos grafikų ir statybos ( inžinerinių tinklų iškėlimo, įrengimo, objekto statybos darbų, gerbūvio tvarkymo) priežiūros, jų atitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams kontrolės, nurodė, kad kai kurių statybos valdymo darbų realiai parodyti neįmanoma, teigė manę, kad atsikirtimų įrodymui yra pakankami prie atsiliepimo į ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikti gamybinių pasitarimų protokolai, grafikai, pranešimai projektavimo firmai, statybos leidimo gavimo faktas.

CPK 178 straipsnis įtvirtina kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsikirtimus į ieškinį dėl statybos valdymo darbų neatlikimo atsakovas įrodinėjo aukščiau minėtais įrodymais, darbus įvardijo, todėl atmestinas ieškovo atstovo paaiškinimas dėl atsakovo nenurodymo, kokie darbai buvo atlikti ir negalėjimo atsikirsti į neigimo būdu įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų ieškovas nenuginčijo. Atsakovui nurodžius kitus darbų atlikimo įrodymų šaltinius, pareiga prašyti šiuos įrodymus pateikti teismui ( apklausti liudytojus, išreikalauti kitus rašytinius įrodymus) tenka ieškovui – sutiktina su atsakovo argumentu, jog darbų atlikimo faktą įrodo jų priėmimas, todėl paneigti atsakovo nurodomas aplinkybes privalo ieškovas ( CK 6.760 str. 5 d., 6.671str. 2 d., 6.662 str. d.). Teigdamas, jog faktiškai priimti darbai nėra atlikti, ieškovas neprašė atsakovo nurodytų įrodymų išreikalauti ir ištirti nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu ( CPK 302, 314 str.). Nagrinėjamos bylos dalykas nėra ties civiliniai teisiniai santykiai, kurių nustatymui teismas įstatymo yra įpareigotas rinkti įrodymus savo iniciatyva.

Nors prie atsiliepimo į ieškinį atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl darbų atlikimo pagrindžia, jog paskutinius darbus pagal sutartį jis atliko 2007 m. lapkričio mėn., iš atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šia data statybos valdymo darbai nepasibaigė. Kaip minėta, ieškovas neprašė išreikalauti įrodymus dėl 2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. sausio mėn., 2008 m. vasario mėn., 2008 m. kovo mėn. atliktų darbų konkretaus turinio pagal atliktų darbų aktus Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, aktų nenuginčijo, todėl apelianto teiginys dėl pagal šiuos aktus išduotų PVM sąskaitų – faktūrų fiktyvumo nepagrįstas. Antra vertus, sutartyje nurodyta darbų atlikimo termino pabaiga yra 2008 m. birželio 1 d. Apmokėjimo sąlygas nustatanti 5-oji sutarties dalis numato, kad, sumokėjus avansą, likusi sutarties suma sumokama lygiomis dalimis kas mėnesį, todėl šio įsipareigojimo ieškovas privalėjo laikytis nepriklausomai nuo to, ar konkretų mėnesį buvo pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai.

Apylinkės teismas teisingai nusprendė, kad ieškovas neįrodė esminio suklydimo, kurio pagrindu ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais.

Esminė klaida yra sandorio šalies (šalių) valios trūkumas, dėl kurio galima reikalauti sandorį pripažinti negaliojančiu. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį esminė klaida gali būti susijusi tik su faktais, o ne teise (CK 1.6 str.), išskyrus suklydimą dėl sandorio teisinės prigimties ar užsienio teisės. Suklydimas turi būti esminis ir suklysta turi būti dėl CK 1.90 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant, ar buvo suklysta ir ar buvo suklysta iš esmės, būtina atsižvelgti į konkretaus sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, jų amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V., Nr. 3K-3-745/2001).

Nei aukštojo išsilavinimo neturėjimas, nei tuometinio ieškovo įmonės vadovo amžius nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinimui, jog dėl šių aplinkybių jis klysdamas pasirašinėjo neatliktų darbų aktus. Šalys yra juridiniai asmenys, kurie įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, sudaromus ir veikiančius pagal įstatymus bei juridinių asmenų steigimo dokumentus. Amžiaus ir kvalifikacijos reikalavimus savo administracijos vadovui nustato pati įmonė, todėl šiais kriterijais vėliau negalima remtis, neigiant administracijos vadovo atliktų veiksmų turinį. Ginčijamų aktų ir sąskaitų pasirašymo metu 2005 m. gruodžio 29 d. statybos valdymo sutarties galiojimas buvo pasibaigęs, todėl negalima remtis suklydimu manant, jog buvo priiminėjami pagal pastarąją sutartį atlikti darbai ( b.l. 119).

Sutiktina su apelianto argumentu dėl neteisingos sprendimo išvados apie nepaneigtą atsakovo prielaidą, jog ieškovas ginčija tik tuos sandorius, dėl kurių apmokėjimo yra pareikštas reikalavimas teisme, ir tai, teismo manymu, įrodo jo siekimą išvengti prievolės. Savo teisių gynimo būdą ieškovas pasirinko atsižvelgdamas į tai, kokių prievolių įvykdymo iš jo reikalauja atsakovas, tačiau pastarasis pirmosios instancijos teismo argumentas neturi įtakos sprendimo dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo išvadoms ( CPK 263 str.).

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš ieškovo atsakovui priteistinos 800 Lt advokato pagalbos išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ ( į.k. 252487910) 800 ( aštuonis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybos valdymo biuras“ ( į.k. 135900576).