Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-764-880/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
2-764-880/2014
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00648-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Atsakovas
N. B., E. K.
Ieškovas
N. B.
Kategorijos
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-764-880/2014(Proceso Nr. 2-44-3-00648-2014-8)Procesinio sprendimo kategorija 45.6 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 23 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant atsakovui N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovui E. K. dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo E. K. 2012 m. liepos 1 d. sudarytą Preliminariąją pastatų ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi. Jis nurodė, kad 2012 m. liepos 1 d. sudarė Preliminariąją pastatų ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš atsakovo už 35000 Lt įsipareigojo nupirkti gyvenamąjį namą su pastatais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Pasirašydamas sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 30000 Lt, o likusią sumą turėjo sumokėti iki 2014 m. gegužės 1 d. 2014 m. sausio 10 d. ieškovas atsakovui sumokėjo likusią 5000 Lt sumą, t.y. jis visiškai atsiskaitė pagal sutartį už nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovas vengia sudaryti notarinę sutartį ir galutinai turtą perleisti ieškovui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti ir nurodė, kad su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu sutinka bei prašė ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2012 m. liepos 1 d. pasirašius Preliminariąją pastatų ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį jam buvo perduotas visas turtas ir jis juo naudojasi, t.y. padarė pečių, prisivežė malkų, pradėjo remonto darbus, nupjovė žolę ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. liepos 1 d. sudarė Preliminariąją pastatų ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 6-8), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti 35000 Lt už gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Prieš pasirašant sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 30000 Lt (Sutarties 4.1.1.1. punktas), o likusią dalį, t.y. 5000 Lt jis įsipareigojo sumokėti iki 2014 m. gegužės 1 d. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014 m. gegužės 1 d. (Sutarties 3 puntas). Ieškovas nurodė, kad 2014 m. sausio 10 d. jis atsakovui sumokėjo likusią 5000 Lt sumą. Šio fakto atsiliepime neginčijo ir pats atsakovas. Iš sutarties matyti, kad Preliminarioji turto pirkimo sutartis yra ir pastatų bei žemės sklypo perdavimo aktas. Ieškovas šią sutartį prašo pripažinti pagrindine.

Civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. Tokių dokumentų teisinė reikšmė gali būti skirtinga. Kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikšti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius šalių įsipareigojimus, taigi tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų protokolas, ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme.

Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais.

Sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikšmės, svarbiausias šaltinis yra sutarties turinys. Būtent pagal konkrečios sutarties turinį galima nuspręsti, pripažinti šią sutartį preliminariąja sutartimi ar kvalifikuoti joje įtvirtintą susitarimą kaip pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.).

Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Pavyzdžiui, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. Arba, pvz., CK 6.309 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu–pardavimu. Kai tokiais atvejais asmuo, įsipareigojęs pirkti ar parduoti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymų nustatyta forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia ne ką kita kaip jos įforminimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal 2012 m. liepos 1 d. jų sudarytą Preliminariąją pastatų ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį perdavė ieškovui visą turtą valdyti, leisdamas jam gyventi, daryti remontą, jį nuomoti, išskyrus griauti, kol nėra galutinai atsiskaitęs su atsakovu. Ieškovas prieš pasirašydamas Sutartį atsakovui sumokėjo didžiąją pirkimo kainos dalį, t.y. 30000 Lt, o 2014 m. sausio 10 d. ir likusią dalį – 5000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad turtas pagal sutartį buvo perduotas pirkėjui, už turtą buvo visiškai atsiskaityta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas 2012 m. liepos 1 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo laikyti pagrindine. Tai atitinka ir sąžiningumo bei teisingumo principus, bei leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo.

CK 6.309 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Be to, ir CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, jo notarine tvarka įforminti nebereikia. Atsakovas nors ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau nenurodė, jog jis neatsisako sudaryti sutartį notarine tvarka, todėl ieškinys tenkinamas visiškai. Tokio sandorio pripažinimas, teismo nuomone, nepažeidžia civilinių santykių sutarties laisvės principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 1.2 str. 1d., nes išnagrinėjus byloje nustatytus faktus abi sandorio šalys iš esmės pareiškė valią sandoriui sudaryti ir atliko tam būtinus veiksmus. Šiuo atveju šio žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sandorio data laikytina šio teismo sprendimo įsiteisėjimo data.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo N. B. ieškinį patenkinti.

Pripažinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,8487 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp pirkėjo N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir pardavėjo E. K., a.k. 3891210355, gyv. (duomenys neskelbtini), sudaryta.

Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. 3891210355, N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius