Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S. Ž., atsakovui P. G., atsakovo atstovui advokatui V. G., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. M., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjoatsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams P. G., D. G.,Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. L. pateiktu teismui ieškiniu (t. 1, b. l.1-6) prašė nustatytikelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1 (preliminarus plotas 538 kv. m); nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2 (preliminarus plotas 279 kv. m); nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas VŽ (112 kv. m).

2012 m. gruodžio 19 d. ieškovas teismui pateikė ieškinio papildymą (t. 3, b. l. 51-52), kuriuo prašė nustatyti, kad jis moka atsakovams D. ir P. G. 253,60 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl servitutų (žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo galimai patirtų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso gyvenamas namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2,900 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. Į savo žemės sklypą jis visą laiką patekdavo per valstybinius žemės sklypus, naudojamus atsakovų D. ir P. G.. Jokio kito patekimo į jam priklausančią sodybą nebuvo. 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,61 ha žemės sklypą bei taip pat buvo parengtas šio sklypo planas, kuris buvo suderintas su VĮ Registrų centras Kauno filialu. Minėtame plane buvo numatytas kelio servitutas patekti į jam grąžintą nuosavybėn žemės sklypą per valstybei priklausantį žemės sklypą Nr. 8-1, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, ir žemės sklypą Nr. 8-2, kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovams. Grąžinto žemės sklypo Nr. 270 abrise taip pat buvo pažymėtas kelias per šiuo metu atsakovų G. naudojamus žemės sklypus Nr. 8-1, 8-2. Kadangi žemės sklypą Nr. 270 kirto upė (duomenys neskelbtini), todėl jis buvo padalintas į 2 žemės sklypus – Nr. 270-1 ir Nr. 270-2. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti 0,03 ha bei 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu jis galėjo patekti į savo žemės sklypą. Įsakymai 2010 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinti, tokiu būdu jam nebeliko galimybės patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sklype Nr. 8-1 D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus. 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi D. G. iš valstybės pirko žemės sklypą Nr. 8-2, sklypas 8-1 registruotas Lietuvos Respublikos vardu, tačiau juo naudojasi D. ir P. G..Atsakovai žinojo apie faktinę žemės sklypo padėtį – per jų įsigyjamą žemės sklypą buvo nutiestas kelias į ieškovui priklausančią valdą.Sklypas VŽ yra valstybinis. Ieškinyje nurodo, kad pagal faktinį naudojimąsi jis į namų valdą patekdavo 3 m. pločio įvažiavimu per žemės sklypus Nr. 8-1, Nr. 8-2 ir VŽ. Dalis kelio – susiaurinta, nes užversta akmenimis, už ką atsakovui P. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nepavykus susitarti su atsakovais dėl kelio servituto, kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą 2011 m. lapkričio 24 d. planą, kuriame pažymėti 3 servitutai, suteikiantys teisę ieškovui eiti bei važiuoti transporto priemonėmis per tris žemės sklypus. Nenustačius servituto, būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (t. 4, b. l. 4-21) ieškovo A. L. ieškinį tenkino visiškai; nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą (sklypo Nr. 8-2), kuriame kelias pažymėtas S1 (preliminarus plotas 538 kv. m); nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą(sklypo Nr.8-1), kuriame kelias pažymėtas S2 (279 kv. m); nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas VŽ (112 kv. m); priteisė iš ieškovo A. L. D. G. ir P. G. 1000 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl kelio servitutų (žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo galimai patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą; priteisė iš P. G. ir D. G. po 1 794,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. L. bei po 44,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei; 2012 m. liepos 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktą servitutų pasiūlymo schemą teisminiam nagrinėjimui dėl siūlomo servituto S1 (tarnaujančio daikto) apie 620 kv. m (savininkės D. G. sklype) sprendė, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių išlaidų. Teismas nustatė, kad kelias per atsakovės D. G. sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) eina nuo senai, naujai kelio įrenginėti nereikės, be to, kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojasi patys atsakovai, todėl, teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Ieškovui A. L. būtina turėti privažiavimą prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiška būtinybė. Teismo nuomone, kelio servituto nustatymas ieškovui A. L. pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” parengtą planą nepažeis atsakovo teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie žinojo ir matė esamą padėtį, t.y. kad A. L. važinės keliu, einančiu per jų įgytą nuosavybėn sodybą, nes kito kelio patekti į ieškovo sodybą nebuvo. Kadangi servitutas yra atlygintinas, nesant byloje atsakovų pasiūlymui dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą, teismas,atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D. G. sklypų valdas, per statinius –svirną, garažą, palei sodą, kelio servituto apimtis yra 817 kv. m, bei tai, kad šioje sklypo dalyje visada buvo kelias, laikė,kad nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams įgyjant namų valdą bei išperkant sklypus, jie žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieškovas, bei tai, kad P. G. savo lėšomis kelio būklę pagerino laikotarpiu nuo 1990 iki 1993 metų, kuomet žemės sklypai nebuvo D. G. nuosavybė, tuo laikotarpiu medžiagų, darbų ir technikos nuomos kainos buvo mažesnės, teismas sprendė, kad teisinga ir sąžininga būtų atsakovams priteisti iš ieškovo 1000 Lt vienkartinę išmoką už kelio servitutus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. prašo teismo (t. 4, b. l. 35-44) panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir ieškinio papildymą atmesti visiškai; priteisti iš ieškovo atsakovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

1. Teismas, priimdamas sprendimą, tendencingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, yra įrengtas jau seniai ir tik 2008 metais atsakovas išarė kelio atkarpą, vedančią nuo jo sodybos iki ieškovo žemės sklypo.

2. Sprendime minimas Kauno apskrities administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad esamu keliu A. L. naudojosi visą laiką neturi jokios įrodomosios reikšmės bylai, kadangi Kauno apskrities viršininko administracija faktinę aplinkybę, kad A. L. keliu naudojosi visą laiką, nustatė tik iš jo žodžių, o ne iš objektyvių įrodymų.

3. Ieškovas, teigdamas, kad įrengė kelią svetimame sklype, šioms aplinkybės patvirtinti nepateikė nė vieno įrodymo. Priešingai, remiantis jo iniciatyva apklaustų liudytojų bei atsakovo liudytojų parodymų visuma, darytina išvada, kad kelias (žvyruotas su pralaidomis) buvo įrengtas išimtinai atsakovo lėšomis ir atsakovo iniciatyva, iki šios dienos atsakovo yra prižiūrimas ir remontuojamas.

4. Teismui neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, kad kelias iki A. L. sklypo buvo nuo seno, buvo prieita nepagrįstos išvados, kad ieškinio patenkinimas nepažeis atsakovų teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, atsakovai žinojo ir matė esamą padėtį, t. y. kad A. L. važinės keliu, einančiu per jų įgytą nuosavybėn sodybą.Atsakovui įgyjant sodybą, nuo pagrindinio kelio iki jo sodybos buvo tik provėžos, kurios vedė iki jo statinių. A. L. šiuo keliu pradėjo naudotis tik 2008 metais.

5. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.Servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą variantą grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumą.Šiuo atveju, teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo projektą, išimtinai atsižvelgė į ieškovo interesus, atsakovo teises, teisėtus interesus ignoruodamas.

6. Teismas neteisingai nurodo, kad pagal atsakovo pateiktą kelio įrengimo sąmatą yra paskaičiuota tik 125 metrų kelio atkarpa. Teismas pacitavo tik dalį dokumento – sąmatoje yra išskirtos dvi atkarpos – pirmoji kelio S1, ilgis 125 metrai, plotis 3,5 metrai, kurios įrengimas kainuotų 13 224, 10 Lt; antroji yra likusios kelio dalies nuo S1 servituto, savininkė D. G. iki A. L. sodybos ilgis 120 metrų, plotis 3,5 metrai. Šios kelio atkarpos įrengimo kaštai sudaro 6 446, 06 Lt. Viso kelio iki pat ieškovo namų valdos įrengimas sudaro 23800, 89 Lt. Taigi, vertindamas šį įrodymą, teismas labai paviršutiniškai jį ištyrė, kas lėmė visiškai neteisingas teismo išvadas dėl kelio įrengimo kaštų. Toks paviršutiniškas įrodymų vertinimas, laikytinas esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, turėjusiu esminės reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui.

7. Teismas, teigdamas, kad kelio įrengimas susijęs su dideliais įrengimo kaštais, nevertino ieškovų turtinės padėties. Jie neįrodė, kad atsakovo siūlomo kelio įrengimas jiems yra per brangus. Nors ieškovai teikė duomenis, kad yra pensininkai, tačiau duomenų apie gaunamą pensiją nepateikė. Posėdžio metu ieškovas parodė, kad papildomai gauna išmokas už deklaruojamus pasėlius, taip pat gauna pajamas iš gyvulininkystės, parduoda pieną. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos likučio matyti, kad metinė apyvarta sudaro 17010 Lt, nevertinant ieškovo sutuoktinės pajamų. Vieši nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė turi keturis sklypus nuosavybės teisėmis, kuriuos realizavęs gali įsirengti kelią. Be to, turi pilnamečius vaikus, kurie gali paremti materialiai.

8. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, įrengtas išimtinai atsakovo lėšomis ir darbu. Todėl servituto nustatymas pagal ieškovo projektą prieštarauja elementariems teisingumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, nes ieškovas gauna kelią, į kurį nėra investavęs jokių lėšų ir kurį yra įsirengęs pats atsakovas. Tuo tarpu teismas nurodo, kad tokio paties kelio įsirengimas ieškovui būtų neracionalus, susijęs su didelėmis išlaidomis.

9. Teismas nustatinėjo kompensaciją, o ne atsakovo nuostolius. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad priteisia 1000 Lt galimai patiriamų nuostolių atlyginimą. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš teismo sprendimo yra sunku suprasti, kas sudaro priteistą sumą. Sprendimo motyvai suponuoja išvadą, kad teismas atsižvelgė tik į tai, kad atsakovas pagerino kelio būklę, nevertindamas aplinkybės, kad atsakovas visiškai įrengė kelią savo lėšomis ir darbu.

10. Teismas neįvertino atsakovų nuostolių dėl turto nuvertėjimo. Atsakovai pateikė atliktą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad įteisinus kelio servitutą bei įrengus kelią pagal ieškovo siūlymą, turto vertė sumažėja 44 000 Lt, tačiau teismas jos nevertino. Teismas nevertino atsakovų teisės į privatumą pažeidimo ir nepagrįstai nustatė nepateisinamai mažą kompensaciją.Atsakovo teigimu, nuostoliai dėl servituto sudaro 76254,65 Lt.Taigi, teisingas kompensacijos atsakovams dydis ženkliai viršija naujo kelio įrengimo sąnaudas, dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas. Priešingu atveju, iš ieškovų atsakovams privalėjo būti priteista 76254, 65 Lt kompensacija. Be to, teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad,nustačius servitutą pagal atsakovo siūlomą projektą, atsakovas jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo nereikalauja. Neturėtų būti remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b. l. 64-71) prašo teismo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

1. Apelianto argumentas, kad servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą variantą grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumą yra visiškai nepagrįstas, nes jie žinojo, kad perka žemės sklypus, per kuriuos eina kelias. Be to, atsakovai neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovams kelio servitutas yra objektyviai būtinas.

2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo projektą, išimtinai atsižvelgė į ieškovo interesus, ignoruodamas atsakovo teises ir teisėtus interesus. Aplinkybę, jog teismas vertino atsakovo pateiktus įrodymus, įrodo teismo išvada, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių išlaidų.

3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovo turtinė padėtis gera. Apeliantas nurodo, kad ieškovas yra pensininkas ir jo bei žmonos pensijų metinė apyvarta yra 17 000 Lt. Todėl akivaizdu, jog ieškovas neturi jokių finansinių galimybių įsirengti naują kelią už 65 371,81 Lt, o argumentas, kad ieškovui galėtų padėti jo vaikai yra visiškai nepagrįstas, nes jie turi išlaikyti savo šeimas, be to, sodyba yra ne jų nuosavybė, todėl neprivalo investuoti į ją.

4. Apelianto argumentas, kad teismas nustatė per mažą kompensacijos už suteiktą servitutą sumą yra nepagrįstas. Nesant byloje atsakovų pasiūlymo dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D. G. sklypų valdas (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) per statinius bei tai, kad šioje sklypo dalyje visada buvokelias (patekimas į ieškovo namų valdą), teismas pagrįstai laikė, kad nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, nes atsakovams įgyjant namų valdą bei išperkant sklypus, jie žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieškovas. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad 1000 Lt vienkartinė kompensacija atsakovams užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, tuo labiau, kaip nurodo ir pats atsakovas, jis, nustačius servitutą pagal jo siūlomą projektą, jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo nereikalauja. Be to, ieškovas nesutinka su argumentu, kad apelianto žemės sklypo vertė, nustačius servitutą, sumažėja 44 000 Lt, nes kelias per atsakovų žemės sklypą buvo jau daugelį metų, todėl, ieškovo nuomone, žemės sklypo vertė vien tik dėl servituto įregistravimo negali pasikeisti.

5. Nepagrįstas apelianto reikalavimas sumokėti dalį neva jo išleistų pinigų keliui įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog kelią įrengė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas bendromis lėšomis bei ūkio būdu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaidų turėjimą kelio įrengimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 4, b. l. 60-61) prašo teismo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė materialines ir civilines teisės normas, nepadarė procesinių pažeidimų, atidžiai ištyrė civilinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau nurodė, kad ieškovas sutinka sumokėti už servitutą dar 1000 Lt, trečiojo asmens atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl servituto ir kompensacijos už servitutą nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog servituto nustatymas ieškovui yra būtinas, nes jis turi turėti privažiavimą prie namų valdos, kad ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros principus bei, pripažinęs, kad servitutas yra atlygintinis, iš ieškovo priteisė vienkartinę 1000 Lt kompensaciją. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovas P. G..

Teisėjų kolegija, bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėja po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi (b.l.169-176, t. IV) panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą išnagrinėjus tą patį atsakovo apeliacinį skundą, ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėdama bylą teisėjų kolegija įvertina CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. L. nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys 2,900 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei minėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, į kurį nuosavybės teisės atkurtos 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-16).Atsakovė D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus, esančius sklype Nr. 8-1 (t. 3, b. l. 117-121). 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi D. G. iš valstybės nupirko žemės sklypą Nr. 8-2, kurio plotas - 2,83 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi – ir žemės sklypą Nr. 8-1, 0,69 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 115-117).Ieškovas nurodo, kad visą laiką į savo namų valdą patekdavo per minėtus, šiuo metu D. G. priklausančius, žemės sklypus, nors servitutas ir nebuvo įformintas. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti 0,03 ha bei 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu ieškovas galėjo patekti į savo žemės sklypą, tačiau minėti įsakymai 2010 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinti, nustačius, jog buvo pažeistos servituto nustatymo procedūros. Todėl ieškovas dėl servituto nustatymo kreipėsi į teismą, kuris jo reikalavimus patenkino.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo pareikštus reikalavimus, pripažino nustatytu, kad kelias per atsakovės D. G. sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) eina jau nuo seno, naujai kelio įrenginėti nereikės, be to kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojasi patys atsakovai, todėl, teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, o ieškovui A. L. būtina turėti privažiavimą prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiška būtinybė. Teismas taip pat vertino, kad kelio servituto nustatymas ieškovui A. L. pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” parengtą planą nepažeis atsakovo teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie apie kelią žinojo ir jį matė.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Nagrinėdama šią bylą kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į servituto instituto turinį, jo nustatyto sąlygas, akcentavo, kad servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis). Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą – tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje (CK 4.121 straipsnis) ir kad konkrečiu atveju teismai be teisinio pagrindo sureikšmino faktinį naudojimą keliu, kadangi atsakovams įsigyjant sklypus, šis nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutais taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. servitutai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės kasatorių žinojimas, kad ieškovai važiuos ar ne į namų valdos sklypą jų įrengtu keliu (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Faktinis naudojimas keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-259/2014).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikti duomenys, kad galimi ir kiti servitutai, t.y. variantai, kaip ieškovas galėtų patekti į savo namų valdą ne keliu, vedančiu per atsakovų sodybą (b.l. 80, t. I). Teismas šiuos atsakovų pateiktus galimų servitutų pasiūlymus atmetė, pripažindamas, kad kitų kelių įrengimas būtų susijęs su didelėmis išlaidomis. Pagal ieškovo byloje pateiktus duomenis vieno iš atsakovų nurodyto kelio įrengimas kainuotų 65371 Lt (b.l. 39-46, t. II), pagal atsakovų pateiktus analogiškus duomenis to paties kelio įrengimas kainuotų 23800 Lt (b.l.87-90, t. II). Antrojo iš atsakovų pasiūlyto kelio varianto įrengimo kainų duomenų šalys nepateikė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad naują kelią įrengti yra neekonomiška, atsižvelgė į tai, kad per atsakovės D. G. žemės sklypą kelias, vedantis ir pro atsakovų sodybą, jau yra įrengtas, todėl tenkino ieškovo ieškinį ir nustatė 1000 Lt dydžio kompensaciją, mokėtiną ieškovo atsakovams, kaip galimai pastarųjų patiriamų nuostolių atlyginimą.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo pateiktą projektą, išimtinai atsižvelgė tik į ieškovo interesus, ignoruodamas atsakovų teises bei teisėtus interesus.

Pagal ieškovo prašymą nustačius servitutą, ieškovas įgytų teisę naudotis per atsakovų žemės sklypą įrengtu keliu, kurio įrengimu bei priežiūra rūpinasi atsakovai, bet ne ieškovas, keliu, kuris eitų pro atsakovų sodybą, arti gyvenamojo namo. Tai ir sumažintų atsakovų turto, kuriuo gali naudotis ir kiti asmenys, vertę, taip pat sukeltų didelių nepatogumų atsakovams patiems laisvai naudotis savo sodybos teritorija, akivaizdžiai pažeistų jų privatumą. Atsakovų turto vertės sumažėjimas ir ypatingai sukeliami nepatogumai bei privatumo pažeidimas tokiu atveju turėtų būti tinkamai kompensuojami (CK 4.129 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteista atsakovams 1000 Lt išmoka, kaip dėl kelio servituto patiriamų nuostolių atlyginimas, net jei ji ir būtų padidinta, kaip apeliacinės instancijos teisme siūlo ieškovas, iki 2000 Lt, nėra tinkamo dydžio kompensacija už dėl servituto nustatymo patirtus netekimus.

Apelianto teigimu, atsakovųturto , t.y. jų namų valdos (žemės sklypo su statiniais) vertė dėl nustatyto pagal ieškovo pasiūlymą servituto sumažėtų 44 000 Lt. Tam pagrįsti atsakovai pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (b.l. 88-122, t. III). Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino, tačiau teisėjų kolegija, ieškovui nepateikus tokius duomenis paneigiančių įrodymų, pripažįsta, kad nėra pagrindo nesutikti su tokiu atsakovų vertinimu. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti atsižvelgta ir į atsakovams sukeliamus nepatogumus, ypatingai jų privatumo pažeidimą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad realūs atsakovų nuostoliai gali siekti ir daugiau nei 65000 Lt.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjant šį ginčą, būtina laikytis šalių interesų pusiausvyros principo. Ieškovas nesiūlo atsakovams tinkamo dydžio kompensacijos už dėl servituto nustatymo patiriamus netekimus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų tolygūs išlaidoms įrengti naujam keliui pagal atsakovų nurodytus galimus variantus pagal ieškovų kelio įrengimo kaštų paskaičiavimus, teigia, jog neturi galimybės mokėti didesnę nei 2000 Lt kompensaciją, todėl ieškovo ieškinys negali būti patenkintas.

Byloje pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų negalima laikyti pagrįstomis, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priimamas naujas sprendimas, atitinkamai turi būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią bylą, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Atsakovas P. G. byląnagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 5300 Lt bylinėjimosi išlaidų (3500 Lt už advokato pagalbą, 500 Lt už antstolių atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, 300 Lt, už planų rengimą, 1000 Lt už turto vertinimą – b.l. 7, 126-134, t. III), paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 143 Lt žyminį mokestį (b.l. 46, t. IV), nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą turėjo 1500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l.45, t. III), paduodamas kasacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį ir sumokėjo 5000 Lt už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme (b.l.116 ir 118, t. IV), nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą turėjo 1500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l.4, t. V); viso šis atsakovas nagrinėjant bylą turėjo 13587 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos, atmetus ieškovo ieškinį, atsakovui P. G. priteistinos iš ieškovo.

Ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos ir teismų turėtos įteikiant procesinius dokumentus išlaidos - 152,59 Lt ( b.l. 2. T. I; b.l. 2, t. II; b.l.2, t. III; b.l. 2, t. IV; b.l.177, t. IV).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundąpatenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)13587 Lt (trylika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. G., (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. L.(a. k. (duomenys neskelbtini) 152,59 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du litus ir 59 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.