Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-05 · Administracinė byla Nr. eI3-4854-595/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
eI3-4854-595/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 17.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI3-4854-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01577-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ skundą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Florinus“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. SDPN-00-230116-00004 (toliau – ir Sprendimas) bei nustatyti terminą UAB „Florinus“ savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2025 m. sausio 1 d.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2021 m. lapkričio 4 d. įsigijo patalpas adresu: (duomenys neskelbtini) (Unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), o kartu su įsigytų patalpų dokumentacija ankstesnių patalpų savininkų buvo perduotas buto antrame aukšte ir palėpės rekonstrukcijos projektas bei 2011 m. gruodžio 14 d. leidimas rekonstruoti statinį Nr. 1070/11-1932.

Paaiškina, kadangi pradėjus naujų patalpų remontą, o taip pat buto bei palėpės rekonstrukciją, dėl menkos patirties tokio pobūdžio veikloje buvo neženkliai nukrypta nuo rekonstrukcijos projekto, 2022 m. liepos 1 d. Inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220701-00070 (toliau – Savavališkos statybos aktas), kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. sausio 1 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, o sekantis patikrinimas buvo numatytas 2023 m. sausio 5 d.

Teigia, jog siekdama ištaisyti klaidą ji bendradarbiavo su Inspekcija, kelis kartus kreipėsi į leidimą rekonstrukcijai išdavusią Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl naujo leidimo rekonstrukcijai išdavimo, užsakė naujus kadastrinius matavimus, atitinkančius faktinį esančių patalpų plotą, pažymi, jog šiuo metu yra daroma savavališkų statybų vertės ekspertizė, taip pat pradėjo naujo rekonstrukcijos projekto rengimą, kitus veiksmus, kurie, anot pareiškėjos, reikalauja ilgesnio laiko nei numatyta įstatyme.

Skunde tvirtina, kad pareiškėjai Inspekcijos nustatyto termino trūkumams pašalinti nepakako visiems darbams atlikti, todėl 2023 m. sausio 4 d. ji kreipėsi į Inspekciją prašydama šį terminą pratęsti. Pareiškėja pažymi, jog teikdama prašymą ji suklydo, supainiodama Savavališkos statybos akte nurodytas datas ir tokiu būdu praleido terminą prašymui dėl termino pratęsimo paduoti, dėl to Inspekcijos Sprendimu jos prašymas buvo atmestas ir terminas nepratęstas.

Tvirtina, kad sąžiningai suklydo dėl termino pabaigos datos, o terminą ji praleido nežymiai, nesiekdama vilkinti proceso. Pareiškėjos manymu, tiek įmonės, tiek viešasis interesas yra pratęsti įmonei terminą naujam projektui parengti ir šį procesą užbaigti normaliu teisiniu keliu.

Atsiliepimas

Inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėja sąžiningai suklydo dėl termino pabaigos datos, terminą praleido neženkliai, nesiekė vilkinti proceso, ji ėmėsi visų galimų teisinių priemonių šiai klaidai ištaisyti, todėl tiek įmonės interesas, tiek viešasis interesas būtų pratęsti įmonei terminą naujam projektui parengti ir šį procesą užbaigti normaliu teisiniu keliu.

Inspekcija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuosatų išaiškinimu, teigia, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti trumpą faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą), o esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Remdamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas (toliau – ir STR 1.05.01:2017 ir Reglamentas) 142, 143 punktais, teigia, jog Inspekcija privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą turi teisę pratęsti tik tuo atveju, jei prašymas pratęsti terminą gautas iki šio privalomojo nurodymo termino pasibaigimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymi, jog šiuo atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. sausio 1 d. ir buvo jau pasibaigęs, kai pareiškėja 2023 m. sausio 4 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją. Akcentuoja, jog Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis ir STR 1.05.01:2017 143 punktas nenumato galimybės pratęsti ar atnaujinti pasibaigusį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl atsižvelgiant į tai, Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, nustačiusi, kad pareiškėjos prašymas pateiktas pasibaigus privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti 2023 m. sausio 4 d. prašymą ir pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Pažymi, jog atsiliepime nurodyti argumentai ir teisės aktų nuostatos įrodo, jog Inspekcija priėmė Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir STR 1.05.01:2017 143 punkto nuostatas, atitinkantį Sprendimą. Tvirtina, kad skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, be to, jis atitinka jo formai keliamus reikalavimus, todėl ginčijamas administracinis aktas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jo panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. SDPN-00-230116-00004, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos 2023 m. sausio 4 d. prašymo dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, tesėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo teismo nustatyti terminą UAB „Florinus“ savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2025 m. sausio 1 d.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja valdo patalpas (gyvenamosios – trijų ir daugiau pastatų – daugiabučiai pastatai, paskirties gyvenamasis pastatas) adresu: (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Inspekcija 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. atliko faktinių duomenų patikrinimus ir nustatė, kad turint statybą leidžiantį dokumentą Nr. 1070/11-1932, buvo pažeisti esminiai projekto „Buto sujungimo su neįrengta palėpė rekonstravimo projekto, (duomenys neskelbtini), Nr. SPF-11- 0630-TP- AK parengimo metai 2011 m.“ (toliau – Projektas), statinio, sprendiniai rekonstruojant neypatingosios kategorijos gyvenamosios (trijų ir daugiau pastatų – daugiabučiai pastatai) paskirties gyvenamąjį pastatą, adresu: (duomenys neskelbtini).

2022 m. liepos 1 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas dėl savavališkai, turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 14 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. 1070/11-1932, bet pažeidžiant esminius statinio Projekto sprendinius, žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio kultūros paveldo vietovės – Š. dalies teritorijoje atliekamas neypatingosios kategorijos gyvenamosios (trijų ir daugiau pastatų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimas. Inspekcija nustatė, jog buvo atlikti tokie darbai: 1. pakeista stogo konfigūracija: vietoje buvusio trišlaičio stogo įrengtas dvišlaitis stogas 2. vietoje Projektu numatytų pastato šiaurės vakarų dalyje suprojektuotų trijų tūrinių stoglangių (matmenys: 1,20 m x 0,65 m x 1,05 m) įrengti - du tūriniai stoglangiai, kurių matmenys: 2,61 m x 2,41 m x 1,25 m ir 2,65 m x 2,41 m x 1,25 m; 3. vietoje pietvakarinėje stogo dalyje suprojektuoto arkinio tipo lango, kurio matmenys 3,0 m x 1,0 m, įrengtas stiklinis frontonas, kurio matmenys: 9,31 m x 2,66 m; 4. vietoje stogo pietrytinėje dalyje suprojektuotų trijų „V.“ tipo stoglangių (plokštuminių) įrengti trys tūriniai stoglangiai, kurių matmenys: 2,836 m x 2,58 m x 1,25 m; 1,382 m x 2,58 m x 1,25 m; 2,684 m x 2,58 m x 1,25 m.

2022 m. liepos 4 d. Inspekcijos privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-00-220704-00073 (toliau – Privalomas nurodymas) nurodyta išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis: 2022 m. liepos 1 d. Savavališkos statybos akte nurodytas neypatingosios kategorijos gyvenamosios (trijų ir daugiau pastatų - daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) žemės sklype, kuris yra kultūros paveldo vietovės – Š. dalis, vadinamos Piromontu (kodas 33608), teritorijoje, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), įrengtas projekte nenumatytas konstrukcijas, kad atitiktų Projekto, pagal kurį 2011 m. gruodžio 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. 1070/11-1932, sprendinius, ir sutvarkyti statybvietę. 2022 m. liepos 4 d. Inspekcijos surašytame Privalomąjame nurodyme Nr. PNSD-00-220704-00076 nurodyta nevykdyti jokių statinio neypatingosios kategorijos gyvenamosios (trijų ir daugiau pastatų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), esančio kultūros paveldo vietovės – Š. dalis, vadinama Piromontu (kodas 33608), teritorijoje, statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Inpekcija taip pat nurodė, jog Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2023 m. sausio 1 d.

Pareiškėja 2023 m. sausio 4 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu, kuriame nurodė, jog kadangi naujo projekto parengimo darbai yra sudėtingi ir dideli savo apimtimi, atliktų darbų derinimas užima daug laiko, iki nurodytos datos – 2023 m. darbai visa apimtimi nėra atlikti, todėl atsižvelgiant į tai, prašė pratęsti projekto rengimo terminą iki 2023 m. liepos 1 d.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. sausio 4 d. prašymą, 2023 m. sausio 16 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame pažymėjo, jog Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos, padarinius įvykdymo terminas 2023 m. sausio 1 d., tad vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 142, 143 punktu, 2023 m. sausio 4 d. prašymas dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo netenkinamas dėl prašymo pateikimo pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, t.y. po 2023 m. sausio 1 d.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2023 m. sausio 16 d. Sprendimu, 2023 m. vasario 17 d. su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas “(toliau – ir Reglamentas) 142 punkte nustatyta, kad asmuo, kuriam surašytas nurodymas, gali pateikti Inspekcijai motyvuotą prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu. Šio Reglamento 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija, gavusi Reglamento 142 punkte nurodytą prašymą, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą VAĮ nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija VAĮ nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo. Pratęsus nurodymo įvykdymo terminą, asmeniui, kuriam surašytas nurodymas, įteikiamas naujas kvietimas dalyvauti nurodymo įvykdymo patikrinime. Nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas, jei Inspekcija perdavė nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui.

Remiantis teismų praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016; 2019-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-623-502/2019).

Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (privalomajam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2019-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1181-502/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020; 2021-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021; 2022-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-181-822/2022).

Teismas pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba, išimtiniais atvejais, per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Šios nuostatos nuo 2014-01-01 iš esmės buvo perkeltos iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies. Iki 2014-01-01 galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Taigi, nagrinėjamai bylai yra aktuali teismų praktika dėl Statybų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-3130/2012, aiškindamas Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, jog remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 37 punkto tikslą, pažymėtina, kad minėtos teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, nelaikoma teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas praleido terminą sąžiningai suklysdamas, kadangi privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo instituto įstatymo leidėjas nenustatė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-628-492/2017, A-109-261/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje vadovaujamasi būtent šiuo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, iš esmės tapačios Statybų įstatymo 28 straipsnio 3 daliai, išaiškinimu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010). Taigi VAĮ 8 straipsnyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010). Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti trumpą faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pasisakęs, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.“

Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pareiškėjai privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas suėjo 2023 m. sausio 1 d. Dėl termino pratęsimo pareiškėja į Inspekciją kreipėsi 2023-01-04. Pareiškėja pripažįsta, kad ji yra praleidusi terminą tokiam prašymui paduoti, todėl prašo jį atnaujinti, nurodydama, kad ji sąžiningai suklydo dėl termino pabaigos datos, terminą praleido neženkliai, nesiekė vilkinti proceso. Pareiškėjos nuomone, tiek įmonės interesas, tiek viešasis interesas būtų pratęsti įmonei terminą naujam projektui parengti ir šį procesą užbaigti normaliu teisiniu keliu. Tačiau atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu šios aplikybės nėra svarbios ir reikšmingos. Kaip mnėta, Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis ir Reglamento 143 punktas nenumato galimybės pratęsti ar atnaujinti pasibaigusį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Todėl Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, nustačiusi, kad pareiškėjos prašymas pateiktas pasibaigus privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2023 m. sausio 4 d. prašymo ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, jame yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisinis Sprendimo pagrindas, Sprendimo motyvai yra aiškūs, jų išdėstymas adekvatus ir pakankamas. Skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, be to, jis atitinka jo formai keliamus reikalavimus, todėl tiek remiantis nurodytais pareiškėjos argumentais skunde, tiek kitais jo naikinti nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikus prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, šio termino pagal nurodytą galiojantį reglamentavimą ir teismų praktiką negali pratęsti ir teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas nustatyti terminą UAB „Florinus“ savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2025-01-01 netenkintinas.

Todėl remiantis nurodytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė