Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-06-13 · Civilinė byla Nr. 2A-284-227/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-13
Bylos Nr.
2A-284-227/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
Z. G.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 284 – 227 / 2007

Nijolė Danguolė Smetonienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)21; 35.4; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Rimanto Savicko,sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieškovei V. B.,atsakovei Z. G. ir jos atstovui advokatui A. Biguzui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. B. ieškinį Z. G. dėl skolos priteisimo bei Z. G. priešieškinį V. B. dėl sandorio nuginčijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Z. G. 6000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2006-05-01, ką patvirtina jos pačios 2006-04-04 surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis. Tačiau iki šio skolos negrąžino. Priešieškinį prašo atmesti.

Priešieškiniu atsakovė Z. G. prašė 2006-04-04 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, pripažinti nesudaryta ir negaliojančia bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-04-04 paskolos sutarties ji su ieškove nesudarė, pinigų negavo ir nesiskolino, raštelio pasirašymo metu jos valia buvo nukreipta ne sukurti paskolinius teisinius santykius, bet užtikrinti sodo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą. Be to, sutarties sudarymo metu buvo silpnos sveikatos, neturėjo teisinių žinių, o ieškovė tą žinojo ir tuo pasinaudojusi apgavo ją – suklaidino dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių.

2007 m. kovo 28 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš Z. G. 6000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas.

Nustatė, kad 2006 m. balandžio 4 d. šalys surašė paskolos raštelį, kad ieškovė paskolino atsakovei 6000 Lt ir kad atsakovė skolą ieškovei grąžins iki 2006-05-01. Iš to, kad atsakovė šį raštelį surašė savo ranka ir po juo pasirašė, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių 2006-04-04 buvo sudarytas paskolos sandoris. Atsakovės teiginį, kad ji negavo pinigų pagal pasirašytą skolos raštelį, laikė nepatvirtintu jokiais įrodymais, tuo labiau, kad atsakovė leistinomis priemonėmis nenuginčijo šios paskolos sutarties, pati teismo posėdyje pripažino, kad raštelis surašytas jos ranka, parašas raštelyje taip pat yra jos.

Atsakovės parodymus, kad ji sudarinėjo sandorį suvokdama jį kaip sodo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo užtikrinimą, teismas laikė prieštaraujančiais jos pačios parodymams. Atsakovė, susipažinusi su ieškove, sumokėjo jai 1000 Lt avansą, kuris sudarė dalį visos sutartos už sodą kainos – 21 000 Lt ir tokio turinio raštelį surašė, kurį sunaikino pasirašius sodo pirkimo dokumentus. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl nereikalavo ieškovės sunaikinti paskolos raštelio 6000 Lt, kai nusipirko sodą ir pervedė pinigus. Teismas laikė neįrodyta aplinkybe, kad Z. G. sandorio sudarymo metu buvo silpnos sveikatos. Padarė išvadą, kad nei viena iš atsakovės nurodomų ligų: išėminė širdies liga, pirminė arterinė hipertenzija, organinis emocinio stabilumo sutrikimas, senatvinė katarakta – negalėjo turėti įtakos jos civiliam veiksnumui bei trukdyti suvokti sudaromo sandorio esmę. Taip pat laikė, kad atsakovės garbus amžius, teisnių žinių neturėjimas negali būti vertinami kaip faktoriai, dėl kurių ji sudarė sandorį klysdama dėl jo esminių aplinkybių, tuo labiau, jog ieškovė yra netgi vyresnė nei atsakovė, ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė turėjo daugiau teisinių žinių ar yra labiau teisiškai išprususi nei atsakovė.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovė, nors ir prašo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta ir negaliojančia pagal CK 1.91 str. dėl apgaulės, grasinimų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė buvo apgauta dėl sandorio sudarymo. Nurodė, kad atsakovė pati susitarė su ieškove dėl sodo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo pavasarį pranešdama, kad negali jo pirkti anksčiau, o ieškovė geranoriškai sutiko palaukti iki atsakovė turės pinigų sodo pirkimui bei dar nesumokėjus pinigų už sodą davė raktus nuo sodo namelio tikslu naudotis tuo nameliu. Ieškovė nuo atsakovės paskolos sutarties sudarymo metu neslėpė jokių aplinkybių, kurias žinodama kita šalis nebūtų surašiusi ir pasirašiusi paskolos sutarties, neturėjo tikslo suklaidinti kitos šalies dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų bei kitų esminių aplinkybių. Be to, atsakovė posėdžio metu nesugebėjo nurodyti, kodėl ieškovė reikalaudama surašyti skolos sutartį ir teigdama, kad tai bus garantas dėl sodo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, o nurodyta suma bus įskaityta į sodo kainą, reikalavo surašyti paskolos raštelį būtent 6000 Lt sumai, o ne 20 000 Lt sumai, kurią jai buvo likę sumokėti už sodą. Kad paskolos raštelis buvo surašytas skolinant pinigus, teismas laikė patvirtinančia ir tą aplinkybę, kad atsakovė žinodama apie tokią paskolą forminant pirkimo–pardavimo sutartį į ieškovės nurodytą sąskaitą pervedė ne 14 000 Lt, bet visą sutartą kainą išminusavus jau sumokėtą avansinę 1000 Lt sumą. Tokiu būdu, atsakovės priešieškinį teismas atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Z. G. prašo apylinkės teismo sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, nes netinkamai įvertinti įrodymai bei netinkamai išaiškintos ir pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Nurodo, jog jos (atsakovės) parodymuose nėra jokių prieštaravimų, nes ji pripažįsta, kad 2005 m. rugsėjį sumokėjo ieškovei 1000 Lt avansą, dėl kurio buvo pasirašytas raštelis, o raštelis dėl 6000 Lt buvo pasirašytas ne kaip mokamas avansas, o kaip garantas, kad įvykdė susitarimą pirkti ieškovės turtą. Kadangi ji sodo sklypo pirkimo–pardavimo sandorį sudarė, t. y. įvykdė savo įsipareigojimą, todėl apie raštelį ir buvo pamiršta. Be to, raštelio pasirašymo dieną dėl ligos, didelio susijaudinimo buvo tokios būsenos, kad negalėjo tinkamai įvertinti pasirašomo raštelio esmės, o ieškovė, pasinaudodama tokiomis aplinkybėmis, privertė ją pasirašyti. Taip pat nepagrįsta teismo išvada apie tai, kad nėra įrodymų, jog ji buvo apgauta dėl sandorio sudarymo ir nėra aplinkybių, įrodančių, kad ieškovė turėjo tikslą ir pagrindą ją apgauti bei tą buvo iš anksto suplanavusi, nes iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog ieškovė su savo giminaičiu R. R. ketino ją apgauti, siekė neteisėtai pasipelnyti. Be to, tai, kad ieškovė pasinaudojo padėtimi ir pareiškė, jog arba ji (atsakovė) pasirašo jos nurodyto turinio raštelį, arba tą pačią dieną privalo išsikraustyti, teismas taip pat turėjo pripažinti sunkiomis aplinkybėmis, kurioms esant ji negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos ir pasirašomo raštelio galimų pasekmių.

Nurodo, kad niekada neteigė, jog paskolos raštelio pasirašymo dieną sumokėjo ieškovei 6000 Lt ir buvo likę sumokėti 14 000 Lt. Raštelio pasirašymu nebuvo įformintas joks pinigų perdavimas, o jo pasirašymo metu jos valia buvo nukreipta ne sukurti paskolinius teisinius santykius, bet užtikrinti būsimo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą.

Mano, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad raštelis patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą ir sąlygas, kadangi šiuo atveju jokio pinigų perdavimo nebuvo, iš ieškovės ji nieko niekada negavo, pasirašytas raštelis neatitinka jos (atsakovės) valios, pasirašytas nesuprantant sandorio esmės, apgaulės įtakoje. Be to, pačiame raštelyje ir ieškinyje neteigiama, jog skolinami pinigai, o parašyta, jog „skolinga“, tačiau nenurodyta, kad pinigai buvo perduoti ir kada, kas įrodo, jog paskolinių santykių nebuvo.

Taip pat mano, kad teismas netyrė ir nevertino tokių įrodymų, kad ji visuomet turėjo pakankamai pinigų – turi santaupų, gauna 1122 Lt pensiją, su ieškove buvo beveik nepažįstamos. Nors ieškovė teigia, jog Z. G. pinigus skolinosi pardavinėjamo namo remontui, tačiau toks teiginys paneigtas pateikta 2006-04-12 pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, jog VĮ Registrų centro pažyma sandoriui sudaryti išduota 2006-03-31.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė naudojasi iš dalies valstybės garantuojama ir apmokama antrine teisine pagalba, gauna kompensaciją už buto šildymą, kas įrodo sunkią jos turtinę padėtį ir tai, kad ji nebūtų turėjusi galimybės paskolinti jai 6000 Lt. Jos (ieškovės) nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog ji atsakovės sumokėtus 20 000 Lt dovanojo savo giminaičiui, o pati naudojasi valstybės teikiamomis lengvatomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesiniame įstatyme, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo visus reikšmingus įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias ieškinio pagrįstumą ir priešieškinio nepagrįstumą, su kuo kolegija sutinka ir papildomai jų nekartoja. Taip apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė buvo apgauta dėl sandorio sudarymo. Nors apeliantė teigia, kad raštelio surašymo metu dėl ligos buvo tokios būsenos, kad negalėjo tinkamai įvertinti raštelio esmės, o ieškovė, pasinaudodama tokiomis aplinkybėmis, privertė ją parašyti, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ji, skųsdamasi užmaršumu, nuosekliai ir tiksliai nurodydama datas aiškino visas su sodo pirkimu susijusias aplinkybes, tame tarpe, kad ieškovės reikalavimai surašyti raštelius buvo nevienkartiniai ir dėl skirtingų sumų. Ji teisme paaiškino, kad ieškovei pareikalavus surašyti raštelį 20 000 Lt sumai, reikalingą pateikimui bankui, ji būtent banke išsiaiškino, kad joks raštelis, kaip garantas bankui, nereikalingas. Tai rodo, jog atsakovė veikė apdairiai, aktyviai aiškinosi savo teises. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog, kaip teigia atsakovė, ji raštelį surašė tik po daugkartinių pokalbių su ieškove, po išsiaiškinimo banke apie garanto nereikalingumą ir raštelį 6000 Lt sumai ji 2006-04-04 surašė pati, savo namuose, dalyvaujant tik ieškovei, jos teiginys, jog šį raštelį surašė dėl didelio susijaudinimo būdama tokios būsenos, kad negalėjo tinkamai įvertinti pasirašomo raštelio esmės, o ieškovė, pasinaudodama tokiomis aplinkybėmis, privertė ją pasirašyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė į jokias institucijas dėl apgaulės, įkalbinėjimo ar pan. nesikreipė, net dukrai taip neteigė. Kaip pažymėjo teismas sprendime, atsakovė yra 12 metų jaunesnė už ieškovę, įrodymų, jog ieškovė turėjo daugiau teisinių žinių ar yra labiau teisiškai išprususi nei atsakovė, nėra. Teismas taip pat aiškinosi atsakovės teiginį, jog ginčo raštelio surašymą įtakojo jos silpna sveikata, ji dėl savo ligos negalėjo tinkamai įvertinti raštelio esmės. Iš atsakovės pateiktų įrodymų teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos ligos – išėminė širdies liga, pirminė arterinė hipertenzija, organinis emocinio stabilumo sutrikimas, senatvinė katarakta – negalėjo turėti įtakos jos civiliam veiksnumui bei trukdyti suvokti sudaromo sandorio esmę. Kaip nurodė apylinkės teismas, atsakovė, sumokėjusi 1000 Lt avansą ir surašiusi 2005 m. spalio mėnesį tą patvirtinantį raštelį bei jį sunaikinusi atsiskaitant su ieškove už sodą, t. y. žinodama avansinio mokėjimo reikšmę, žinodama, kad bankas nereikalauja garanto, jai (atsakovei) negyvenant sode, tik esant namelyje jos suvežtiems daiktams, atsakovei turint mieste gyvenamą vietą – butą, atsakovės teiginys, kad ieškovė privertė ją surašyti raštelį 6000 Lt sumai, nes priešingu atveju jos reikalavo tą pačią dieną atlaisvinti namelį, neišlaiko kritikos ir neduoda pagrindo pripažinti, kad atsakovei buvo susidariusios sunkios aplinkybės, dėl kurių ji negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos ir pasirašomo raštelio galimų pasekmių. Net tuo atveju, jeigu, kaip ji teigia, tokiomis aplinkybėmis buvo priversta parašyti raštelį kaip garantą, jog sodą pirks, tai ji negalėjo paaiškinti, kodėl nereikalavo ginčo raštelio gražinimo ar jo sunaikinimo tuo pačiu metu, kai buvo sudaromas sodo pirkimo–pardavimo sandoris, kurio užtikrinimui surašė minėtą raštelį 6000 Lt sumai ir buvo sunaikinamas avansinio mokėjimo raštelis arba vėliau, o šią aplinkybę iškėlė tik pareiškus ieškinį teisme. Ta aplinkybė, kad apeliantė raštelyje neparašė, jog skolinami pinigai, o parašyta, jog „skolinga“, bei jame nenurodyta, kad pinigai buvo perduoti ir kada, nepaneigia paskolinių santykių buvimo, nes rašteliu buvo pripažinta tokio dydžio skola, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2005-05-01, kadangi, kaip nurodė apeliantė, tuo laiku ji planavo parduoti savo sodybą ir nupirkti sodą iš ieškovės. Apeliantės faktai, jog ji gauna nemažą pensiją, turi santaupų ir savo sodybos pardavimui pažymą išsiėmė 2006-03-31, nepaneigia skolos fakto – dydžio ir sąlygų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183, 185 str.). Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. G. 6,00 Lt (šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasRimantas Savickas