- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- I-3472-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01744-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), kurį patikslino (b. l. 30–39), prašydamas: 1) įpareigoti Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis: 1 žieminę striukę, 1 žieminę, kepurę, 1 vasarinę kepurę, 2 šviesiai mėlynos spalvos marškinius trumpomis rankovėmis, 2 šviesiai mėlynos spalvos marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 kelnes, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus), 1 golfą ir 1 žieminį puskombinezonį, 3 poras movų; 2) priteisti iš Vilniaus pataisos namų dėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių patirtą žalą 220,59 Eur (761,66 Lt) už: žieminius batus (2 poras), neišduotas 2010 m. ir 2012 m.; megztinį (3 vnt.), neišduotus 2008 m., 2010 m. ir 2012 m.; marškinius trumpomis rankovėmis (4 vnt.), neišduotus 2010 m. ir 2012 m. - 2 vnt.; žieminę kepurę (1 vnt.), neišduotas 2008 m.; vasarinę kepurę (2 vnt.), neišduotas 2009 m., 2011 m.; vasarinę striukę (1 vnt.), neišduota 2011 m.; darbo kostiumus (2 vnt.), neišduotus 2009 m., 2010 m.; kaklaraištį (2 vnt.), neišduotus 2009 m. ir 2011 m.: batelius (5 poras), neišduotus 2008 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2014 m.: marškinius ilgomis rankovėmis (11 vnt.), neišduotus už 2009 m., 2010 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. (po 2 vnt.), 2011 m. (po 1 vnt.); šaliką (2 vnt.), neišduotus 2008 m., 2012 m.; kelnių diržą (1 vnt.), neišduotas 2008 m. kelnes (1 vnt.), neišduota 2014 m.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo išduotos jam priklausančios tarnybinės uniformos dalys, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovas turėjo pareigą aprūpinti pareiškėją tinkama dėvėti uniforma. Šią pareiškėjo garantiją nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie TM statutas (toliau – Statutas). Pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus nustatė teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarka (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 1 ir 4 p. nuostatas, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / ar jos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai kyla pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą ir / ar jos dalis, o, esant pareigūno prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija. Atsakovas savo pareigos nevykdė ir naujų uniformos dalių, pasibaigus jų dėvėjimo terminui, pareiškėjui neišdavė, piniginė kompensacija už neišduotas dalis taip pat nebuvo išmokėta. Pareiškėjui turėtų būti išduotos tos uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą iš esmės analogiško pobūdžio bylose, tarnybinės uniformos dalių išdavimas už praeitą laikotarpį negali tinkamai kompensuoti pareigūnų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, todėl tokie nuostoliai turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą (2012-07-05 nutartis a. b. Nr. A552-2695/2012 ir 2012-07-26 nutartis a. b. Nr. A662-2567/2012). Pareiškėjui turėtų būti išduotos tik tos tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurios sudarytų vieną tarnybinės uniformos komplektą, už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pareiškėjui priteistinas žalos atlyginimas, kurio dydis lygus Tvarkoje nustatytai 30 procentų kompensacijai.
Pareiškėjas su patikslintu skundu pateiktame prašyme, be kita ko, nurodė, kad, remiantis LVAT praktika, atsakovu šioje byloje turi būti tik Vilniaus PN (b. l. 30).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–20) ir atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 43–44) prašo vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir reikalavimui taikyti nustatytą ieškinio senaties terminą, taip pat teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesiams.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybine uniforma ar jos dalimis laiku negalėjo aprūpinti dėl nepakankamo finansavimo. Pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą kompensaciją nėra, nes, pagal Tvarkos nuostatas, kompensacija neturėtų būti mokama retrospektyviai, o tik už ateinančius kalendorinius metus. Pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais į pataisos įstaigos administraciją dėl kompensacijos išmokėjimo nesikreipė, todėl jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Vilniaus pataisos namų pareigūnams 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo išduodamos naujo tipo tarnybinės uniformos ar jų dalys, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pažymėjo, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas netiksliai nurodo kai kurių neišduotų uniformos dalių kiekius.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovas ir atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 27, 28, 52), be to, pareiškėjas teismui pateiktame prašyme prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, taip pat dėl teisės gauti turtinės žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (18 str. 2 d.). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (18 str. 3 d).
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 28 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui prašymą „Dėl tarnybinių uniformų“, kuriame prašė užtikrinti Statute įtvirtintą garantiją ir išduoti iki 2013 m. lapkričio 30 d. laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus jų dėvėjimo terminams, o nusprendus neišduoti nurodytų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymą, nurodant neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taip pat kiekvienos tarnybinės uniformos dalies piniginę vertę (kainą) ir nurodyti priežastis, dėl kurių tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos laiku. Su pažyma prašė pateikti ir tarnybinių uniformų išdavimo pareiškėjui žiniaraščio kopijas (b. l. 10–11).
Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo prašymą, 2014 m. sausio 8 d. rašte Nr. 9-217(03) „Dėl tarnybinių uniformų“ nurodė, kad tarnybinės uniformos dalys pareiškėjo nurodytu laikotarpiu jam neišduotos dėl lėšų trūkumo, remdamasis Tvarka, jos 2 ir 3 punktais, išaiškino pareiškėjui piniginės kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo tvarką, taip pat informavo, kad Tvarkoje aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, o kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, Vilniaus PN neturi pagrindo jam apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už jo nurodytu laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 12–13). Su raštu Nr. 9-217(03) pareiškėjui pateikta 2013 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 14-2333 „Apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį 2008 m.–2013 m.“, kurioje nurodytos neišduotos uniformos dalys, jų kiekis ir vertė 2008–2013 m. (viena žieminė kepurė, kurios vertė – 5,98 Lt, viena vasarinė kepurė, kurios vertė – 30,00 Lt, trejos kelnės, kurių vertė – 240,00 Lt, septyneri marškiniai ilgomis rankovėmis, kurių vertė – 378,00 Lt, vieneri marškiniai trumpomis rankovėmis, kurių vertė – 46,00 Lt, keturios poros batelių, kurių vertė – 403,20 Lt, trys poros megztų pirštinių, kurių vertė – 21,00 Lt, iš viso neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė nurodytu laikotarpiu – 1 271,18 Lt) (b. l. 14, 22).
Remiantis atsakovo pateikta pareiškėjo asmens kortelės kopija (b. l. 15, 21) bei 2015-04-03 pažyma Nr. 9-2529 (08) „Dėl J. B. išduotų tarnybinės uniformos dalių“ (b. l. 50), jam buvo išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 1) vasarinė kepurė jam buvo išduota 2008 m., 2009 m. ir 2013 m. (atsižvelgiant į Tvarkos terminus, vasarinė kepurė turėjo būti išduodama kiekvienais metais, o nuo 2009 m. – kas antrais metais); 2) žieminė kepurė buvo išduota – 2011 m. ir 2013 m. (atsižvelgiant į Tvarkos terminus, žieminė kepurė turėjo būti išduodama kas 5 metai, o nuo 2009 m. – kas 2 metai); 3) kelnės pareiškėjui buvo išduotos 2008 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. (atsižvelgiant į Tvarkos terminus, kelnės turėjo būti išduodamos kiekvienais metais); 4) pusvilnonis megztinis jam buvo išduotas 2008 m., 2011 m. ir 2013 m. (atsižvelgiant į Tvarkos terminus, pusvilnonis megztinis turėjo būti išduodamas dvejų metų terminui); 5) vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis pareiškėjui buvo išduoti 2008 m. – 2 vnt., 2011 m. – 1 vnt. ir 2014 m. – 2 vnt. (atsižvelgiant į Tvarkos terminus, vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis turėjo būti išduodami kiekvienais metais po du vienetus); 6) marškiniai trumpomis rankovėmis pareiškėjui išduoti 2008 m. – 2 vnt., ir 2014 m. – 2 vnt. (atsižvelgiant į Tvarkos terminus, marškiniai trumpomis rankovėmis turėjo būti išduodami dvejiems metams po 2 vienetus); 7) kaklaraištis pareiškėjui išduotas 2008 m. (pagal Tvarką jis turėjo būti išduotas kas dveji metai, pagal teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1R-152 kaklaraiščių jaunesniesiems pareigūnams išdavimas nenustatytas); 8) bateliai pareiškėjui išduoti 2009 m. ir 2013 m. (pagal Tvarką viena pora batų turėjo būti išduodama kiekvienais metais); 9) žieminiai batai, kurių dėvėjimo terminas 2 metai, pareiškėjui buvo išduoti 2009 m., o nuo 2014 m. dėvėjimo terminas – 3 metai; 10) demisezoniniai batai, kurių dėvėjimo terminas taip pat dveji metai, išduoti – 2009 m. ir 2013 m.; 11) pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171, odinių pirštinių išdavimas nenustatytas, ankstesniu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduota odinių pirštinių (pagal Tvarką turėjo būti išduodamas 1 pora keturių metų laikotarpiui); 12) megztos pirštinės pareiškėjui turėjo būti išduodamos tik nuo 2009 m. kiekvienais metais po pirštinių porą; 13) vasarinė striukė, kurios dėvėjimo terminas 3 metai, pareiškėjui buvo išduota 2008 m. ir 2013 m.
Remiantis atsakovo teismui pateikta 2015 m. balandžio 2 d. patikslinta pažyma Nr. 9-2497 (08) „Dėl J. B. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičiaus ir vertės dydžio nuo 2008-01-01 iki 2015-02-28“, pareiškėjui nurodytu laikotarpiu neišduotos šios tarnybinės uniformos dalys: viena žieminė kepurė, kurios vertė – 5,99 Lt, viena vasarinė kepurė, kurios vertė – 30,00 Lt, viena vasarinė striukė, kurios vertė – 106,90 Lt, dvejos kelnės, kurių vertė – 160,00 Lt, devyneri marškiniai ilgomis rankovėmis, kurių vertė – 476,10 Lt, ketveri marškiniai trumpomis rankovėmis, kurių vertė – 184,00 Lt, vienas kaklaraištis, kurio vertė – 11,00 Lt, keturios poros batelių, kurių vertė – 403,20 Lt, dvi poros žieminių batų, kurių vertė – 294,00 Lt, 4 poros megztų pirštinių, kurių vertė – 21,00 Lt; iš viso neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 1 692,19 Lt (b. l. 51).
Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 1 d.), kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustatė, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2008–2015 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 210 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. 210), kuriame buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Įsakyme Nr. 210 buvo patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių (toliau – institucijos) pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija, kuri sudaro 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės ir apskaičiuojama pagal tuo metu galiojančias kainas (1 punktas); pavaldžių Kalėjimų departamentui institucijų pareigūnai dėl piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos gavimo raštu kreipiasi į savo institucijos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (2 punktas); 3 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios institucijos pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas surašo kiekvienam pareigūnui žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę, šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 proc. apskaičiuotos sumos piniginė kompensacija; 4 punkte buvo nustatyta, kad naujai priimtiems į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose institucijose pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama pagal patvirtintas uniformos dėvėjimo normas, o piniginė kompensacija vietoje tarnybinės uniformos gali būti išmokama tik po 1 tarnybos metų; 5 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnai kitas atskiras tarnybinės uniformos dalis, vietoje kurių gavo piniginę kompensaciją, gaus tik suėjus nustatytam šių dalių dėvėjimo terminui.
Įsakymas Nr. 210 neteko galios 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymui Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“. Įsakyme Nr. 128 buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose buvo nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka. Tvarkos 1 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas; Tvarkos 2 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Tvarkos 3 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę; šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija; Tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Įsakymas Nr. 128 neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. 1R-152) (šis įsakymas neteko galios 2015 m. vasario 27 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymui Nr. 1R-48 „Dėl pataisos pareigūnų, dėvinčių tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašo, Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“). Įsakyme Nr. 1R-152 buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas, kurio III skyriuje buvo įtvirtinti pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų tarnybinės uniformos ir jos dėvėjimo pavyzdžiai (vyrams) (pareiškėjas, remiantis bylos duomenimis, eina Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas (žr., pavyzdžiui, b. l. 10–11, 12–13)), X skyriuje buvo pateiktas tarnybinės uniformos, rangų ženklų ir simbolikos aprašymas, XI skyriuje buvo įtvirtinta tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka. Įsakyme Nr. 1R-152 taip pat buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose buvo nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai.
Pareiškėjas patikslintame skunde vienu iš reikalavimų prašo priteisti už iš atsakovo Vilniaus PN 220,59 Eur per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 30–39).
Byloje esantys duomenys patvirtina ir Vilniaus PN neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2008 m. nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakymuose nustatytiems pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminams, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.
Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad imperatyvu įstaigai per nustatytus terminus aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą, vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą priteisti piniginę sumą, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad jis savo lėšomis turėjo įsigyti aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisyti aprangą ir avalynę.
Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2008–2015 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat patyrė išlaidas dėl aprangos ir avalynės taisymo. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo tarnybinės uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas drabužiams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės.
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimuose prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 27 str. nuostatos netaikytinos, nes ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. Pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 6.271 str.), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013-09-26 nutartis administracinėje byloje. Nr. A492-1647/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje. Nr. A143-1695/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo trejų metų terminu nėra ribojamas ir jam priteisiama visa teismo apskaičiuota nuostolių suma.
Kadangi už teisingą žalos dydžio apskaičiavimą atsakingas atsakovas, teismui nekyla abejonių dėl atsakovo Vilniaus PN 2015 m. balandžio 2 d. patikslintoje pažymoje Nr. 9-2497 „Dėl J. B. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičiaus ir vertės dydžio nuo 2008-01-01 iki 2015-02-28“ pateikto apskaičiavimo pagrįstumo, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo principu, konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjui priteistinos žalos dydį apskaičiuoti pagal atsakovo 2015-04-02 pažymoje Nr. 9-2497 pateiktus duomenis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, atsakovo 2015-04-02 pažymoje Nr. 9-2497 (b. l. 51) bei pareiškėjo asmens kortelės kopijoje (b. l. 15–21) nurodytus duomenis, bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 1 692,19 Lt, t. y. 490,09 Eur, todėl pareiškėjui priteistina suma turtinei žalai atlyginti yra 147,03 Eur (490,09 Eur x 30 proc. = 147,03 Eur).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Vilniaus PN siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte, inter alia, nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje, inter alia, įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui Vilniaus PN netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad Vilniaus PN, pareiškėjo darbdavys, yra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje (žr. LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Teismas pažymi, kad nuo 2015-02-27 įsigaliojo teisingumo ministro 2015-02-26 įsakymu Nr. 1R-48 patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių, uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas bei uniformos išdavimo norma. Šiuo įsakymu buvo patvirtintos naujo pavyzdžio Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos, jų dėvėjimo tvarkos aprašas ir išdavimo norma. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2015-02-27 yra patvirtinta naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma, teismas sprendžia, kad atsakovas Vilniaus pataisos namai įpareigotinas išduoti pareiškėjui teisingumo ministro 2015-02-26 įsakymu Nr. 1R-48 patvirtintas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą ir kurios pareiškėjui nebuvo išduotos. Dėl tarnybinių uniformų dalių išdavimo sprendimo įvykdymas atidėtinas iki 2015-12-31, įvertinus būtinus organizacinius klausimus dėl pirkimų.
Minėta, kad atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesiams (b. l. 43–44), tačiau, teismo nuomone, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas 6 mėnesiams yra per ilgas, neatitinka interesų pusiausvyros principo, be to, atsakovas Vilniaus PN nepateikė jokių sunkios finansinės būklės įrodymų, o priteistina suma (147,03 Eur) nėra tokio dydžio, kuri galėtų sudaryti didesnių finansinių sunkumų atsakovui, todėl teismas šio Vilniaus PN prašymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. B. iš atsakovo Vilniaus pataisos namų 147,03 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir tris euro centus) turtinei žalai už neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-02-28.
Įpareigoti Vilniaus pataisos namus išduoti pareiškėjui teisingumo ministro 2015-02-26 įsakymu Nr. 1R-48 patvirtintas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą ir kurios pareiškėjui nebuvo išduotos.
Sprendimo įvykdymą dėl tarnybinės uniformos dalių išdavimo atidėti iki 2015-12-31.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.