Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-75/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
1S-75/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas, Linas Stanislavas Bagd
Kategorijos
Byla Nr. 1S-75/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo T. I. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties, kuria suimtajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. vasario 2 d.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad iš Nyderlandų Karalystėje esančio, tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotines medžiagas – 2,47 g kanapių dalių (160 vnt. sėklų), šios narkotinės medžiagos atsiuntimui į Lietuvos Respubliką suteikė savo gyvenamosios vietos adresą – „T. I. /duomenys neskelbtini“, ir tokiu būdu pasirūpino, kad 2,47 g kanapių dalių (160 vnt. sėklų) būtų pristatytajam, o siuntėjas, vykdydamas susitarimą su T. I., šias narkotines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. RN681352514LT, nurodęs T. I. suteiktą siuntos pristatymo adresą, atsiuntė tą siuntą iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto Pašto skirstymo departamentą, esantį adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2013 m. birželio 28 d. 17.26 val. siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai kanapių sėklas surado.

Be to, T. I. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neturėdamas leidimo siuntėsi iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas – 2,47 g kanapių dalių (160 vnt. sėklų), siunčiant šią medžiagą pašto siunta, suteikė savo gyvenamosios vietos adresą – „T. I. / duomenys neskelbtini“ ir tokiu būdu pasirūpino, kad gabenama medžiaga būtų pristatyta jam, o siuntėjas, vykdydamas susitarimą su T. I., šią narkotinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. RN681352514LT, nurodęs siuntėjo duomenis – „P.b. 3717, 1001 AM, ADAM NL“, bei gavėją – „T. I. / duomenys neskelbtini“, siuntą perdavė gabenti siuntų tarnybos darbuotojams, nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, kurie, teikdami viešą gabenimo paslaugą, atgabeno siuntą iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, Pašto skirstymo departamentą, esantį adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2013 m. birželio 28 d. 17.26 val. siuntą Nr. RN681352514LT patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai surado narkotinę medžiagą.

Be to, jis pagal BK 259 str. 2 d. kaltinamas tuo, jog iš Nyderlandų Karalystėje esančio, tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 3,350 g kanapių dalių (187 vnt. sėklų), šios narkotinės medžiagos atsiuntimui į Lietuvos Respubliką suteikė savo motinos vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą – „S. I. / duomenys neskelbtini“, ir tokiu būdu pasirūpino, kad nemažiau kaip 3,350 g kanapių dalių (187 vnt. sėklų) būtų pristatyta jam, o siuntėjas, vykdydamas susitarimą su T. I., šias narkotines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. MT701107206LT, nurodęs T. I. suteiktą siuntos pristatymo adresą, atsiuntė tą siuntą iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto Pašto skirstymo departamentą, esantį adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2013 m. gegužės 24 d. 17.16 val. siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai kanapių sėklas surado.

Be to, T. I. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neturėdamas leidimo siuntėsi iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 3,350 g kanapių dalių (187 vnt. sėklų), siunčiant šią medžiagą pašto siunta, savo motinos vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą – „ S. I. / duomenys neskelbtini“, ir tokiu būdu pasirūpino, kad gabenama medžiaga būtų pristatytajam, o siuntėjas, vykdydamas susitarimą su T. I., šią narkotinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. MT701107206LT, nurodęs siuntėjo duomenis – „Sagarmatha P.b. 3717, 1001 AM, ADAMNL“, bei gavėją – „S. I. / duomenys neskelbtini“, siuntą perdavė gabenti siuntų tarnybos darbuotojams, nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, kurie, teikdami viešą gabenimo paslaugą, atgabeno siuntą iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, Pašto skirstymo departamentą, adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2013 m. gegužės 24 d. 17.16 val. siuntą Nr. MT701107206LT patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai surado narkotinę medžiagą.

Be to, jis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tai yra laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotines medžiagas – 20,380 g kanapių ir jų dalių, psichotropines medžiagas – 34.9280 g Psilocybe genties grybų vaisiakūnių, ir šias medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, laikė gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. apie 8 val., kuomet kratos metu jas surado Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

T. I., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi T. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas skundžiama 2014 m. sausio 30 d. nutartimi pratęsė T. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad T. I. inkriminuotos penkios nusikalstamos veikos, iš kurių dvi – sunkūs tyčiniai nusikaltimai, iki sulaikymo suimtasis nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, socialiniai ryšiai – silpni, anksčiau buvo teistas. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Suimtojo T. I. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį.

Skunde gynėjas nurodo, kad teismo nutartyje nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas įtarimas/kaltinimas neįrodo inkriminuojamų nusikaltimų subjektyviosios pusės ir tuo pačiu nusikaltimo sudėties. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą net nebandė įsigilinti į tai, ar kanapių sėklų įsigijimas Nyderlandų Karalystėje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pagal pareikštą įtarimą/kaltinimą yra nustatyta tik bendra kanapių masė, tačiau nėra specialisto išvados, pagal kurią būtų nustatyta rastų kanapių sudėtis, t. y. nėra aiškus tetrahidrokanabinolio ar kitos veikliosios/svaiginančios/medžiagos procentinis kiekis. Pagal teisminę praktiką kanapių sėklos nėra priskiriamos prie narkotinės medžiagos „kanapės ir jų dalys“, kadangi tiriant sėklas negalima nustatyti veikliosios medžiagos kiekio. Be to, skunde nurodoma, kad T. I., pirkdamas sėklas, nesiekė suklaidinti pardavėjų, ar Lietuvos muitinės pareigūnų, nurodė tikslius savo anketinius duomenis, adresą, o prašydamas, kad minėta prekė būtų pristatyta jam paštu, savo konkliudentiniais veiksmai sutiko, kad minėta siunta būtų pateikta muitinės kontrolei. Taip pat pažymima, kad T. I. prisipažino, kad 20,380 g kanapių ir jų dalių bei psichotropinės medžiagos – Psilocybe genties grybų vaisiakūnių buvo įsigytos savo reikmėms ir priklausė jam.

Gynėjo teigimu, nurodydamas T. I. suėmimo pratęsimo pagrindu, teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad T. I. inkriminuojami sunkūs nusikaltimai. Skunde pažymima, kad T. I. davė nuoseklius parodymus, byloje nėra duomenų, kad T. I. darys naujus nusikaltimus ar slėpsis, be to jis gyvena su sergančiais tėvais. Gynėjo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti ir taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones.

Skunde pažymima ir tai, kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Šioje byloje analogiški kaltinimai pareikšti ir T. I. broliui T. I., tačiau jam suėmimo terminas nepratęstas, kas rodo teismo šališkumą.

Teismo posėdžio metu suimtojo gynėjas ir prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo T. I. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundas tenkinamas.

BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo/kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo/kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltinamame akte esantys duomenys patvirtina, kad suimtasis T. I. siuntėsi paštu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką kanapių sėklas bei tai, kad jo gyvenamojoje vietoje rasta kanapių ir jų dalių bei psichotropinė medžiaga – Psilocybe genties grybų vaisiakūniai. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia T. I. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau byloje esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas taikyti jam kardomąsias priemones.

Kauno apygardos teismas pratęsė T. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) bei darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Net ir nustačius minėtus suėmimo skyrimo pagrindus, teismas gali, bet ne privalo įtariamajam/kaltinamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo klausimą, BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju iš gynybos pozicijos šioje byloje matyti, kad remiantis teisės aktais bei teismų praktika iš esmės ginčijamas keturių T. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas, kuris galimai bus nuginčytas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnis). Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių, teismas besąlygiškai privalo laikytis BPK 122 straipsnio ir 127 straipsnio reikalavimų, t. y. suėmimo terminas gali būti pratęstas tik nustačius bent vieną iš bendrųjų suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, ir bent vieną specialųjį suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 127 straipsnio 2 dalyje. Nors šioje byloje teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus, tačiau, nesilaikydamas įstatymo reikalavimo, skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo, t. y. nei ypatingo bylos sudėtingumo, nei didelės apimties, dėl ko suėmimo terminas T. I. neteisėtai pratęstas virš šešių mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. I. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, saistomas socialinių ryšių su tėvais ir broliu, ankstesnis teistumas išnykęs, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti taikant T. I. švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Kaltinamajam T. I. skirtinos kitos kardomosios priemonės, kurios šioje situacijoje galimai geriausiai užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties dalį dėl suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam T. I. – panaikinti.

T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant T. I. neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo.

Kardomosios priemonės sąlygų ir tvarkos laikymosi kontrolę pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išaiškinti kaltinamajam T. I., kad be teismo žinios pakeitus nurodytą gyvenamąją vietą, pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir tvarką, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Nutarties nuorašą pateikti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui, įpareigojant su nutartimi supažindinti kaltinamąjį T. I..

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė