Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį A. V. dėl savavališkai užimto valstybinės reikšmės vandens telkinio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 26 d. Skyrius pranešė atsakovui, kad 2019 m. gruodžio 13 d., 10 val. 10 min., bus atliekamas atsakovui priklausančio žemės sklypo patikrinimas vietoje ir pakvietė atsakovą atvykti į patikrinimą. 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovas į patikrinimą neatvyko. Skyrius atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas yra naudojamas, tačiau neturint leidimo/sutikimo valstybinės reikšmės vandens telkinyje įrengtas nesudėtingas statinys – lieptas. Skyrius pranešė atsakovui apie patikrinimo rezultatus, nurodė, kad padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas ir pakvietė 2020 m. sausio 17 d., 10 val., atvykti į Skyrių dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Atsakovas į Skyrių neatvyko, todėl dėl protokolo surašymo buvo pakartotinai pakviestas atvykti 2020 m. vasario 10 d., 10 val. 30 min. Atsakovas ir antrą kartą šaukiamas neatvyko. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas atsakovui nedalyvaujant ir jam nusiųstas. Skyrius pranešė atsakovui, kad 2020 m. kovo 2 d., 10 val., rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir jis turi teisę pareikšti reikalavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei pateikti paaiškinimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Atsakovui taip pat pranešė, kad 2020 m. birželio 12 d., 10 val., bus atliekamas pakartotinis patikrinimas vietoje siekiant išsiaiškinti, ar pašalintas pažeidimas. Prašymų ar paaiškinimų atsakovas nepateikė, todėl 2020 m. kovo 2 d. nutarimu atsakovui paskirta 300 Eur bauda už padarytą Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Siekiant išsiaiškinti ar pašalintas pažeidimas 2020 m. birželio 12 d. pakartotinai atliko atsakovui priklausančio žemės sklypo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pažeidimas nepašalintas, todėl surašė patikrinimo aktą ir informavo atsakovą apie atlikto patikrinimo rezultatus.

Vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir administracinių nusižengimų teisenos vykdymo procedūros aprašu, gavus pakartotinį patikrinimo aktą apie nepašalintą pažeidimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius ir 2 savaites rengiamas ieškinys teismui dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojant pažeidėją pašalinti padarytą pažeidimą, todėl Skyrius kreipiasi į teismą nepraleisdamas nustatyto termino.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu sprendimas priimamas už akių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2019 m. gruodžio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 39ŽN-297-(14.3978) ir priedas, 2020 m. vasario 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. NŽT-ANR_P-95-2020 ir 2020 m. kovo 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NŽT-ANR_N-333-2020 – patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus vedėjo Arvydo Bagdono 2020 m. kovo 2 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas A. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda už tai, kad valstybinės reikšmės vandens telkinyje neturint sutikimo statyti ir naudoti įrengė nesudėtingą statinį – lieptą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2020 m. birželio 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 39ŽN-174-(14.3978) ir priedas – patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo metu nustatyto pažeidimo, be sutikimo valstybinės reikšmės vandens telkinyje įrengto nesudėtingo statinio – liepto, atsakovas nepašalino.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 patvirtintų Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduoda sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius – lieptus.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis ir organizuoja bei vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (32 straipsnio 3 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Atsakovo valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu. Ieškovės teigimu, kurio atsakovas neginčija, lieptą valstybinės reikšmės vandens telkinyje – Gavio ežero pakrantėje – atsakovas pastatė neturėdamas nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nesudėtingas statinys – lieptas pastatytas turint Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, arba įrodymų, kad lieptas jau yra nugriautas, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomas mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 1,94 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti A. V. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinio vandens telkinio (Gavio ežero) pakrantę, besiribojančią su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), panaikinant įrengtą nesudėtingą statinį – lieptą.

Išieškoti iš A. V. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.