Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-619-593/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
1A-619-593/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12376-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
L. M.
Advokatai
Raimundas Vasiliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-619-593/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12376-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistojo L. M. gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas psichotropine medžiaga – MDMA) – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas psichotropine medžiaga – amfetaminu) – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas narkotine medžiaga – kokainu) – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant po dalį – 3 (tris) mėnesius švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas L. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 20 d., 14.01 val., iki 2021 m. balandžio 21 d., 13.47 val. (viena para).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (sulaikymo) dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, L. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuoti 1830 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt eurų), saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.

L. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. M. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti, t. y. 2020 m., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo – nupirko už 20 eurų iš nenustatyto asmens tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7,130 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė pas save namuose, (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. balandžio 20 d., nuo 14.20 val. iki 15.08 val., atliktos kratos metu šią psichotropinę medžiagą – 7,130 g MDMA surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

1.1. Be to, L. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti bei pasikėsino neteisėtai ją platinti, t. y. 2021 m. vasario mėn., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo – nupirko už nenustatytą sumą pinigų iš nenustatyto asmens tiksliai nenustatytą kiekį, bet nemažiau kaip 8,632 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2021 m. balandžio 20 d. pas save namuose, (duomenys neskelbtini), dalį šios psichotropinės medžiagos – 1,522 g amfetamino 2021 m. balandžio 20 d., nuo 13.45 val., iki 14.00 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno ir laikė prie savęs važiuodamas keliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobilyje HONDA CR-V, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių dalį psichotropinės medžiagos – 0,493 g amfetamino tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pasikėsino neteisėtai išplatinti – parduoti E. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes, pastebėjęs policijos pareigūnus, šią psichotropinę medžiagą – 0,493 g amfetamino paliko automobilyje HONDA CR-V, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2021 m. balandžio 20 d., nuo 14.00 val. iki 14.29 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje HONDA CR-V, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kitą dalį psichotropinės medžiagos – 1,029 g amfetamino 2021 m. balandžio 20 d., nuo 14.01 val. iki 14.05 val. (duomenys neskelbtini) jo asmens kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusią dalį psichotropinės medžiagos – 7,11 g amfetamino tą pačią dieną, nuo 14.20 val., iki 15.08 val., pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

1.2. Be to, L. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti, t. y. 2021 m. balandžio 19 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo – nupirko už 650 eurų iš nenustatyto asmens narkotinės medžiagos – 3,411 g kokaino, kurią tą pačią dieną neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno į savo namus, (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė iki 2021 m. balandžio 20 d., apie 13.45 val., bei tą pačią dieną, nuo 13.45 val. iki 14.00 val., šią narkotinę medžiagą – 3,411 g kokaino neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno ir laikė prie savęs važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobilyje HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, nuo 14.01 val., iki 14.05 val., (duomenys neskelbtini) šią narkotinę medžiagą – 3,411 g kokaino jo asmens kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti – jam inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Grąžinti 2021 m. balandžio 20 d. kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 1830 Eur.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas dėl neteisingos veikų kvalifikacijos, įrodymų vertinimo, paskirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės ir turto konfiskavimo. Teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip gynybinius, o nusikalstamų veikų atlikimo faktą grindė vien prokuroro pateikta kriminalinės žvalgybos medžiaga ir Marijampolės apskrities VPK pareigūnų parodymais, kurie yra suinteresuoti šios baudžiamosios bylos baigtimi. Kriminalinę žvalgybą vykdę pareigūnai negalėjo būti apklausiami kaip liudytojai, jų atliktų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai turėjo būti fiksuojami protokoluose, o ne liudytojo apklausos protokole ir vėliau teisme. Šių pareigūnų apklausa leidžia įžvelgti šališką baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme procesą. Baudžiamojoje byloje dalyvavęs pareigūnas gali būti apklausiamas tik tokiu atveju, jei jo surašytas dokumentas ar jo turinys kelia abejonių ar neaiškumų teisme. Šiuo atveju teismas rėmėsi vien kaltinamajame akte prokuroro išdėstytais argumentais ir jau nuo pirmojo teisiamojo posėdžio turėjo šališką nuomonę dėl bylos baigties. Tai atsispindi tiek užduodant klausimus liudytojams bei kaltinamajam, tiek vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaitant visų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuosprendis būtų pagrįstas būtent ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nuosprendį teismas grindžia vien prielaidomis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, neturėdamas neginčijamų įrodymų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų realizacijos – perdavimo kitiems asmenims faktų ar kitų tai patvirtinančių duomenų.

2.2. Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai, neįgyvendinant BK ir BPK numatytų tikslų bei uždavinių. Byloje, be policijos pareigūnų, yra tik vieno liudytojo, buvusio šioje byloje įtariamuoju, R. K. apklausa. Nors operatyvinėje medžiagoje minima daug kitų asmenų pavardžių, nurodomi jų kontaktai, tačiau nė vienas iš šių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Nuteistojo nuomone, tyrimą atlikę pareigūnai su R. K. sudarė neoficialų susitarimą, t. y. šis davė E. B. ir L. M. nepalankius parodymus, dėl ko šiam buvo panaikintas įtariamojo statusas. Tai turėtų būti vertinama kaip psichologinis poveikis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iki šio neleistino poveikio R. K. buvo davęs parodymus kaip įtariamasis, kad, kai L. M. įsėdo į automobilį, nebuvo jokios kalbos apie narkotikus, jis nematė jokių narkotikų pas L. M., nieko neperdavė E. B.. E. B. pažįsta apie metus laiko, kad šis vartotų narkotikus ar psichotropines medžiagas, nežino. Teisme apklaustas Marijampolės apskrities VPK tyrėjas S. L. neatsiminė, kaip vyko R. K. apklausa ir kiek apklausų iš viso buvo.

2.3. Apeliantas pažymi, jog kaltinimas jam yra grindžiamas ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. daiktų apžiūros protokolu bei 2021 m. spalio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose visko daug prirašyta, iššifruota, bet nėra jokių patvirtinimų apie galimai jo vykdytą neteisėtą veiką, t. y. nėra jokių patvirtinimų, kad buvo kalbama apie apyvartoje uždraustas narkotines ir psichotropines medžiagas (jos nesurastos, nepaimtos, neištirtos, nėra jokių specialisto išvadų). Asmenys, kurie galimai įsigijo šias medžiagas, galėjo vartoti bet ką ir apskritai, ar buvo įsigyta bei vartota, ar tai buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos, lieka nenustatyta. Tai bendrame visos surinktos operatyvinės medžiagos kontekste galima vertinti tik kaip galimybės išraišką, bet ne įrodymus apie padarytas nusikalstamas veikas. Teismas neturi išeiti iš kaltinamajame akte pateikto kaltinimų ribų. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Nuteistojo nuomone, visa tai yra provincijos lygio apkalbos, kai nuolat esi stebimas bei aptarinėjamas.

2.4. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis E. B. dėl jam pateikto kaltinimo kaltu neprisipažino, teigė, jog važiuojant automobiliu jokios kalbos apie narkotikus nebuvo. Ar E. B. tuo metu su savimi turėjo pinigų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nenustatyta. Apskritai jokio kontakto tarp E. B. ir L. M. byloje nėra fiksuota. Jie net nepažįstami. Esant tokiems įrodymams, kyla klausimas, ar teisingai visuose trijuose kaltinimų epizoduose L. M. veika kvalifikuota dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar kaltinamasis turėjo tikslą „parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas. Apeliantas pripažįsta, kad tuo metu jas vartojo. Narkotinės medžiagos buvo įgytos ne vienu metu: pirmame epizode psichotropinės medžiagos – MDMA įgytos dar 2020 metais ir net nerealizuotos, o laikytos namuose, kitos psichotropinės medžiagos – amfetaminas įsigytas 2021 m. vasario mėnesį, o vėliausiai – 2021 m. balandžio 19 d. įsigytas kokainas. Trys skirtingos narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšys įsigytos skirtingu laiku, palaipsniui pereinant į stipriau psichiką veikiančias medžiagas, rodo jo norą išbandyti visas jas palaipsniui, o ne parduoti ar kitaip realizuoti. Be to, kam laikyti ir nerealizuoti dar 2020 metais įsigytas psichotropines medžiagas. Parduoti jas jis galėjo jau seniai, tačiau šias medžiagas laikė dėl savo poreikių, o ne su tikslu realizuoti.

2.5. Nuteistasis pažymi, kad dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo yra teisiamas pirmą kartą. Visos teismui kylančios abejonės turi būti aiškinamos jo naudai. Apeliantas nurodo ir tai, kad policijos pareigūnai jo sulaikymo metu (apsirengę civiliais rūbais, ginkluoti, prisiviję nežymėtu automobiliu, sustabdė vidury dienos (duomenys neskelbtini) miesto centre, neprisistatę pradėjo vytis jį rankose laikydami ginklą) ir darant kratą jo namuose (nedalyvavo jo mama ir vaiko teisių apsaugos atstovas) naudojo psichologinį smurtą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tuo metu dar buvo nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini). Teismas nesivadovavo jį teisinančiomis aplinkybėmis ir nekaltumo prezumpcijos principu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

2.6. Skundo autoriaus teigimu, 2021 m. balandžio 20 d. jo asmens kratos metu buvo rasti 1830 Eur, kurie buvo paimti policijos pareigūnų ir perduoti saugoti Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui. Dėl šių su savimi turėtų pinigų jis pateikė teismui dokumentą, įrodantį jų gavimo šaltinį, ir paaiškino, kokiu tikslu šią sumą grynųjų su savimi tą dieną turėjo. BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Šiuo atveju teismas rėmėsi tik baudžiamojoje byloje esančiais kriminalinės žvalgybos duomenimis ir visiškai atmetė teismui pateiktą dokumentą apie iš tėvo M. M. gautą pinigų sumą. Byloje neįrodytas nė vienas narkotinių ar psichotropinių medžiagų realizacijos faktas, tik bandytas įrodyti 2021 m. balandžio 20 d. pasikėsinimas parduoti 0,493 g amfetamino. Todėl vertinti, kad 1830 Eur yra nusikalstamos veikos rezultatas, nėra pagrįsta. Apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino nenuosekliai, pats sau prieštaraudamas, darydamas prielaidas, o ne objektyvias išvadas. Nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, L. M. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis. Prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra surašytas nepažeidžiant teisėtumo reikalavimų, o jame išdėstyti motyvai atitinka bylos faktines aplinkybes, nuteistajam paskirta bausmė parinkta ir individualizuota tinkamai, jokių teisinių klaidų nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus perkvalifikuoti L. M. padarytas nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, taip pat paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir grąžinti asmens kratos metu paimtus pinigus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant nuteistojo atliktus neteisėtus veiksmus, ir ar nepadaryta bausmės individualizavimo pažeidimų.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta ir BK 259 straipsnyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. M. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuoti Kauno apygardos teismo pirmininko 2021 m. sausio 21 d. nutartimi (1 t., b. l. 66). Vykdant nuteistojo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą bei sekimą, specialia tvarka naudojant technines priemones, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. L. M. užmaskuotai (naudojant šifruotas frazes) bendravo su įvairiais asmenimis apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų gavimą, perdavimą, vartojimą, atsiskaitymą už jas ir kt., t. y. pareigūnai turėjo objektyvios informacijos, jog apeliantas galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Atkreiptinas dėmesys, jog sankcionuotas pokalbių klausymasis truko tris mėnesius, kurių metu buvo fiksuota daugybė pokalbių su galimai L. M. klientais, taigi, pareigūnai turėjo pakankamai laiko įsitikinti, jog naudojant sutartas, šifruotas frazes bei žodžius („dūmai“, „ratai“ ir kt.), yra kalbama būtent apie minėtas draudžiamas medžiagas. Visi pokalbiai, laikantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos nuostatų, tinkamai įforminti, surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 64-7(DS)-852-RN (1 t., b. l. 74–94).

7. Apeliantas skunde nesutinka, jog kriminalinės žvalgybos metu fiksuotuose pokalbiuose buvo derinamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas ir teigia, jog nė vienas asmuo, su kuriuo jis neva bendravo apie civilinėje apyvartoje draudžiamas medžiagas, nėra apklaustas kaip liudytojas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad L. M. nėra inkriminuotas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas minėtiems asmenims, todėl ir jų dalyvavimas procese nebuvo reikalingas. Aptarti nuteistojo pokalbiai ir jų metu gauta informacija, taip pat asmens sekimo metu gauti duomenys sudarė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir toliau aiškintis, ar L. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėtis.

8. 2021 m. balandžio 20 d. slapto sekimo metu buvo tikrinama kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad iš vakaro L. M. įgijo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir gali bandyti jas platinti. Apie tai, kas turėjo atvykti įsigyti draudžiamų medžiagų, pareigūnai informacijos neturėjo. Liudytojas Ž. Š., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, dėl praėjusio nemažo laiko tarpo nuo aptariamų įvykių, tiksliai neprisiminė visų vykdyto sekimo aplinkybių, todėl buvo balsu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis pilna apimtimi patvirtino, t. y. kad 2021 m. balandžio 20 d., nuo 13.30 val., sekė L. M. ir matė kaip šis įsėdo į automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau sėdėjo du vyrai. Automobilis pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, nuolat didino ir mažino greitį, lyg tikrindamas, ar jo niekas neseka. Staiga automobilis stabtelėjo ir iš jo išlipo L. M., kuris iš pradžių ėjo, o netrukus ėmė bėgti ir buvo sulaikytas. Transporto priemonė „Honda CR-V“ buvo užblokuota, jame buvę vyriškiai (R. K. ir E. B.) taip pat sulaikyti. Atlikus šio automobilio apžiūrą, toje vietoje, kur sėdėjo L. M., rastas paketėlis su milteliais (1 t., b. l. 21–22, 4 t., b. l. 116–117).

9. Šie Ž. Š. parodymai atitinka kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 64-7(DS)-780-RN užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad sustabdžius automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo viduje buvo rasta galimai psichotropinė medžiaga. Pas L. M. taip pat rasta galimai psichotropinė medžiaga (2 t., b. l. 61–62). Asmens kratos protokolas patvirtina, kad pas L. M. 2021 m. balandžio 20 d. sulaikymo metu, be kita ko, buvo rastas telefonas „Samsung“, grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, du folijos paketėliai su galimai psichotropiniais milteliais bei 9 vnt. permatomų maišelių su baltos spalvos galimai psichotropine medžiaga (4 t., b. l. 2–5). Rastos galimai draudžiamos medžiagos sudarė pagrindą nedelsiant atlikti kratą L. M. gyvenamosiose patalpose, siekiant surasti kitas platinimui skirtas narkotines ar psichotropines medžiagas. Kratos protokolas (1 t., b. l. 41–49) patvirtina, kad nuteistojo namuose iš tiesų buvo laikoma ir daugiau draudžiamų medžiagų, kurios buvo išskirstytos dozėmis, taip pat rastos ir elektroninės svarstyklės. Nors apeliantas teigia, kad krata jo gyvenamojoje vietoje buvo neteisėta, nes įvykio metu jis buvo nepilnametis, todėl šio procesinio veiksmo atlikimo metu turėjo dalyvauti jo įstatyminė atstovė – mama ir vaiko teisių apsaugos specialistas, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Neatidėliotinos kratos teisėtumas buvo patvirtintas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi (1 t., b. l. 59–60), kratos atlikimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, liudytojas L. S. pirmosios instancijos teisme pažymėjo, kad kratos metu L. M. nurodė, jog jo mama dirba, susisiekti su ja nepageidavo, nors tokią galimybę turėjo (4 t., b. l. 130).

Žemesnės instancijos teismas

10. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada (3 t., b. l. 107–112) nustatyta, kad 2021 m. balandžio 20 d. kratos nuteistojo gyvenamojoje vietoje metu rastos ir paimtos medžiagos yra MDMA ir amfetaminas, o L. M. asmens kratos metu rastos medžiagos yra kokainas. Nors apeliantas aiškina, kad visas šias medžiagas įgijo ir turėjo savo reikmėms, tačiau tiek nepavykęs bandymas realizuoti dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, tiek kratų metu rastos susvertos ir realizavimui paruoštos dozės, jų kiekis, taip pat ir priemonių (rastos elektroninės svarstyklės, folija, skaidrūs, užspaudžiami maišeliai) dozių paruošimui turėjimas leidžia daryti išvadą, kad tokia įvairovė narkotinių bei psichotropinių medžiagų buvo skirta ne asmeniniam vartojimui, o klientų pageidavimų išpildymui.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į neracionalius L. M. paaiškinimus, kodėl jis 2021 m. balandžio 20 d. sulaikymo metu su savimi turėjo psichotropinių medžiagų bei ką veikė jam nepažįstamų asmenų automobilyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantas aiškino, kad įvykio dieną iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), turėjo nuvykti į probacijos tarnybą, esančią (duomenys neskelbtini) mieste. Tyrimo metu L. M. teigė, jog susitiko su dviem jam nepažįstamais vyrais ir paprašė šių nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) miestą. Vyrai sutiko padėti ir nuvežė jį į (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš mašinos, jis pastebėjo, kad link jo atbėga kažkokie vyrai, rėkdami sustoti. Jis išsigando, todėl pradėjo bėgti, griuvo ir buvo sulaikytas. Kodėl vykdamas į probacijos skyrių vežėsi su savimi psichotropinių medžiagų ir kodėl šias laikė savo apatinėse kelnaitėse, paaiškinti negalėjo (3 t., b. l. 156–157). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo pirminius parodymus pakeitė, nurodydamas, jog vis tik E. B. pažinojo, būtent pastarojo ir paprašė pagalbos, t. y. nuvežti jį į probacijos tarnybą. Šiek tiek žinojo ir R. K.. Kai su pastaraisiais važiavo automobiliu, suprato, kad yra sekamas, todėl visas turėtas draudžiamas medžiagas iš kišenės susidėjo į apatines kelnaites. Vienas paketėlis jam galėjo iškristi belipant iš mašinos (4 t., b. l. 118–119).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie nuteistojo parodymai apie „netyčinį“ paketėlio iškritimą transporto priemonės salone, yra paneigti liudytojo R. K. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat 2021 m. gegužės 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. R. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. kad E. B. paprašė jo surasti asmenį, pas kurį galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Jis turėjo duomenų, jog kaltinamasis gali parduoti šių medžiagų. Su pastaruoju bendravo „Snapchat“ programėlėje, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) kaime prie parduotuvės ir detaliau pakalbėti, kiek ir kokių medžiagų reikia. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo kartu su E. B., atėjo ir L. M., kuris atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant L. M. vis dairėsi pro langus, sakė, kad jam kelia įtarimų iš paskos važiuojantis automobilis, todėl apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą jie nesikalbėjo. Atvykus į (duomenys neskelbtini), E. B. vairuotą automobilį užblokavo iš priekio kitas automobilis, iš kurio išlipo pareigūnai ir juos visus sulaikė (1 t., b. l. 38–39, 4 t., b. l. 117).

13. Apeliantas prašo nesivadovauti šiais R. K. parodymais, nes jie galimai yra duoti sudarius neoficialų susitarimą su tyrėjais, t. y. R. K. panaikintas įtariamojo statusas tik dėl to, kad šis davė jam (apeliantui) nepalankius parodymus. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, nes R. K. parodymai, duoti jį apklausus kaip įtariamąjį, visiškai atitinka parodymus, duotus vėliau jo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą ir apklausus liudytoju. Visi šie parodymai buvo patvirtinti ir teisiamojo posėdžio metu, t. y. R. K. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, tiek R. K., tiek jį apklausę pareigūnai teisiamojo posėdžio metu paneigė šią L. M. versiją. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, R. K. parodymus patvirtina jo telefono „Samsung Galaxy S8“, MEI Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota informacija apie susirašinėjimą su E. B., t. y. 2021 m. kovo 15 d. šis prašė R. K., kad suvestų su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavėju. 2021 m. balandžio 16 d. R. K. informavo E. B., kad psichotropinė medžiaga jau yra, 2021 m. balandžio 20 d. R. K. siuntė žinutę L. M. dėl susitikimo, kuris tą pačią dieną ir įvyko, po ko visi trys – pardavėjas (L. M.), pirkėjas (E. B.) ir tarpininkas (R. K.) buvo sulaikyti. Duomenų, ar buvo suspėta atsiskaityti už amfetaminą, bylos medžiagoje nėra, tačiau atlygintinumas nėra būtinasis platinimo požymis, platinti šias medžiagas galima tiek atlygintinai (pvz., parduodant, duodant į skolą ir kt.), tiek neatlygintinai (pvz., dovanojant). Pažymėtina, jog psichotropinės medžiagos realizacija nebuvo užbaigta, nes nusikalstamos veikos darymą nutraukė policijos pareigūnai. Vis dėlto, ši informacija rodo L. M. tikslą platinti turimas narkotines ar psichotropines medžiagas.

14. Teisėjų kolegija taip pat kaip gynybinę versiją vertina apelianto teiginius apie tai, kad visas pas jį tiek namuose, tiek su savimi turėtas psichiką veikiančias medžiagas jis norėjo išbandyti palaipsniui, vis pereinant į stipriau veikiančias medžiagas, todėl buvo įsigijęs skirtingų rūšių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurios visos buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Specialisto išvada Nr. T-N 964/2021(01) nustatyta, kad L. M. šlapime rasta kokaino, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (3 t., b. l. 90). Šie duomenys patvirtina, kad L. M. iš tiesų vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tačiau ne visas rūšis, kurias turėjo įsigijęs. Kokainas yra stipriau psichiką veikianti medžiaga (narkotinė medžiaga) nei amfetaminas (psichotropinė medžiaga), tačiau pastarojo jo organizme nerasta, kas paneigia nuteistojo versiją, kad jis psichiką veikiančias medžiagas ruošėsi vartoti palaipsniui nuo silpniausių iki stipriausių. Be to, apeliantas pripažino, kad visos medžiagos buvo įgytos skirtingu laiku, kas taip pat paneigia versiją apie asmeninio vartojimo tikslą, nes dar nesuvartojus vienų medžiagų, nėra poreikio pirkti kitų medžiagų ir jas kaupti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad narkotinės bei psichotropinės medžiagos būdavo perkamos pagal turimą paklausą, t. y. įgyjamos būtent platinimui ir materialinės naudos gavimui.

15. Nuteistojo vertinimu, šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs apylinkės teismo teisėjas buvo subjektyviai šališkas, nes nuosprendyje įrodymus išdėstė selektyviai, atsirinkdamas tik tuos, kurie pagrindžia kaltinimo versiją, t. y. vadovavosi vien kaltinamajame akte išdėstytais argumentais, kas atsispindi tiek užduodant jam bei liudytojams klausimus, tiek perskaitant visų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiuos teiginius teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, nes apeliantas neįvardijo, kokius gynybai palankius įrodymus teismas nutylėjo ar jais nesivadovavo. BPK 276 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada bylą nagrinėjantis teisėjas gali pagarsinti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. byloje esantiems įrodymams patikrinti. Šiuo atveju kai kurie liudytojai dėl praėjusio nemažo laiko tarpo nuo pirminių apklausų tiksliai neprisiminė savo pirminių parodymų, todėl jie buvo pagarsinti ir pilna apimtimi patvirtinti. Pagal formuojamą teismų praktiką tokie parodymai gali būti nurodomi ir analizuojami bei vertinami apkaltinamajame nuosprendyje, tačiau jais nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, o įrodymų visumos pakanka padaryti išvadai apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė, jog buvo vadovaujamasi vien ikiteisminio tyrimo metu pagarsintais parodymais, jie buvo analizuojami visų bylai reikšmingų duomenų kontekste, todėl įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos.

16. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. M. padarytos nusikalstamos veikos yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jų perkvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį teisinio pagrindo nėra.

Dėl bausmės individualizavimo

17. Apeliaciniame skunde prašoma L. M. neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis padarė pirmą kartą, veikų padarymo metu buvo nepilnametis, be to, pareigūnai jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Apelianto nuomone, yra visos sąlygos taikyti jam BK 92 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skiriant bausmę nepilnamečiui, taip pat atsižvelgiama į BK 91 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

19. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pripažino, kad L. M. padarė tris sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šias veikas padarė būdamas nepilnamečiu. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. M. anksčiau teistas, tačiau laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, todėl bausmių dydžiai nustatyti mažesni nei sankcijos vidurkis. Bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie griežčiausios paskirtos bausmės (2 metai 6 mėnesiai) pridedant minimalias (po 3 mėnesius) švelnesnių bausmių dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija be jokių alternatyvų numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų, tačiau, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės individualizavimas yra atliktas tinkamai, bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

20. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. L. M. jau yra sulaukęs pilnametystės amžiaus, tačiau jo elgesys pozityvia linkme nesikeičia. Po šioje nutartyje analizuotų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. jau būdamas pilnamečiu, L. M. nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą ir tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (BK 284 straipsnis). Dėl šios nusikalstamos veikos jis pripažintas kaltu ir nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu arešto bausme, jos vykdymą atidedant 5 mėnesių laikotarpiui. Iki šioje nutartyje analizuotų nusikalstamų veikų padarymo L. M. taip pat buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis, 2020 m. pabaigoje jis sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui (BK 140 straipsnio 1 dalis), dėl ko 2021 m. vasario 5 d. prokuroro nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. L. M. buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau ši poveikio priemonė teigiamų rezultatų nedavė, nes jos vykdymo laikotarpiu L. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo parinktai bausmė rūšiai – terminuotam laisvės atėmimui.

21. BK 92 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmoji sąlyga (nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus) priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, tikslų bei motyvų ir kitų BK 54 ir 91 straipsniuose išvardintų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sąlyga (teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo) priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Būtina nustatyti abi šias sąlygas.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. M. atitinka tik pirmąją sąlygą, todėl bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam netaikytinas. Apelianto individualaus vertinimo 2021 m. gegužės 10 d. pažymoje (3 t., b. l. 132–135) nurodyta, kad L. M. buvo teikiama socialinė pedagoginė pagalba ugdymo įstaigoje. Tėvų teigimu, jie neturi didesnės įtakos vaiko elgesiui, L. M. yra linkęs pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai. Nuteistasis stokoja vidinės motyvacijos, praleidinėja pamokas, nenoriai atlieka pateiktas užduotis. L. M. yra impulsyvus, bendrauja agresyviai, stebimi sunkumai dėl emocijų raiškos, priešiškumas teikiamos pagalbos atžvilgiu. Priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neigia, galimybės gydytis nesvarsto. Jis supranta, kad yra „prisidirbęs“, tačiau yra linkęs save pateisinti, tikisi, jog nebus griežtai nubaustas.

23. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis yra baustas ir administracine tvarka (3 t., b. l. 114) dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo (ANK 115 straipsnio 1 dalis), Covid-19 pandemijos metu įvesto karantino taisyklių nesilaikymo (ANK 45 straipsnio 4 dalis), alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų vartojimo ar turėjimo (ANK 485 straipsnio 1 dalis). Ši informacija liudija, kad L. M. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Tėvai jam nėra autoritetas ar apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistojo motina yra pripažinusi, kad įtakos sūnaus elgesiui neturi, šis jos neklauso ir patarimų neklausia. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu L. M. gyveno kartu su motina ir jaunesniu broliu, tačiau savo kambario duris rakindavo ir šeimos narių neįsileisdavo, kuo užsiima, nepasakodavo. Nuteistojo tėvas šiuo metu gyvena užsienyje ir artimų ryšių su sūnumi nepalaiko. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto šeiminiai ryšiai yra silpni. Jo gyvenimo stilius yra atitolęs nuo visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, todėl turimas mąstymo bei elgesio problemas tikslinga spręsti jam atliekant bausmę struktūrizuotoje aplinkoje.

Dėl turto konfiskavimo

24. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimas reiškia priverstinį neatlygintiną konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

25. Pažymėtina, kad konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, todėl, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, šioje praktikoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

26. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Vertinant turto konfiskavimo teisinių mechanizmų suderinamumą su Konvencija, atsižvelgiama į nusikaltimų, su kuriais kovojama, mastus, pavojingumą, išaiškinimo sunkumus ir iš jų gaunamo pelno kilmės nustatymo problemas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-628/2021).

27. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 1830 Eur konfiskavimą, motyvuodamas tuo, kad šie pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos vykdymo – neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. pinigai konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Minėta pinigų suma buvo rasta pas apeliantą jo sulaikymo metu atlikus asmens kratą, t. y. buvo rasta 1 vnt. 10 Eur kupiūra, 1 vnt. 20 Eur kupiūra, 34 vnt. 50 Eur kupiūrų, 1 vnt. 100 Eur kupiūra, iš viso 1830 Eur. Dešimties ir dvidešimties eurų kupiūros buvo rastos galinėje džinsų kišenėje, o 34 vnt. penkiasdešimties eurų kupiūrų ir viena vieno šimto eurų kupiūra buvo rastos po apatinėmis kelnaitėmis (4 t., b. l. 2–5). Akivaizdu, jog teisėtai gautus pinigus (uždirbtus, dovanotus ir pan.) prieš sulaikymą ir jo metu slėpti – pagrindo nėra, juo labiau, tačiau jie buvo slepiami, be to slepiami kartu su psichotropinėmis medžiagomis. L. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesugebėjo paaiškinti, kodėl įvykio dieną su savimi turėjo pakankamai didelę pinigų sumą grynaisiais. Iš nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis nesiruošė nieko pirkti, nevyko į prekybos centrą ar pan. L. M. teigimu, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) mieste esantį probacijos skyrių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jame jokios mokamos paslaugos nėra teikiamos.

28. Vyriausiojo tyrėjo S. L. tarnybiniu pranešimu (2 t., b. l. 66) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu L. M. konfiskuotų pinigų kilmę aiškino taip: 340 Eur kaip skolą jam grąžino A. K., 500 Eur kaip skolą grąžino A. M. (abu pinigus pervedė į bankinę sąskaitą), dar 500 Eur grynais kaip skolą jam grąžino tėvas M. M.. Be to, jis vykdė individualią veiklą ir gavo pajamas. Dokumentų (išrašų), pagrindžiančių šiuos teiginius, nuteistasis nepateikė. 2021 m. lapkričio 24 d. pareigūnai nuvyko pas M. M. ir paprašė jiems matant prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės, kurioje buvo fiksuota, jog iki 2021 m. balandžio 20 d. iš tiesų buvo gautos kelios įmokos (300 Eur ir 200 Eur) iš A. M., nurodant mokėjimo paskirtį „skola“ ir viena įmoka (345 Eur) iš A. K. sąskaitos, nurodant mokėjimo paskirtį „Laba diena“. Tačiau pats L. M. buvo atlikęs 720 Eur pavedimą į A. T. sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „skola“. 2021 m. balandžio 20 d. pinigų likutis jo sąskaitoje sudarė tik 63,17 Eur. Iš kur ir už ką atsirado visos šios „skolos“, nuteistasis paaiškinti nesugebėjo. Sodros duomenimis 2020 m. ir 2021 m. L. M. verslo liudijimo nebuvo įgijęs, gautų pajamų deklaracijų neteikė.

29. Įvertinusi šiuos duomenis, taip pat kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių turinį apie tai, kad dalis nuteistojo klientų narkotinių ar psichotropinių medžiagų prašydavo į skolą, dėl ko vėliau L. M. reikalaudavo susidariusias skolas grąžinti (bylos medžiagoje yra duomenų, kad psichiką veikiančių medžiagų nuteistasis yra pardavęs ir tėvui M. M.), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – paskirta teisėtai ir pagrįstai. 1830 Eur kilmė yra nusikalstama, todėl šių pinigų grąžinimas nuteistajam paneigtų siekiamą baudžiamojo proceso tikslą – padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis