Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fundamentus“ kreditoriaus I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti I. R. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Fundamentus“ kreditorius I. R. pateikė skundą dėl BUAB „Fundamentus“ 2011 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkimo protokolo, ir prašė pripažinti V. K. prierašą ranka prie protokolo jo gale „pateiktame pasirašymui protokole nėra atspindėta, kad į susirinkimą buvo atvykęs A. Š., kurio kreditorinis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas 217745,20 Lt sumoje. Kreditorių susirinkimo pirmininkas koregavo registracijos lapą bei iš susirinkimo paprašė išeiti A. Š.“ niekiniu ir 2011 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimus bei protokolą laikyti esamo turinio be minėto prierašo. Pareiškėjas nurodė, kad toks prierašas neatitinka pasirašyto protokolo turinio, kadangi jis buvo įrašytas jau po protokolo surašymo bei jo pasirašymo. Teigia, kad administratorius jam, kaip kreditorių susirinkimo pirmininkui, pasirašyti pateikė kompiuterinį protokolo variantą, kuriame tokių prierašų nebuvo. Pažymi, kad bankroto administratorius V. K. pats sugalvojo prieraše nurodomas aplinkybes ir jas įrašė į jau pasirašytą protokolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 22 d.nutartimi nutarė atsisakyti priimti I. R. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad nors kreditorius savo atskirajame skunde ir nurodo, kad jis kreipiasi dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, tačiau iš esmės savo skundu jis siekia pašalinti iš kreditorių susirinkimo protokolo ranka padarytą prierašą, o jokių kreditorių susirinkimo nutarimų neginčija. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 3 p. nustato kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. ĮBĮ 24 str. 5 d. numato, jog kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Teismas nurodė, kad iš minėtų teisės normų analizės seka, jog kreditorius gali kreiptis į teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato kreditoriui galimybės kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo protokole padarytų prierašų, ar bet kokių kitų pastabų ir pažymėjimų pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais. Tokių kreditoriaus nurodytų prierašų teisėtumas galėtų būti vertinamas tik kaip atitinkamas įrodymas, nagrinėjant bylą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, ar sprendžiant kitus su bankroto procesu susijusius klausimus, todėl teismas laikė, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra nenagrinėtinas teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Fundamentus“ kreditorius I. R. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, įpareigoti teismą priimti nagrinėti kreditoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. dienos skundą dėl BUAB ,,Fundamentus“ 2011 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo, o būtent dėl pripažinimo kreditorių susirinkimo protokole ranka atlikto V. K. prierašo neteisėtu ir niekiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad kreditorius pateikė atskirąjį skundą, nes nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas skundas.

2. LR Bankroto įstatymo 21 str.2 d. 3 p. nustato, kad kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Kadangi kreditorių susirinkimo protokolas yra neatsiejamas, sudėtinis ir vienintelis priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų turinio ir formos išraiškos būdas, ir iš esmės atskleidžia nutarimų esmę ir turinį, ginčai dėl jo galimi ir bankroto įstatymo leidžiami, kaip kreditorių interesų gynybos instrumentas. Taigi surašymo teisingumas ir tinkamumas gali būti ginčo objektu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti I. R. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes laikė, kad įstatymas nenumato kreditoriui galimybės kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo protokole padarytų prierašų, ar bet kokių kitų pastabų ir pažymėjimų pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi pateikė atskirąjį skundą ir nurodė, kad ĮBĮ numato, jog kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir mano, jog kreditorių susirinkimo protokolas yra neatsiejamas, sudėtinis ir vienintelis priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų turinio ir formos išraiškos būdas, todėl ginčai dėl jo galimi ir bankroto įstatymo leidžiami, kaip kreditorių interesų gynybos instrumentas. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apelianto argumentu, nes ginčas vyksta ne dėl paties nutarimo turinio, bet protokolo prierašo ranka. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Taigi, ši įstatymo nuostata aiškiai reglamentuoja, kad kreditoriai gali kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, bet ne dėl kreditorių susirinkimo protokolų prierašų ar kitų pastabų, kurie nėra tiesiogiai susiję su paties kreditorių nutarimo turiniu, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti I. R. skundą.

Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog kreditorius pateikė atskirąjį skundą, nes nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas skundas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir nurodė, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d .nutartis nekeistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.