Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-04-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-630-1009/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
2YT-630-1009/2017
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00374-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
P. M.
Advokatai
Asta Kakoškina
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-630-1009/2017Proceso Nr. 2-36-3-00374-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;3.4.5.2.; 3.2.6.13. (S)
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 12 d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant pareiškėjai A. B., nedalyvaujant jos atstovei advokatei Astai Kakoškinai,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui P. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą po P. M. mirties priėmė A. B., pradėdama jį faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuotas asmuo P. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B. priėmė palikimą po savo motinos P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad pareiškėjos A. B. motina P. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties į notarų biurą pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei pareiškėja, nei kiti palikėjos vaikai: P. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šioje byloje trauktinas suinteresuotu asmeniu, ar J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kitų įpėdinių po palikėjos mirties nėra (jos sutuoktinis J. M. mirė anksčiau nei palikėja – (duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notaro biurą, tačiau palikimą iš tiesų priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti - naudojasi paveldėtais daiktais bei žemės sklypu, rūpinasi juo kaip savo. Po palikėjos P. M. mirties liko šis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jokio kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto pareiškėja neturi. Kaip minėta, žemės sklypu naudojasi pareiškėja, jame augina daržoves tiek ji pati, tiek jos leidimu - tretieji asmenys. Tokiu būdu pareiškėja ne tik naudojasi žemės sklypu, bet ir juo disponuoja, nes leidžia naudotis kitiems asmenims. Be to, pareiškėja paveldėjo ir visus palikėjos daiktus, nes palikėjos mirties dieną ji gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi kartu su pareiškėja, rūpinosi šiuo turtu kaip savo, todėl palikimą priėmė faktinio valdymo būdu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. B. nurodė analogiškas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja naudojasi ir rūpinasi po motinos mirties likusiu turtu: daiktais ir žemės sklypu. Prašė civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. B. (buvusi M., po santuokos sudarymo pavardė – B.), gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (mirė – (duomenys neskelbtini)) yra P. M. vaikai (b. l. 9; 10; 14; 15).

P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). P. M. buvo sudariusi santuoką su J. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13).

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teigimu, daugiau įpėdinių į turtą, likusį po jų motinos P. M. mirties, nėra, nes jų brolis J. M. yra miręs, taip pat miręs ir jų tėvas J. M. (P. M. sutuoktinis), o ginčo dėl palikimo tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens taip pat nėra.

Iš VĮ „Registro centro“ gyventojų registro išrašų matyti, kad pareiškėjos A. B. deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu buvo deklaruota ir pareiškėjos motinos P. M. gyvenamoji vieta iki jos mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 7; 20).

Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis P. M. vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16; 17-18).

Iš VĮ „Registrų centro“ testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra duomenų, kad į notarų biurą būtų kreipęsis asmuo dėl palikimo priėmimo (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta pareiškėjos A. B. ir suinteresuoto asmens P. M. paaiškinimais, A. B. po savo motinos P. M. mirties naudojasi žemės sklypu, nuosavybės teise registruotu P. M. vardu, nes jį prižiūri, jame augina daržoves. Ginčo tarp įpėdinių nebuvo.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai nuoseklūs tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra.

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad 2015-04-04 mirus P. M. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos dukra A. B..

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo metu, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, todėl iš pareiškėjos nėra priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Kazlauskienė