- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- e1-566-1013/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- E. I.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. I. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 13.17 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu E. I. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, jog 2019 m. gruodžio 25 d. ryte savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau dėl jam nesuprantamos priežasties, galimai dėl padauginto alkoholio, išvažiavo pasivažinėti jam priklausančiu automobiliu Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Kiek pamena, tai alkotesteris parodė apie 2,50-3,00 promilių. Paaiškino, kad jis labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 48-49).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. I. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 12 val., būdamas namuose išgėrė apie 200 g. degtinės. Alkoholinius gėrimus vartojo ir 2019 m. gruodžio 24 d., išgėrė apie 300-500 g. alkoholinio gėrimo degtinės. 2019 m. gruodžio 25 d., išgėręs minėtą alkoholį, išėjo į lauką apžiūrėti automobilio. Jam tuo metu labai suskaudo koją. Skausmas nepraėjo, todėl nutarė nuvažiuoti į ligoninę. Sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo. Važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Policininkai pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas virš 3,00 promilių girtumas, antru pūtimu – 2,53 promilių girtumas. Jo vairuotas automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, o jis pristatytas į policijos komisariatą. Vėliau jį patalpino į areštinę. Dėl savo neapgalvoto poelgio labai gailisi, daugiau tai nepasikartos. (b. l. 52-54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas K. Š. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 13.15 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. V., patruliuojant tarnybiniu automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu V9011 iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad iš kiemo adresu (duomenys neskelbtini) išvažiuoja neblaivus vairuotojas su automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos link (duomenys neskelbtini). Pranešė gyventojas. Atvykę į (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo minėtą automobilį Volvo S80 pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Priėjus prie automobilio iš vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. I., sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai. E. I. išlipęs, iš automobilio, sunkiai stovėjo ant kojų, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar, t. y. 2019 m. gruodžio 24 d. ir šiandien 2019 m. gruodžio 25 d. maždaug prieš 2 valandas iki jų sustabdymo. Atlikus tikrinimą prietaisu Alcotest 7510, pirmu tikrinimu 13.28 val. asmeniui buvo nustatytas 3,03 promilių girtumas. Antru tikrinimu 13.54 val. asmeniui buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas. Asmuo paaiškinti, kodėl vairavo, būdamas neblaivus, negalėjo. Asmuo buvo sulaikytas 13.28 val. ir pristatytas į policijos komisariatą. Minėtą automobilį apžiūrėjo, automobilis buvo nuvežtas į „Sauda“ aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Pasirašyti ant procesinių dokumentų atsisakė, tačiau savo kaltės neneigė (b. l. 38).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės Vytis Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 13.15 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. V., patruliuojant tarnybiniu automobiliu Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu V9011 iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad iš kiemo išvažiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. (duomenys neskelbtini) pastebėjo minėtą automobilį Volvo S80 pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Priėjus prie automobilio, nuo vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo E. I., sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai. E. I., išlipęs iš automobilio, sunkiai stovėjo ant kojų, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar, t. y. 2019 m. gruodžio 24 d. ir 2019 m. gruodžio 25 d. maždaug prieš 2 valandas iki sustabdymo. Atlikus tikrinimą prietaisu Alcotest 7510, pirmu tikrinimu 13.28 val. buvo nustatytas 3,03 promilių girtumas, antru tikrinimu 13.54 val. asmeniui buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. Asmuo paaiškinti, kodėl vairavo, būdamas neblaivus, negalėjo ir atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą, transporto priemonės nuvežimo aktą ir transporto priemonės apžiūros protokolą (b. l. 11).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis iš kiemo išvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos link (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6).
2019 m. rugsėjo 26 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. I. iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgsena buvo neadekvati, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Patikrinus E. I. alkoholio matuokliu „Drager 7510“ pirmojo tikrinimo metu 13.28 val. nustatytas 3,03 promilių girtumas, o 13.34 val. – 2,53 promilių girtumas. Šiuos duomenis patvirtina byloje esantys alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ išrašai – 2019 m. gruodžio 25 d. 13.29 val. E. I. nustatytas 3,03 promilių neblaivumas, o 14.54 val. – 2,53 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad neblaivumo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. birželio 2 d. (b. l. 12-15).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra E. I. (b. l. 32).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Volvo S80 D5 kaina Lietuvoje be PVM – 2264 Eur (b. l. 30).
BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281¹ str. 2 d.).
Įvertinus anksčiau nurodytų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuotina, jog E. I. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis suvokė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, po jų vartojimo sąmoningai nusprendė vairuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasiūlė pasitikrinti blaivumą ir antru pūtimu nustatytas 2,53 promilių girtumas. Jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojo K. Š. parodymais, tarnybinio pranešimo, alkotesterio išrašų duomenimis, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų, visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. I. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neblaivumo lygis, t. y. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 13.17 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis E. I. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prašė baudą išdėstyti dalimis per du metus (b. l. 67-69).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. I., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į E. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. I. – brandaus amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 65-66), neteistas (b. l. 64). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam E. I. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 75 MGL bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 50 MGL dydžio bauda (BK 64¹ str.). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 13.54 val. iki 2019 m. gruodžio 26 d. 13.16 val. (vieną dieną) (b. l. 42, 62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.
Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad E. I. prašė leisti baudą mokėti iki dviejų metų laikotarpio. Objektyvūs duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį nepateikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei kaltinamojo išreikštą poziciją dėl baudos mokėjimo, įvertinęs paskirtos baudos dydį bei tai, kad asmuo yra dirbantis, sprendžia, kad E. I. nustatytinas 18 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
E. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju E. I. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholinių gėrimų sąmoningai sėdo neblaivus už vairo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. I. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Byloje nustatyta, kad automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam E. I. (b. l. 32), todėl jis, kaip uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant jį valdyti ir disponuoti paliekant teisę juo naudotis 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. birželio 26 d. Turto saugotoju paskirtas E. I. (b. l. 33). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 55-60) – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. I. vardu, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti E. I. 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. I. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 13.54 val. iki 2019 m. gruodžio 26 d. 13.16 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta E. I. paskirtos baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti E. I. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, uždraudimo terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. I. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
E. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. I. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.