Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-05 · Administracinė byla Nr. eI3-3292-952/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
eI3-3292-952/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05478-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų namai“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3292-952/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05478-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.15; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V. S.,atsakovo atstovams A. M., D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso (nuotoliniu būdu) tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų namai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. 2024 m. spalio 10 d. pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti skundžiamą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Departamentas) 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-152-2024 (ROIK: 24000024877) (toliau - Nutarimas), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų bauda ir administracinę teiseną nutraukti; teismui administracinės teisenos nenutraukus – teismo prašo pakeisti skundžiamą Departamento Nutarimą, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų ir baudą sumažinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad su Nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti arba bent jau sumažinti paskirtą piniginę sankciją. Pažymi, kad pareiškėja UAB „Žvejų namai“ (toliau – ir Bendrovė) vykdo ūkinę veiklą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) ir iš Brado upės per tvenkinius, esančius Žemės sklype, ir naudojasi Brado upės vandeniu, t. y. iš šio upelio paima ir grąžina vandenį, tačiau nesutinka su tuo, kad iš upelio per parą paimama ir grąžinama 432 m³ vandens. Pareiškėja UAB „Žvejų namai“ neturi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas, Taršos leidimas), kadangi išleidžiamas vandens kiekis į paviršinius vandens telkinius (Brado upelį) iki 5 m³ per parą. Departamento Trakų skyriaus vyr. specialistas A. M. 2024 m. liepos 2 d. surašė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-121-2024 UAB „Žvejų namai“, kuriame nurodė, kad neplaninio patikrinimo metu 2024 m. kovo 19 d. (patikrinimo aktas Nr. PA-692) nustatyta, kad pareiškėjui, vykdant ūkinę veiklą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš Brado upės per tvenkinius, esančius Žemės sklype, praleido ir gražino į Brado upę 432 m³ (per parą) vandens neturint nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo specialiosios dalies paviršinio vandens išgavimui ir Taršos leidimo specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui. Paimamo vandens kiekius Departamento Trakų skyriaus vyr. specialistas A. M. nustatė „iš akies“, t. y. neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie paimamo ir naudojamo vandens kiekius bei neatlikęs jokių matavimų. Patikrinimo metu pareiškėja orientacijai ir tam, kad suprasti koks yra tvenkinių išdėstymas buvo davęs Departamento Trakų skyriaus vyr. specialistui A. M. dar 2000 metais rengtą projektą, kurį pastarasis priėmė kaip vienintelį teisingą ir neginčijamą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad projektas rengtas dar 2000 metais, t. y. daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus, tai, kad tuo metu Brado upeliukas net neturėjo savo pavadinimo, o ir faktiškai buvo melioracijos kanalu, nevertino ar pats projektas buvo realizuotas be nukrypimų, pagaliau, kad per 25 metus pasikeitė faktinė situacija ir istorinis projektas negali būti šaltiniu šiandien esančių faktinių aplinkybių konstatavimui. Svarbiausia ką turėjo ir privalėjo atlikti Departamentas – atlikti faktinius pareiškėjo naudojamo vandens matavimus, tačiau to nedarė. Byloje yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Tarnyba) 2024 m. liepos 5 d. Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10 Mr)-B8-1625, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 4 d. buvo atliktas vandens debeto matavimas Brado upėje (vandentakio kodas 12010633), ties (duomenys neskelbtini), ir išmatuotas vandens debitas – 86,4 m³ per parą. Bylos nagrinėjimo metu vyr. specialistas A. M. gi teigė, kad šio matavimo nepakanka ir reikalingi dar trys matavimai Brado upėje: rudenį, žiemą ir pavasarį, nes skirtingais metu laikais galimi skirtingi vandens debeto kiekiai, o nagrinėjamu atveju būtina nustatyti vidurkį per metus. Su tuo pareiškėja sutinka, tačiau reikšminga tai, kad įstatymas įpareigoja ne pareiškėją, o būtent skundžiamą Nutarimą priėmusią instituciją (Departamentą) atlikti būtinus matavimus ir tik nustačius, kad pareiškėjos naudojamo vandens kiekiai yra didesni – atitinkamai taikyti ekonomines sankcijas. Šiuo gi atveju skundžiamu Nutarimu pasielgta visiškai priešingai – Departamentui matavimų neatlikus ir nusprendus, kad pareiškėjos matavimai yra nepakankami – jai taikyta ekonominė sankcija, priverčiant pareiškėją įrodinėti savo nekaltumą administracinėje byloje, o ne priešingai. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas advokatas V. S. Departamentui pateikė 2024 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Ekometrija“ raštą „Dėl Taršos leidimo“, kuriame nurodyta, kad nagrinėjamu atveju Taršos leidimas nereikalingas. Nepaisant konkrečių metinių matavimų nebuvimo – Departamentas skundžiamu Nutarimu išaiškino, kad pareiškėjos per parą iš Brado upės išgaunamas vandens kiekis (432 m³), t. y. viršija 100 m³, todėl neva tai pažeistos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-425 redakcija) (toliau – Taisyklės), 1 priedo 4 p. nuostatos. Mano, kad neatlikus matavimų ir neturint konkrečių duomenų apie pareiškėjos sunaudojamo vandens kiekius, nebuvo galima priimti skundžiamo Nutarimo ir pareiškėjai taikyti ekonominių sankcijų, o taip pat nebuvo galima niekaip nemotyvuojant atmesti ir net niekaip nevertinti Tarnybos 2024 m. liepos 5 d. Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10 Mr)-B8-1625, pagaliau versti pareiškėją įrodinėti savo nekaltumą, taip iš esmės pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 49 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminai. Šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos. Taigi, net ir remiantis byloje esančiu 2000 metais rengtu projektu ir jo pagrindu nustačius, kad buvo viršytai naudojamo vandens kiekiai – administracinė teisena galėjo būti taikyta tik per 2 metus, t. y. iki 2002 metų (kai tokios reguliavimo nebuvo ir Taršos leidimų net nereikėjo). Po 2002 metų arbai visais atvejais nuo 2003 metų – buvo būtina atlikti naudojamo vandens matavimus ir tik tokiu būdu nustatyti faktiškai naudojamo vandens kiekį. Taigi, vien šiuo pagrindu administracinė teisena dėl ekonominės sankcijos skyrimo negalėjo būti pradėta, o pradėtoji privalėjo būti nutraukta. Pareiga įrodyti administracinį nusižengimą yra numatyta administracinį nusižengimą tiriantiems pareigūnams. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Be to, ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, turi taikyti in dubio pro reo principą, reiškiantį, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Jis laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą ir visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-108/2010). Atsižvelgiant į pagrindinius administracinės teisenos principus, o taip pat remiantis tuo, kad ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnis), taip pat primenant ir ANK 566 straipsnio 1 dalį nustatančią, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina. Jei teismas vis gi nutars, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, įmonės ekonominę padėtį bei pačios baudos dydį, teismo taip pat prašo paskirtą baudą sumažinti Įstatymo 52 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. M. 2024 m. liepos 2 d. surašė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) Nr. AM-AAD-ANR_P-121-2024 UAB „Žvejų namai“ dėl pažeidimo, numatyto Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad neplaninio patikrinimo metu 2024 m. kovo 19 d. (patikrinimo aktas Nr. PA-692) nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama ūkinę veiklą Žemės sklype, iš Brado upės per tvenkinius, esančius Žemės sklype, praleido ir gražino į Brado upę 432 m³ (per parą) vandens neturint nustatyta tvarka išduoto TIPK leidimo specialiosios dalies paviršinio vandens išgavimui ir TIPK leidimo specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui. TIPK leidimas specialiosios dalies paviršinio vandens išgavimui privalomas, kai išgaunamas vandens kiekis iš paviršinio vandens telkinio 100 m³ per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau. TIPK leidimas specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui privalomas, kai išleidžiamas nuotekų kiekis į paviršinius vandens telkinius nuo 5 m³ per parą ir daugiau. Nurodo, kad įrodymai, kuriais grindžiamas padarytas pažeidimas yra: 2024 m. liepos 2 d. Protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-121-2024 UAB „Žvejų namai“; 2024 m. kovo 19 d. Departamento Trakų skyriaus patikrinimo aktas Nr. PA-692; Departamento Vilniaus valdybos 2024 m. kovo 29 d. raštas Nr. AD5- 6255 „Dėl galimo pažeidimo“; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 2D- 8663 „Dėl Jūsų prašymo“; akcinės bendrovės „Vilniaus hidroprojektas“ 2000 metais parengtas projektas, suderintas su Trakų rajono žemėtvarkos Vievio skyriumi, Hidrografinio tinklo tarnyba, Trakų rajono melioracijos skyriumi, Hidrografinio tinklo priežiūros valstybine inspekcija, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų formavimo centru, Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, dėl vykdyto vandens telkinių pajungimo prie Brado upės (tuometinio griovio) (toliau – 2000 m. Projektas). Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėja 2024 m. kovo 19 d. vykdė ūkinę veiklą neturint TIPK leidimo specialiosios dalies paviršinio vandens išgavimui, kai per parą iš Brado upės išgaunamas vandens kiekis (432 m³), t. y. viršija 100 m³ per parą (vidutinis metinis paėmimas) ar daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjų sodininkystės poreikiams bei vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW), tuo pažeistos Taisyklių 1 priedo 4 punkto nuostatos. Pareiškėjai vykdant ūkinę veiklą neturint TIPK leidimo specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui, kai per parą į Brado upę išleidžiamas vandens kiekis (432 m³), t. y. viršija 5 m³ per parą ir daugiau vandens (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti vandens kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus) iš žuvininkystės tvenkinių, tuo pažeistos Taisyklių 1 priedo 1.6. papunkčio nuostatos. Nutarimu pareiškėja pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, numatyto teisės pažeidimo sudėtį pilnai patvirtina byloje surinkta medžiaga ir jam paskirta minimali 10 000 eurų bauda. Dėl skundo argumentų nurodo, kad skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, kad „Paimamo vandens kiekius AAD Trakų skyriaus vyr. specialistas A. M. nustatė „iš akies“, t. y. neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie paimamo ir naudojamo vandens kiekius bei neatlikęs jokių matavimų. <...>“. Su šiais skundo teiginiais nesutinka, nes Nutarime pažymėta, kad „<...> neplaninio patikrinimo metu 2024 m. kovo 19 d., įmonė nepateikė jokių vandens debeto matavimo Brado upėje duomenų, išskyrus 2000 m. Projektą“. Dėl pareiškėjos teiginio: „Byloje yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 5 d. Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10 Mr)-B8-1625, kurioje nurodyta, kad 2024 m. liepos 4 d. buvo atliktas vandens debeto matavimas Brado upėje (vandentakio kodas 12010633), ties (duomenys neskelbtini), ir išmatuotas vandens debitas– 86,4 m³ per parą.“. Nutarime pažymėta, kad: „<..> šio matavimo nepakanka, reikalingi dar trys matavimai Brado upėje: rudenį, žiemą ir pavasarį, nes skirtingais metu laikais galimi skirtingi vandens debeto matavimai per parą“. Be to, 2024 m. rugsėjo 20 d. iš Tarnybos gauti Elektrėnų automatinės meteorologinės stoties duomenys dėl kritulių kiekio matavimo: „<...> 2024 m. birželio 3 d. –2024 m. liepos 4 d. 58,4 mm. Standartinė klimato norma birželio mėnesį yra 73 mm“. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2024 m. liepos 4 d., t. y. vandens debeto matavimo Brado upėje metu, 2024 m. birželio 3 d. –2024 m. liepos 4 d. išmatuoti kritulių kiekio duomenys, arčiausiai esančioje Elektrėnų automatinės meteorologinės stotyje, net 14,6 mm mažesni negu standartinė klimato norma. Dėl pareiškėjos teiginio: „Bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjo atstovas advokatas V. S. AAD pateikė 2024 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Ekometrija“ raštą „Dėl Taršos leidimo“, kuriame nurodyta, kad nagrinėjamu atveju Taršos leidimas nereikalingas“. Nutarime pažymėta, kad: „Nagrinėjimo metu atstovas V. S. taip pat pateikė 2024 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Ekometrija“ raštą „Dėl Taršos leidimo“, pažymėtina, kad šį įmonė paskutinėje rašto pastraipoje nurodo: „Dėl Taršos leidimo specialiosios dalies Nuotekų tvarkymui ir išleidimui reikalingumo, tvenkiniams, kuriuose žuvys nėra veisiamos ir/arba auginamos siūlytume raštu kreiptis išaiškinimo į Aplinkos apsaugos agentūrą“. Taip pat nurodo, kad, Departamento nuomone, nėra jokio pagrindo mažinti pareiškėjai Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją. Skiriant pareiškėjai ekonominę sankciją, Departamentas tiksliai vadovavosi imperatyviomis Įstatymo normomis, šio Įstatymo 51 straipsniu ir atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pareiškėjos direktorius A. Ž. ir atstovas V. S. teikė informaciją, padėjo tyrimo metu), todėl priėmė pagrįstą Nutarimą paskirdamas pareiškėjai minimalią baudą. Nurodytas Įstatymas nesuteikia kompetencijos Departamentui paskirti švelnesnės, negu šio Įstatymo numatytos nuobaudos. Taigi, Departamentas mano, kad priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytas Įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo šį Nutarimą keisti, naikinti ar pripažinti priimtu nepagrįstai.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei baudos sumažinimo.

5. Byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 19 d. patikrinimo akte be kita ko nurodyta, kad Bendrovės teritorijoje yra du pratekami vandens telkiniai, kurie taškuose (vietos centro koordinatės WGS 84 sistemoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), sujungti su Brado upe; patikrinus Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre nustatyta, kad Brado upė, kadastro identifikavimo kodas 12010633, įregistruota 2001 m. gruodžio 12 d.; vandens telkinių pajungimas prie Brado upės (tuometinio griovio) vykdytas turint akcinės bendrovės „Vilniaus hidroprojektas“ 2000 metais parengtą projektą, suderintą su Trakų rajono žemėtvarkos Vievio skyriumi, Hidrografinio tinklo tarnyba, Trakų rajono melioracijos skyriumi, Hidrografinio tinklo priežiūros valstybine inspekcija, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų formavimo centru, Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba; išnagrinėjus projektą nustatyta, kad iš Brado upės per tvenkinius praleidžiamas minimalus vandens debitas 5,0 l/s, t. y. perskaičiavus minimalus iš Brado upės praleidžiamas per tvenkinius vandens kiekis per parą yra 432 m³; kitokių duomenų apie iš Brado upės per tvenkinius praleidžiamą vandens kiekį Bendrovės atstovė patikrinimo metu nepateikė; vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4 punktu kriterijų (kriterijus, kurį atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies paviršinio vandens išgavimui), kai išgaunama ar planuojama išgauti 100 m³ per parą (vidutinis metinis paėmimas) ar daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjų sodininkystės poreikiams bei vandenį naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10MW); Bendrovei vykdant ūkinę veiklą neturint Taršos leidimo specialiosios dalies paviršinio vandens išgavimui, kai per parą iš Brado upės išgaunamas vandens kiekis (432 m³), t. y. viršija 100 m³, pažeistos Taisyklių 1 priedo 4 punkto nuostatos; vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 1 kriterijaus (Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui) 1.6 papunkčiu – išleidžiama (planuojama išleisti) į paviršinius vandens telkinius 5m³ per parą ir daugiau vandens (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti vandens kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus) iš žuvininkystės telkinių; Bendrovei vykdant ūkinę veiklą neturint Taršos leidimo specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui, kai per parą į Brado upę išleidžiamas vandens kiekis (432 m³), t. y. viršija 5m³, pažeistas Taisyklių 1 priedo 1.6 papunkčio nuostatos.

2024 m. liepos 2 d. pareiškėjai surašytas Departamento Įstatymo pažeidimo protokolas už pažeidimo, numatyto Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Nutarimu pareiškėjai už pažeidimo, numatyto Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta ekonominė sankcija – 10 000 EUR bauda.

6. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi. Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu fizinis ar juridinis asmuo, norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir pradėti ūkinę veiklą, turi atitikti šias sąlygas: 1) ūkinės veiklos objekte turi būti įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios; 2) jeigu pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įdiegtos ūkinės veiklos objekte, jeigu šiame punkte nurodytame sprendime ar išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios; 3) turi būti įgyvendinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai, technologiniai reikalavimai įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimui, taikomi konkrečiai ūkinei veiklai ir ūkinės veiklos objekte privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.

Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą

Taisyklių 1 priedo 4 punkto nuostatos - Kriterijus, kurį atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies paviršinio vandens išgavimui: išgaunama ar planuojama išgauti 100 m³ per parą (vidutinis metinis paėmimas) ar daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjų sodininkystės poreikiams bei vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW).

Taisyklių 1 priedo 1.6 papunkčio nuostata – Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui: išleidžiama (planuojama išleisti) į paviršinius vandens telkinius 5 m³ per parą ir daugiau vandens (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti vandens kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus) iš žuvininkystės tvenkinių.

7. Pareiškėja skunde nurodo, kad vykdo ūkinę veiklą Žemės sklype iš Brado upės per tvenkinius, esančius Žemės sklype, ir naudojasi Brado upės vandeniu, t. y. iš šio upelio paima ir grąžina vandenį, tačiau nesutinka su tuo, kad iš upelio per parą paimama ir grąžinama 432 m³ vandens. Pareiškėja UAB „Žvejų namai“ neturi Taršos leidimo, kadangi išleidžiamas vandens kiekis į paviršinius vandens telkinius (Brado upelį) iki 5 m³ per parą. Be to nurodo, kad Departamento specialistas paimamo vandens kiekius nustatė neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie paimamo ir naudojamo vandens kiekius ir neatlikęs jokių matavimų.

8. Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovų pasisakymų matyti, kad nustatant paimamo ir išleidžiamo vandens kiekį buvo vadovautasi patikrinimo metu pareiškėjos pateiktu Projektu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad vandens kiekis buvo matuojamas pagal Projekte nurodytus parametrus, jokie papildomi tyrimai nebuvo atlikti. Atlikus skaičiavimus buvo gautas minimalus vandens kiekis per parą. Taip pat nurodė, kad toks kiekis yra minimalus, o, atsakovo atstovo nuomone, realus pratekamo vandens kiekis yra didesnis. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad Projektas, kuriuo besąlygiškai vadovavosi Departamento specialistas nustatydamas pratekamo vandens kiekį yra 2000 metų, tai yra rengtas, patikrinimo metu, beveik prieš 25 metus. Teismas sutinka su pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad atsakovo specialistui pateiktas Projektas buvo paimtas kaip faktas, nors akivaizdu, kad situacija yra kitokia, ką patvirtina pareiškėjos pateikti duomenys. Pažymėtina aplinkybė, kad Projekte nurodyta, kad „Projektas parengtas 2000 m. pagal sutartį su užsakovu A. K. <...> Projektuojamuose tvenkiniuose bus laikomi ir auginami upėtakiai komercinei ir sportinei žūklei.“ Taigi, iš pateikto Projekto matyti, kad Projektas parengtas / išduotas kitam savininkui, ne pareiškėjai UAB „Žvejų namai“, bei kitai veiklai vykdyti. Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja tvenkiniuose tik laiko upėtakius, tačiau jų neaugina. Taigi, teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas Departamentas neatliko jokių papildomų matavimų, o tik vadovavosi 2000 metų Projektu, kuris buvo parengtas / išduotas kitam asmeniui ir ne tai veiklai vykdyti, negali lemti išvados, kad pareiškėja padarė Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, t, y. byloje nėra nustatytas tikslus, ne menamas ar spėjamas pratekamo vandens kiekis. Taip pat kritiškai vertinami atsakovo atstovo argumentai, kad jis vadovavosi Projektu, nes jis buvo parengtas jį suderinus su daug institucijų, todėl jame esantys duomenys yra patikimi. Teismo vertinimu, atliekant tokio pobūdžio patikrinimus, kuriuose būtina nustatyti tikslų pratekamo vandens kiekį, nes būtent atitinkamas kiekis nulemia pažeidimo padarymą, būtina vadovautis tiksliais matavimais.

9. Taip pat pažymėtina aplinkybė, kad pratekamo vandens kiekis buvo skaičiuojamas taip pat remiantis tuo, koks yra vamzdžio, kuriuo teka vanduo, skersmuo. Taigi, Departamentas skaičiavo, kad vamzdžio skersmuo yra 50 cm, ir nors, kaip nurodo atsakovo atstovas, buvo vadovaujamasi būtent Projektu, pažymėtina, kad Projekte nurodyta, kad „Vandens ištekėjimui iš tvenkinių yra suprojektuotas latakas L – 50 gb. Vykdymo metu lataką galima pakeisti G/B arba asbestcementiniais vamzdžiais 0,30 m.“ Taigi, pagal Projektą vamzdžio skersmuo yra ne 50 cm, kaip nurodė atsakovo atstovas, o 30 cm.

10. Be to, pažymėtina aplinkybė, kad Nutarimo 2 lapo apačioje yra nurodyta, kad „Nagrinėjimo metu atstovas V. S. informavo, kad šioje yra pateiktas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024-07-05 raštas Nr. (5.58-10 Mr)-B8-1625 „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“, 2024-07-04 buvo atliktas vandens debeto matavimas Brado upėję (vandentakio kodas 12010633), ties (duomenys neskelbtini), išmatuotas vandens debitas buvo – 86,4 m³ per parą <...>“. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad šie duomenys nebuvo vertinti, nes duomenys netikslūs, išlieka iki 25 proc. paklaida. Byloje yra pateiktas pareiškėjos raštas, kuriuo buvo kreipiamasi į Tarnybą, prašyme nurodyta „UAB „Žvejų namai“ prašo Jūsų atlikti vandens debito matavimą, kiek iš Brado upės per parą pro tvenkinius, esančius (duomenys neskelbtini), praleidžiame vandens“. Aukščiau minėtoje Tarnybos pažymoje aiškiai nurodyta, kad 2024 m. liepos 4 d. buvo atliktas vandens debito matavimas Brado upėje ties pareiškėjos nurodyta vieta ir nustatyta, kad vandens debitas buvo – 86,4 m³/parą. Teismo nuomone, ši Tarnybos pažyma bylos nagrinėjimo Departamente metu turėjo būti vertinama ir atsižvelgiama į nustatytus rodiklius pagal Tarnybos atliktus vandens debito matavimus, o ne tik vadovaujamasi Projekto duomenimis.

11. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad pareiškėja į bylą yra pateikusi ir duomenis apie vandens debito matavimus ginčo vietoje visais metų laikais. Į bylą papildomai pateikta jau minėta Tarnybos 2024 m. liepos 5 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (5.58-10 Mr)-B8-1625, kurioje nurodyti matavimai atlikti vasarą (2024 m. liepos 4 d.), vandens debitas – 86,4 m³/parą. Pateikta Tarnybos 2024 m. lapkričio 11 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (5.58-10 Mr)-B8-2047, kurioje nurodyta, kad vandens debito matavimas atliktas 2024 m. lapkričio 11 d., išmatuotas vandens debitas – 95,04 m³/parą. Pateikta Tarnybos 2025 m. vasario 12 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (5.58-10 Mr)-B8-492, kurioje nurodyta, kad vandens debito matavimas atliktas 2025 m. vasario 11 d., išmatuotas vandens debitas – 86,4 m³/parą. Pateikta Tarnybos 2025 m. kovo 14 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (5.58-10 Mr)-B8-723, kurioje nurodyta, kad vandens debito matavimas atliktas 2025 m. kovo 7 d., išmatuotas vandens debitas – 97,63 m³/parą. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad pratekamo vandens kiekis nei vienu metų laiku neviršija 100 m³. Kas, savo ruožtu, paneigia Nutarime nurodytus duomenis, kad Bendrovei vykdant ūkinę veiklą neturint Taršos leidimo specialiosios dalies paviršinio vandens išgavimui, kai per parą iš Brado upės išgaunamas vandens kiekis (432 m³), t. y. viršija 100 m³.

12. Teismo vertinimu, pareiškėja nepažeidė Taisyklių 1 priedo 4 punkto nuostatų, nes byloje nebuvo neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja per parą iš Brado upės išgauna didesnį nei 100m³ kiekį vandens. Į bylą pareiškėjos pateikti duomenys ir duomenys, kuriuos pareiškėja buvo pateikusi Departamentui, patvirtina, kad išgaunamo vandens kiekis (nei vienu metų laiku) per parą neviršija 100 m³ (Tarnybos išmatuotas vandens debitas mažesnis nei 100 m³). Taip pat nebuvo pažeistas Taisyklių 1 priedo 1.6 papunktis. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vanduo, kuris išteka iš tvenkinio ir yra nuotekos, į klausimą „Ar Departamentas nustatė kiek nuotekų buvo išleidžiama?“, atsakovo atstovas atsakė, kad tai prilygsta 432 m³. Į bylą pateiktame UAB „Ekonometrija“ rašte nurodyta, kad Taršos leidimo specialioji dalis nuotekų tvarkymui ir išleidimui reikalinga, kai į aplinką išleidžiama 5,0 m³/parą arba daugiau nuotekų. Kadangi pareiškėjos tvenkiniuose žuvis nėra veisiama ir / arba auginama, vykdoma veikla neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamento 6 priede pateikto „Žuvininkystės tvenkinio“ apibrėžimo. Taip pat nurodyta, kad kadangi tvenkiniuose žuvys tiktai gyvena, iš tvenkinių bėgantis vanduo yra ne nuotekos, o paviršinis vanduo, kadangi nuotekose žuvys negalėtų gyventi.

Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti tikslūs išgaunamo vandens matavimai, buvo vadovautasi Projekto duomenimis, kuris išduotas 2000 metais, kitam asmeniui, kitai veiklai vykdyti, be to, Departamentas priimdamas Nutarimą nevertino Tarnybos 2024 m. liepos 5 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10 Mr)-B8-1625, kurioje buvo nurodytas matavimais nustatytas vandens debitas, be to, buvo skaičiuota, kad vamzdis per kurį teka vanduo yra 50 cm, nors pagal Projekto medžiagą vamzdžio skersmuo – 30 cm.

13. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjos skundas tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

14. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

15. Pareiškėja prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 3993,00 EUR (skundo parengimas, bylos medžiagos analizė, kliento konsultavimas, atstovavimas teisme). Taip pat pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 EUR žyminio mokesčio.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)).

Pareiškėja byloje pateikė advokato išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2024 m. rugpjūčio 16 sutartį dėl atstovavimo ir teisinių paslaugų, kuria advokatui Vaidotui Sviderskiui yra pavedama atstovauti pareiškėją; 2) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad už suteiktas teisines paslaugas nurodyta bendra suma - 600,00 EUR; 3) 2024 m. spalio 3 d. sąskaita faktūra, kad už suteiktas teisines paslaugas bendra suma – 1200,00 EUR; 4) 2025 m. kovo 24 d. sąskaita faktūra, kad už suteiktas teisines paslaugas bendra suma – 600,00 EUR; 5) mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad buvo apmokėta pagal sąskaitas faktūras.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašoma priteisti 3993,00 EUR suma už advokato paslaugas neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, tačiau pažymėtina tai, kad pareiškėja įrodymais pagrindė tik 2400,00 EUR patirtų išlaidų, kas matyti iš teismui pateiktų sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų, todėl tik tokia suma ir gali būti priteista iš atsakovo.

Taip pat pareiškėja už skundo padavimą teismui sumokėjo 22,50 EUR žyminio mokesčio, todėl ši suma taip pat priteistina pareiškėjai.

Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų namai“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-152-2024 (ROIK: 24000024877).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų namai“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2 422,50 EUR (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du eurus 50 euro ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Deimantė AndrulytėTeisėjas Arvydas MartinavičiusTeisėja Jarūnė Sedalienė