- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 1S-661-256/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Virginijai Švedienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. M. pareiškėjo atstovo adv. Kęstučio Ožiūno skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-11 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokurorės nutarimo atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama nutartimi teismas atmetė pareiškėjo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės I.Vaivadienės 2010-09-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti teismo nutartį. Nurodo, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294str. numatytos sąlygos. Teismo vertinimu, prokurorė 2010-09-20 nutarime pagrįstai pažymėjo, kad kvalifikuotą savavaldžiavimo sutartį gali sudaryti tik patys pavojingiausi grasinimai, paprastai grasinimai panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. A. M. pareiškime tokio pobūdžio psichinės prievartos vartojimas jo atžvilgiu nenurodytas, skolos paviešinimas, mokyklos vadovybei adresuotas prašymas dėl skolos grąžinimo nelaikytini psichine prievarta. Nerealizuodamas suteiktų įstatymo teisių, nesilaikydamas jų nustatytos tvarkos, kreditorius savavališkai vykdo pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę. Faktas, kad skolų išieškojimo bendrovė sužinojo apie pareiškėjo dukters mokymosi vietą, suponuoja išvadą, jog buvo renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą. Turėjo būti patikrinta ir įvertinta ar tai buvo padaryta teisėtai. Pareiškėjas verčiamas elgtis taip, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali imtis kitų veiksmų, o iš esmės, įtraukiant į skolos išieškojimą mokyklą ir mažametę jo dukrą, naudojama tiesioginė psichinė prievarta. Nors teismo nutartyje teigiama, kad pareiškėjas nenurodė kitų svarbių ir patikimų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima panaikinti prokurorės nutarimą, tačiau jis turėjo būti panaikintas vien dėl tos priežasties, jog nepatikrintos tos aplinkybės, apie kurias pareiškėjas nurodė savo pradiniame prašyme. Tik ikiteisminio tyrimo metu buvo galima nustatyti UAB „Statex“ veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą bei kitas aplinkybes, susijusias su skolos išieškojimu nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BPK 3str. 1d. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 168str. nustato, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ir yra aiškios BPK 3str. 1d. nurodytos aplinkybės.
BK 294str. 2d. numatyta kvalifikuota savavaldžiavimo sudėtis, kuri taikoma, kai kaltininkas panaudoja fizinę ar psichinę prievartą. Prievarta gali būti panaudota tiek prieš asmenį, kurį siekiama priversti įvykdyti prievolę, tiek ir prieš jam artimą žmogų. Kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį gali sudaryti tik patys pavojingiausi grasinimai, paprastai grasinimai panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą.
Išnagrinėjus skundo medžiagą, matyti, jog buvo kreiptasi į mokyklos vadovybę dėl pokalbio su A. M. apie skolas. Tačiau tai nereiškia, kad buvo panaudota psichinė prievarta, pats pareiškėjas objektyvių aplinkybių nenurodė. Skolos paviešinimas, mokyklos vadovybei pateiktas prašymas nesudaro jokio pagrindo teigti, jog buvo naudojama psichinė prievarta ir, kad veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 294str. 2d. Šiame straipsnyje numatyti nusikaltimai priskiriami valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, papildomas objektas-konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas pažeidžia įstatymų nustatytą teisių įgyvendinimo tvarką, nesikreipia į oficialią įstaigą dėl teisės įgyvendinimo ar ginčo sprendimo.
Šiuo atveju nenustatyta, kad buvo įvykdyti nusikalstami veiksmai A. M. atžvilgiu, dėl kurių turėtų būti pradedamas baudžiamasis procesas.
Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.