- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 1-42-531/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08164-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kaltinamasis
- J. D., V. T.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Žemesnės instancijos teismas
J. D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), asmuo be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini) savivaldybė, išsituokęs, nedirbantis, teistas:
1994-12-28 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 1 d., 250 str. 2 d., 148 str. 2 d., 147 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams su turto konfiskavimu.2001-05-22 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams.2003-07-10 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 140 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams.2007-01-18 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.2007-02-01 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., areštu 30 parų.2007-05-30 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 metams.2011-03-21 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams. Ši bausmė subendrinta su 2007-05-30 Visagino miesto apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. 2012-03-15 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-03-21 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams. 2015-10-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 4 d., 5 d., Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 5 d. 1 p., paleistas lygtinai neatlikęs 8 mėnesių 1 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2016-06-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro.2017-02-09 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., subendrinus paskirtas bausmes prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, J. D. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (nuosprendis neįsiteisėjęs). Teistumas neišnykęs.
kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir BK 181 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu.
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), teistas:
2006-01-26 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 mėnesiams.2007-03-20 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurią subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-26 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 mėnesiams.2007-08-03 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui.2008-11-11 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiui.2009-12-14 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurią subendrinus su Utenos rajono apylinkės teismo 2008-11-11 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.2011-11-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 metams. 2012-01-09 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendis pakeistas, ir V. T. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.2015-11-05 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 6 MGL (225,96 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 d., ir skirta galutinė bausmė - 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.2016-07-08 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. birželio 26 d., atliekantis, laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-10-10. Teistumas neišnykęs.
kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir BK 181 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. ir V. T., panaudodami peilį ir fizinį smurtą, pagrobė ir prievartavo turtą sekančiomis aplinkybėmis:
J. D. ir V. T. iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, 2016 m. vasario 18 d. apie 18.30 val. užėjo į A. Č. (A. Č.) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje, V. T. panaudodamas fizinį smurtą, t.y. stumdamas A. Č. jėga pasodino jį ant sofos, o J. D., paėmęs nuo spintelės peilį, priėjo prie nukentėjusiojo, ir prispaudęs peilį prie kaklo pasakė: „jog už tai, kad jis - A. Č. norėjo permiegoti su jo žmona E., kartu su V. T. jį išprievartaus, o vėliau papjaus“. Po to, kai V. T. nuėjo į kambarį ir pradėjo krautis nukentėjusiajam priklausančius daiktus: nešiojamą kompiuterį „ASUS“, kainuojantį 300 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kainuojantį 180 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Sony“, kainuojantį 480 Eur, nukentėjusiajam, tai pastebėjus, J. D. A. Č. grasindamas peiliu neleido atsistoti ir baugindamas žodžiu liepė sėdėti, nes antraip „jis niekada nuo sofos neatsistos“, ir taip palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą.
Tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, J. D. ir V. T., veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, prieš tai plėšimo metu panaudojo fizinį smurtą bei grasino panaudoti fizinį smurtą ateityje, privertė A. Č. už pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „Sony“ perduoti jiems 100 Eur, kuriuos nukentėjusysis perdavė jiems 18 val. 42 min. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat už nešiojimą kompiuterį „Asus“ pareikalavo iš nukentėjusiojo pinigų - 200 Eur, kuriuos J. D. turėjo atsiimti 2016-02-19 12 valandą, tačiau šių pinigų negavo, nes nukentėjusiajam pranešus policijai apie nusikaltimus, buvo sulaikyti. Taip kaltinamieji savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam 280 eurų dydžio turtinę žalą;
Teismo posėdyje kaltinamieji savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino.
Šalies argumentai
J. D. paaiškino, kad 2016 m. vasario mėn. pas jį atėjo jo mergina E. Š. ir pasakė, kad buvo nuėjusi pas A. Č. pasiskolinti pinigų. Jis buvo girtas, davė jai 30 eurų ir pradėjo kabinėtis, norėjo išprievartauti. Ji išsigando, ir palikusi savo telefoną, pabėgo. Kai E. jam papasakojo, kas įvyko, sekančią dieną kartu su V. T. nuėjo pas A. Č. išsiaiškinti. Kur jis gyvena, nurodė E.. Nuėjus pas A., pastarasis atidarė duris ir savanoriškai juos įsileido. A. Č. atidavė E. telefoną, pradėjo aiškinti, kad buvo girtas, kad taip gavosi. A. Č., suprasdamas savo nederamą elgesį, pats pasiūlė telefoną ir eurų. Tada jie visi nuėjo prie bankomato, kur A. Č. išėmė pinigų, nes norėjo užgesinti kilusį konfliktą. Pinigus davė už tai, kad jis lindo prie jo merginos. Jiems nuėjus kitą dieną, nebuvo jokių veiksmų, jokio peilio. Visi kartu vaikščiojo mieste, ėjo į parduotuvę. Nukentėjusiojo jis net nepalietė. A. Č. pats pradėjo savo draugui pasakoti istorijas, skambino ne į policiją, o savo draugui. Jis tiesiog išgalvojo istoriją, nes jam buvo gėda prisipažinti, kad taip elgėsi. Jeigu jis būtų vartojęs smurtą, būtų likusios pasekmės ar žymės. A. Č. atidavė savo „Samsung“ telefoną, nes E. Š. turėjo irgi „Samsung“, bet seną. E. yra jo mergina nuo 2009 metų, jie kartu gyvena. Nesupranta, kodėl A. Č. kreipėsi į policiją, nes jokio peilio jis neturėjo, nieko nemušė, jokių žodžių nesakė.
Papildomai nurodė, jog kai atnešė A. Č. telefoną, E. pasakė, kad jai jis nereikalingas. Todėl kitą dieną jie ėjo tą telefoną atiduoti. E. telefonas buvo likęs pas nukentėjusįjį. Nukentėjusysis jiems sakė, kad E. telefonas prastas, todėl duos kitą. Po to, kai A. Č. iš bankomato išėmė pinigus, jie kartu dar ėjo į parduotuvę.
Kaltinamasis V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo A. Č. bute. E. yra jo draugė, o J. su ja gyvena. Sutiko eiti su J. D., nes nugirdo, ką pasakojo E.. Ji pasakė, kad nuėjo pasiskolinti pinigų, tas žmogus buvo girtas ir norėjo ją išprievartauti, bet ji, palikusi telefoną, pabėgo. Jie nuėjo draugiškai spręsti problemos, nenorėjo kelti jokių konfliktų. A. Č. juos įsileido, o jie pasakė, dėl ko atėjo. Paklausė, ar E. telefonas pas jį, o jis pasakė, kad taip. Dar klausė, ar jis pristojo prie E.. A. Č. to neneigė, atsiprašė, sakė, kad nežinojo, jog E. gyvena kartu su J.. Jis pats pasiūlė duoti tuos 100 eurų šiam konfliktui užbaigti. Tuos pinigus paėmė J.. Niekas nukentėjusiojo nevertė jų duoti, niekas jam negrasino. Niekas nerinko telefonų, nieko iš buto nenešė. Visi nuėjo į bankomatą prie savivaldybės, po to į „Iki Cento“ parduotuvę. A. Č. dar pasakė, kad atvažiuotų kitą dieną, nes jis dar duos pinigų. Joks smurtas, jokie peiliai nebuvo panaudoti, nors matė juos virtuvėje. Jis J. D. tiesiog palaikė kompaniją. Telefonas buvo pas jį ir tą dieną važiavo pas A. Č. norėdami tą telefoną atblokuoti arba grąžinti. Kai ėjo nuimti pinigų, nukentėjęs pats ėjo, niekas jo nevedė. Jie paėmė 100 eurų. A. Č. davė savo telefoną ir pasakė perduoti E.. Parduotuvėje jis pasiūlė dar 200 eurų. Kitą dieną jie apžiūrėjo tą telefoną, bet jis buvo užrakintas. Tada nuvažiavo pas nukentėjusįjį, kur buvo kažkokie vyriškiai, kurie norėjo muštis. Jie išbėgo ir buvo sulaikyti. Nukentėjusiojo telefonas buvo rastas pas jį, bet daugiau jokių daiktų neėmė.
Ikiteisminio tyrimo metu V. T. paaiškinęs, kad 2016-02-18 kartu su J. D. nuvažiavo pas vyriškį, kuris, anot E., bandė ją išžaginti. Jis juos įsileido vidun. J. su vyriškiu kalbėjosi virtuvėje ant sofos, o jis nuėjo į kitą kambarį apsižvalgyti, ar nėra kokių daiktų, kuriuos galėtų pavogti. Matė nešiojamąjį kompiuterį ir du mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos pasidėjo ant lovos šalia išėjimo, kad išeidamas galėtų pasiimti niekam nematant. Po to sugrįžo į virtuvę. Vėliau visiems trims nuėjus prie bankomato šalia Visagino savivaldybės, nukentėjusysis nuėmęs 100 eurų padavė J.. Taip pat girdėjo, kaip vyriškis sakė, kad rytoj bus dar 200 eurų. J. pasakė: „niekas už liežuvio netraukė“. Kai išsiskyrė, su J. nuėjo į parduotuvę, ten vėl susitiko tą patį vyriškį. Grįžus iš to vyriškio mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ atidavė E. ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną apžiūrėjus to vyriškio duotą telefoną pamatė, kad yra užraktas, juo naudotis negalės, todėl J. iš savo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tam vyriškiui, jo telefono numerį gavo iš E., ką jie kalbėjo negirdėjo. Tuo metu paėmė iš E. to vyriškio telefoną ir įsidėjo į striukės kišenę, nes norėjo jį grąžinti. Nuvažiavo maršrutiniu mikroautobusu, nuėjo į to vyriškio namą, su liftu užvažiavo į 11 aukštą ir jiems stovint šalia lifto aikštelėje atvažiavo kažkoks sportinio sudėjimo vyriškis. Nešėsi alaus ir nuėjo į tą patį butą, į kurį jie ketino eiti grąžinti telefono. Tada su J. nusileido į apačią, ir jiems būnant pirmame aukšte juos užpuolė tas pats vyriškis, kuriam turėjo atiduoti telefoną su dar dviem draugais (vienas iš jų, kurį matė išlipant iš lifto). Dar bandė su jais gražiai kalbėti, bet pamatę, kad tai padaryti nepavyks bandė išeiti iš laiptinės, tačiau tas vyriškis, kuris išlipo iš lifto, sugriebė už striukės ir atitraukė atgal į laiptinės vidų prie turėklų bei sudavė du sykius rankos kumščiu į kairįjį šoną. Tuomet jiems pavyko pasprukti ir pabėgti. Nuėjus nuo to namo ir atsisėdus į maršrutinį mikroautobusą, buvo sulaikyti pareigūnų, kurie rado pas jį to vyriškio duotą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. 2016-02-18 to vyriškio nestumdė, į butą įsileido jis pats, taip pat negrasino peiliu, nematė, kad tai būtų daręs ir J.us. Pas jį patį ant kūno jokių sužalojimų nėra (t. 1 b.l. 124-125; 128).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, ją patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis A. Č. (A. Č.) parodė, kad E. pažįsta seniai. Žinojo, kad ji teikia intymias paslaugas. Ją pakvietė kaimynas I. I.. Tą kartą su E. intymių santykių nebuvo. Ji išgėrė alkoholinio gėrimo „Mix“ ir išėjo. Sekančią dieną, kai atėjo J. D. ir V. T., suprato, jog čia suteneris dėl pinigų. Atidarius duris vienas kaltinamųjų – V. jį pastūmė, o kai užėjo į virtuvę, V. jau atėjo iš kito kambario su jo kompiuteriu ir telefonu. Tada jis pats pasiūlė sumokėti už telefoną 100 eurų, nes jis buvo naujas ir jame buvo daug informacijos, o už kompiuterį - 200 eurų, nes jame buvo visa darbinė informacija. J.us grasino žodžiais, sakė sėdėti ant sofos ir nesikelti. Nuėmęs bankomate J. davė 100 eurų. Pasakė, kad duos dar 200 eurų, kad jie nepaimtų kompiuterio. Kompiuteris ir telefonas liko namuose. Seno telefono „Samsung“ negrąžino. Teigia, jog kaltinamiesiems pretenzijų neturi.
Nukentėjusysis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-17 apie 12 val. pas jį atėjo jo draugas I. I., su kuriuo gėrė. Vėliau jie nutarė pakviesti moterų. I. I. pasakė, kad paskambins merginai vardu E., kuri vakare ateis. Jis - A. Č. ją pažinojo iš matymo ir žinojo, kad už 20 eurų galima su ja pasimylėti. 2016-02-17 apie 17 valandą atėjo E. Š., kuri paprašė 30 eurų. Jis davė jai pinigus, o E. kaip užstatą paliko savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir išėjo sakydama, kad nuneš, atiduos ir ateis, tačiau negrįžo. 2016-02-18 apie 18.30 valandą pas jį atėjo du nepažįstami vaikinai, kuriuos jis įsileido. Kai jie užėjo į butą, visi trys nuėjo į virtuvę, kur vaikinai paėmė E. paliktą telefoną, o jį pasodino ant lovos ir vienas iš jų paėmė nuo stalo peilį, pridėjo prie gerklės neleido pajudėti, o kitas nuėjo į kitą kambarį, paėmė nešiojamą kompiuterį „ASUS“, kainuojantį 300 Eur, kuris buvo padėtas ant staliuko prie lovos, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kainuojantį 180 Eur, kuris gulėjo šalia kompiuterio ir mobilaus ryšio telefoną „Sony“, kainuojantį 480 Eur, kuris gulėjo po pagalve ant lovos. Jiems sakė, kad nešiojamas kompiuteris nieko nekainuoja ir jie jį paliko. Mobilaus ryšio telefoną „Sony“ paliko, nes už jį jiems sumokėjo 100 Eur. Po to visi kartu nuėjo prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis nuėmė 100 Eur, kuriuos atidavė vaikinams ir jie išskirstė. Vėliau jis nuėjo į parduotuvę „Cento“, kur vėl juos sutiko ir jie jam pasakė, kad rytoj apie 12 val. dar ateis pas jį pinigų (t. 1, b.l. 47-48).
Papildomos apklausos metu A. Č. paaiškino, kad V. T. jį stumdė, kol nepasodino ant sofos, buvusios virtuvėje prie lango. Tuo metu J. D. nuo spintelės paėmė virtuvinį peilį, priėjo prie jo, prispaudė prie kaklo ir pasakė, kad už tai, kad norėjo permiegoti su jo žmona E., jis kartu su V. jį išprievartaus, o paskui papjaus. Kol J. su juo kalbėjo, V. nuėjo į kitą kambarį. Jis girdėjo, kad V. kambaryje renka jo daiktus, tikrina spintas. Jis norėjo atsistoti ir pažiūrėti ką daro V., bet J. neleido ir toliau grasindamas peiliu liepė „sėdėti, arba nuo sofos niekada neatsistos“. Kalbėdamas su J. prašė, kad paliktų jį ramybėje ir už tai duos pinigų. Pinigų neturėjo, todėl pasakė, kad juos galės paimti bankomate. Tada J. sutiko ir pasakė, kad į bankomatą eis visi kartu. V. nenorėjo atiduoti telefono, bet J. jį įkalbėjo ir V. atidavė telefoną „Sony“. Taip pat paprašė, kad paliktų nešiojamąjį kompiuterį, paaiškindamas jiems, kad jis yra senas ir nieko nekainuoja, o jame yra svarbi informacija. Tada J. pasakė, kad jeigu nori, kad paliktų kompiuterį, tai turi sumokėti 200 eurų. Jis sutiko, bet pasakė, kad pinigus duos kitą dieną. J. pasakė, kad jie ateis kitos dienos 12 val. Paskui visi kartu nuėjo prie bankomato, kuris yra prie Visagino savivaldybės pastato. J. ir V. stovėjo truputį atokiau, o jis nuėmė nuo kortelės 100 eurų ir atidavė J. 2016-02-19 apie 11 val. paskambino J. ir priminė, kad po valandos jie ateis pas jį pinigų. Tada jis paskambino į policiją. Apie 11.30 val. atėjo pažįstamas I. I., kuris žinojo kas atsitiko, todėl jam pasakė, kad laiptinėje stovi du vyrai, kurie jį apiplėšė. Tuo metu pas jį svečiuose buvo G. Š., todėl visi kartu išėjo į laiptinę. J. ir V. sutiko pirmame aukšte. I. ir G. bandė juos sulaikyti, o jis pats vėl paskambino į policiją. Bet J. ir V. pabėgo, tačiau prie autobusų stotelės šalia (duomenys neskelbtini), juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 1, b.l. 56-57).
A. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip jį virtuvėje J. D. ir V. T. pasodino ant sofos, kur stovėjo V. T. su peiliu rankoje ir mosikuodamas šaukė, bandydamas įbauginti. Ant manekeno parodė, kaip jam buvo pridėtas prie kaklo peilis. Rodė, kaip J. D. mosikavo peiliu jam prieš veidą ir šaukė bei grasino. Rodė vietą, kur stovėjo J. D. ir V. T., kai jis bankomate nuiminėjo pinigus ir vėliau juos atidavė (t. 1, b.l. 61-62).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nukentėjusysis A. Č. atpažino ir parodė J. D. ir V. T. kaip asmenis, kurie 2016-02-18 apie 18.30 jį apiplėšė (t. 1, b.l. 49-51; 52-54).
Akistatos protokole užfiksuotas A. Č. paaiškinimas, kad prieš jį sėdintis asmuo – V. T., jam atidarius duris, jėga įstūmė jį į butą, gąsdino, o kai kitas asmuo jį laikė virtuvėje, nuėjęs į kambarį rinko daiktus, pasirodė po pažastimi laikydamas kompiuterį. Po to grįžęs į virtuvę paėmęs peilį, norėjo įbauginti, sakė, kad jį išprievartaus, t.y. naudojo psichologinį smurtą. Dėl to ir kreipėsi į policiją. V. T. akistatos metu paaiškino, kad vyriškis į butą juos įsileido pats, paklaustas, kur E. telefonas, jį grąžino. Matė ant stalo gulintį peilį, kurį paėmęs padėjo atokiau nuo A. Č., kad šis jo nepaimtų (t. 1, b.l. 132-133).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas 2016-02-18 21 val. 50 min. Įėjus į virtuvę, dešinėje pusėje prie sienos yra virtuvinis stalas, ant kurio stovi dvi 0,5 l. talpos alaus „Kalnapilis“ skardinės, 0,7 l talpos butelis vyno, virdulys, šalia kurio padėtas 26 cm. ilgio peilis medine rankena. Prie lango stovi lova. Gyvenamajame kambaryje stovi sofa, ant kurios guli nešiojamas kompiuteris „ASUS“. Bute grumtynių pėdsakų nepastebėta, bendra tvarka nepažeista. Iš įvykio vietos paimtas peilis, perduotas tyrimui (t. 1, b.l. 16-22).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1026)-IS1-1812 nurodyta, kad rankų pėdsakai išryškėję ant peilio, paimto 2016-02-18 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti netinka (t. 1, b.l. 34-35).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1026)-IS1-2345 nurodyta, kad ant pateikto tirti peilio, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b.l. 37-38).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad gavus iškvietimą dėl įvykio su porininke vyko į Parko gatvėje esantį butą. Pamena, kad buto šeimininkas buvo atėjęs į policijos komisariatą, pasakė kas atsitiko ir visi kartu ten nuvyko. Bute jis paėmė nukentėjusiojo pareiškimą, atliko įvykio vietos apžiūrą, nufotografavo reikšmingas tyrimui vietas bute, taip pat ir peilį, kurį minėjo nukentėjusysis. Visus dokumentus pristatė į komisariatą ir perdavė tyrėjams. Tą dieną kaltinamieji nebuvo sulaikyti.
Liudytoja M. J. parodė, kad numeriu 112 buvo gautas pranešimas apie įvykį. Atvykus, nukentėjusysis paaiškino, kad norėjo išsikviesti merginą, bet po to atėjo tos merginos draugai, kurie norėjo paimti jo telefonus ir kompiuterį. Kad šių daiktų neišneštų, jis pasiūlė pinigų. Nukentėjusysis minėjo, kad jam buvo grasinama peiliu, kuris buvo rastas paimtas iš įvykio vietos. Imant nukentėjusiojo paaiškinimą ir rašant protokolą, ji dalyvavo, kaip vertėja.
Liudytojas I. I. teismo posėdyje parodė, kad A. Č. pakvietė jį į svečius. Jis A. Č. davė intymias paslaugas teikiančios merginos, vardu E. telefoną, ir išėjo. Kitą dieną apie 9 val. ryto paskambino A. Č. ir pasakė, kad turi problemų. Suprasdamas kokių, jis atėjo su savo draugu. Prie laiptinės pamatė J. D. ir V. T.. A. Č. paaiškinus situaciją, kad atėjo narkomanai, pridėjo peilį prie gerklės, paėmė telefoną, o jis pats davė jiems 100 eurų už tai, kad jie norėjo paimti kompiuterį, nuėjo su jais pasikalbėti. J. D. pasakė, kad jis autoritetas mieste, ir kad A. Č. jam skolingas. Jam A. Č. sakė, kad sumokėjo E. Š. 50 eurų.
Liudytojas I. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-17 apie 12 val. nuėjo pas draugą A. Č., nes šis buvo tik grįžęs iš Suomijos ir turėjo pinigų. Bekalbant su A. šis pasakė, kad gerai būtų jog ateitų moteris. Jis žinojo, kad Visagine seksualines paslaugas teikia E. Š., todėl jis A. paklausė ar jis turi jos telefono numerį. A. Č. atsakė, kad neturi, todėl iš A. telefono surinkęs E. numerį paskambino jai ir pasakė, kad reiktų jog ji ateitų vakare pas A., bet prieš tai paskambintų, nes jis dabar yra neblaivus. Po to jis išėjo namo. Kalbant su E. jokio pokalbio apie pinigus nebuvo, ji neprašė paskolinti jokių pinigų, nes žino jog jis jų neturi. Vėliau jis su A. Č. susiskambino penktadienį ryte, t.y. 2016-02-19. A. pradėjo pasakoti jog iš vakaro, t. y. 2016-02-18 pas jį buvo atėję du narkomanai, vienas, aukštas, liesas, antras nedidelio ūgio, kurie atėję pridėję peilį paėmė mobiliojo ryšio telefoną bei 100 Eur, taip pat minėjo jog norėjo paimti ir nešiojamąjį kompiuterį, tačiau paliko jį, nes jis (A. Č.) pažadėjo duoti 200 Eur. Taip pat sakė, kad šiandien jie turi ateiti pasiimti tų dviejų šimtų eurų. Jis iškarto su G. Š. nuvyko pas A.. Nuvykus papriekaištavo A., kodėl jis iškarto jam neskambino, tačiau jis atsakė, kad jo (I.) telefonas buvo išjungtas, o antro numerio neatsiminė. Vėliau, jis (I.) išėjo į parduotuvę ir sutiko du įtartinus jaunuolius, nes jie iškarto slėpėsi kai pravažiavo policija. Grįžęs iš parduotuvės II aukšte prie lifto susitiko tuos du jaunuolius. Įėjęs pas A. į butą apibūdino juos jam, o jis atpažino juos. Po to jie visi trys išėjo į laiptinę ir pasigavo jos pirmame aukšte, kur įvyko su jais konfliktas, jiems (D. ir T.) liepė gražinti pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, tarp jų įvyko susistumdymas, J. D. ir V. T. bandė bėgti, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Vėliau jau būnant pas A. jis paskambino E. ir pasakė, kad jo draugeliai sulaikyti, tuomet E. pradėjo grasinti, kad ji parašys pareiškimą neva A. norėjo ją išžaginti. Jis tai išgirdęs įsikišo į pokalbį, ir E. iškart padėjo telefono ragelį (t. 1, b.l. 84-85).
Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad J. pažįsta, o V. gyvena jo bute. 2016-02-17 jie kartu išgėrinėjo. Atėjo E., pradėjo skųstis ir verkti, papasakojo situaciją ir J. su V. išėjo. Pagalvojo, kad pirkti alkoholio. Po to sužinojo, kad J. ir V. uždaryti.
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-17 dieną apie 16-17 valandą buvo savo namuose, kai pas jį atėjo E. Š., taip pat vaikinai vardu J. ir V.. E. visiems pasakė, kad gaus pinigų. Jis dar pasidomėjo iš kur, bet ji neatsakė. Jai jis dar davė 60 euro centų maršrutiniam autobusui ir ji išėjo. Grįžo maždaug po valandos. E. atsinešė alaus, mėsos, cigarečių, duonos ir įvairių kitų produktų. Girdėjo, kad ji skundėsi J. neva ją kažkas norėjo išprievartauti. Jis daugiau nieko negirdėjo ir neklausė, į jų pokalbį nesikišo. 2016-02-18 apie 11-12 val. J. ir V. iš jo išėjo ir grįžo vakare, jau buvo sutemę, kelintą valandą pasakyti negali. Jie atsinešė dar degtinės ir alaus. Iš kur J. gavo pinigų – nežino, taip pat nematė, kad jis jų būtų turėjęs, taipogi nematė, kad jie būtų apžiūrinėję kokį nors mobiliojo ryšio telefoną ar skambinę kam. Kitą dieną jie apie 10-11 valandą J. ir V. išėjo, o vėliau jis sužinojo, kad jie yra sulaikyti policijos, už ką tiksliai nežino, nes E. nieko nepasakojo (t. 1, b.l. 87).
Iš 2016-03-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Utenos filialo pateiktų vaizdo įrašų, kurie pavadinti ch01_201602184125; ch01_201602184216; ch01_201602184250; ch01_201602184323; matyti, kad filmuojama buvo iš esančio šalia „Swedbank“ bankomato vaizdo kameros. Filmavimo kamera pritvirtinta prie Visagino miesto savivaldybės pastato kampo, nukreipta į bankomatą. Įraše matosi, kad 2016 m. vasario 18 d. 18 val. 42 min. prie esančio „Swedbank“ bankomato priėjo trys vyrai. Vienas vyras apsirengęs striuke su kapišonu, kitas vyras apsirengęs šviesesnės spalvos drabužiais su kepure šneka mobiliuoju telefonu. Baigęs pokalbį telefonu, vyras jį įsideda į striukės kišenę, stovi ir stebi vyrą, esantį prie bankomato. Matyti, kad trečiasis vyras, rūkydamas cigaretę, stovi nuošaliau. Taip pat iki bankomato atėjęs su cigarete rankoje, vilkintis šviesios spalvos kelnėmis, nuėjęs į šoną po keliolikos sekundžių grįžta prie bankomato. Vyras stovėjęs prie bankomato perduoda pinigus, vyrui su šviesesnės spalvos drabužiais ir kepure. 18:42:25 val. visi trys asmenys nueina nuo bankomato (t. 1, b.l. 44-45).
Tarnybiniame pranešime dėl telekomunikacinių įvykių analizės (t. 2, b.l. 69-74) nurodyta, kad buvo gautos įtariamojo V. T. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamojo J. D. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei liudytojos E. Š. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės. Susipažinus su jomis nustatyta, kad V. T. naudojamas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) veikė mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). J. D. abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) veikė telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). E. Š. abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš V. T. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su J. D.: 2016-02-18 00:16:19; 00:16:21 išeinantys praleisti skambučiai; 00:29:19 išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 9; 00:29:39, pokalbio trukmė 40; 00:32:44 išeinantis SMS; 00:35:04 įeinantis skambutis, kuris truko 40; 00:48:18 išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 107 s; 00:53:30 išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 19; 00:57:00; 00:57:01; 00:58:32 išeinantys praleisti skambučiai; 09:40:42 įeinantis SMS; 11:02:32 įeinantis skambutis, pokalbio trukmė 20; 13:58:37 išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 21s; 14:14:00 išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 8;
Iš liudytojos E. Š. abonento (duomenys neskelbtini) bendrauta su nukentėjusiuoju A. Č.. 2016-02-17 16:20:12 skambino nukentėjusysis A. Č., pokalbio trukmė 18, 17:17:59 išeinantis praleistas skambutis; 18:34:07 išeinantis praleistas skambutis; 19:01:47 išeinantis praleistas skambutis; 2016-02-19 12:04:09 įeinantis skambutis iš nukentėjusiojo A. Č., pokalbio trukmė 101; 12:09:27 išeinantis SMS; 2016-02-22 22:44:21 įeinantis skambutis, pokalbio trukmė 14.
Iš J. D. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su nukentėjusiuoju A. Č.: 2016-02-18 19:10:15 išeinantis praleistas skambutis, 19:19:40 įeinantis skambutis, pokalbio trukmė 145; 19:23:54 išeinantis praleistas skambutis.
Iš V. T. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su nukentėjusiuoju A. Č.: 2016-02-18 19:06:41 išeinantis praleistas skambutis; 19:24:43 išeinantis praleistas skambutis; 19:24:44 išeinantis praleistas skambutis; 19:25:02 išeinantis praleistas skambutis; 19:25:57 išeinantis praleistas skambutis; 19:25:58 išeinantis praleistas skambutis; 19:27:37 išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 168; 2016-02-19 10:54:22 išeinantis praleistas skambutis; 10:59:22 išeinantis praleistas skambutis; 10:59:23 išeinantis praleistas skambutis; 11:00:52 įeinantis skambutis, pokalbio trukmė 93.
2016-02-19 asmens kratos ir apžiūros protokoluose (t. 1 b.l. 134-136) užfiksuota, kad 12 val. į policijos komisariatą pristatytas V. T. iš savo drabužių kišenės ištraukė ir pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį apžiūrėjus, nustatyta, kad jis juodos spalvos su mėlynos spalvos galiniu dangteliu. Jis įdėtas į juodos spalvos įdėklą su užsegimu viršuje. Telefono modelis „Samsung Galaxy S Duos GT-S75620, IMEI kodo lapelis nuplėštas Mobilusis telefonas veikiantis, įsijungia, tačiau yra telefono užraktas, kuris nežinomas (t. 1 b.l. 138).
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
Nors kaltinamieji savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažįsta ir sau naudingai pateikia kitokią su kaltinimais susijusią įvykių versiją, byloje surinktų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl jų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis.
Kaltinamieji J. D. ir V. T. neneigia inkriminuojamų nusikalstamų veikų laiku buvę nuėję į butą pas nukentėjusįjį, kalbėjęsi su juo dėl jo neteisėto ketinimo ar bandymo pasikėsinti į jų pažįstamos E. Š. garbę (ją išžaginti) ir kompensacijos už tai, tačiau nurodė, jog jie tai darė be jokio smurto ar grasinimų nukentėjusiajam, o telefoną ir pinigus jis perdavė pats savo noru. Tačiau tokie jų parodymai dėl tariamo išžaginimo bei smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojimo nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, jie vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme visiškai nuosekliai bei vienareikšmiškai parodė, kad tikėdamasis seksualinių paslaugų, pasikvietė E. Š., kuriai davė pinigų, bet mergina juos paėmusi, išėjo ir nebegrįžo. Pasak nukentėjusiojo, vėliau pas jį į namus atėjo kaltinamieji, kurie jo atžvilgiu atliko kaltinimuose nurodytus veiksmus. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patvirtinimo vietoje, parodymo atpažinti ir akistatos metu, jie atitinka ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, liudytojų A. V., M. J. ir I. I. parodymus. Netikėti nuosekliais, kitais įrodymais patvirtintais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi priežasčių. Tuo pačiu atmestini kaip nepagrįsti kaltinamųjų paaiškinimai, kad jie ėjo susigrąžinti E. Š. telefono.
Kaltinamieji parodė ir liudytojas A. R. patvirtino, kad tą vakarą jie neturėjo pinigų, bet E. Š. sugalvojo, kaip jų prasimanyti ir kažkuriam laikui išėjo, o po to grįžusi papasakojo apie pasikėsinimą ją išžaginti. Tačiau jokių duomenų, kad E. Š. būtų kreipusis dėl kokių tai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų jos atžvilgiu į policijos įstaigą, byloje nėra, tokių jo veiksmų nebuvimą rodo ir jos ėjimas apsipirkti iš nukentėjusiojo gavus pinigų, apie ką parodė liudytojas A. R.. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad pirmasis 2016-02-17 16:20:12 val. E. Š. skambino nukentėjusysis A. Č., kas atitinka nukentėjusiojo parodymus ir patvirtina jo iniciatyvą pasikviesti merginą už pinigus, o ne E. Š. iniciatyvą pasiskolinti iš jo pinigų.
Taigi, nukentėjusiojo parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai nepalieka abejonių, kad kaltinamieji neturėjo jokio teisinio pagrindo reikšti kokius tai reikalavimus, turtines pretenzijas nukentėjusiajam ir jų tikslas buvo tariamo preteksto pagalba įgyti nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį turtą arba pinigus.
Sužinoję iš E. Š. nukentėjusiojo adresą, J. D. ir V. T. nuvažiavo ten. Nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad kaltinamiesiems be pasipriešinimo patekus į nukentėjusiojo namus, jie pastarojo atžvilgiu ėmė vartoti fizinį ir psichinį smurtą, kuris pasireiškė nukentėjusiojo laisvės suvaržymu – neleidimu pasipriešinti jo daiktų paėmimui, grasinimais susidoroti, t.y. išprievartauti ar net papjauti, demonstruojant peilį, reikalavimu perduoti pinigus už tariamą jų pažįstamos E. Š. pažeminimą, pademonstruojant grasinimų realumą.
Nukentėjusysis parodė supratęs, kad kaltinamieji atėjo pas jį kaip suteneriai, turėdami aiškų tikslą – paimti jo pinigus. Tai jis suvokė iš kaltinamojo J. D. pareikštų pretenzijų jam dėl jo draugei padarytos skriaudos ir jo reikalavimo išpirkti kaltę. Teismo požiūriu, ši situacija vertintina kaip pretekstas, leidžiantis kaltinamiesiems veikti, pasinaudojant nukentėjusiojo patekimu į keblią padėtį. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji eidami pas nukentėjusįjį į namus, būdami pas jį, ir vėliau iki jų sulaikymo veikė turėdami tikslą gauti iš pastarojo turtinės naudos.
Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji savo bendrais veiksmais – nukentėjusiojo prievartiniu pasodinimu ant sofos, neleidimu atsikelti, kol V. T. rinko kitame kambaryje buvusius daiktus, grasinimu išsinešti telefonus ir kompiuterį, jei nebus duoti pinigai, fiziškai susidoroti, jei bus priešinamasi, taip pat ir demonstruojant peilį, rastą nukentėjusiojo virtuvėje – nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo tiek fizinį, tiek psichinį smurtą, siekdami įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valią tam, kad jis įvykdytų jam pareikštas niekuo nepagrįstas turtines pretenzijas, leisdamas pasisavinti nukentėjusiajam priklausantį turtą ar išsipirkdamas savo paties turtą iš kaltinamųjų.
Nors kaltinamieji parodė, kad nukentėjusysis savo noru jiems atidavė telefoną ir pinigus, paimtus bankomate, tokie jų parodymai kitų įrodymų kontekste vertinti kritiškai, kaip pasirinkta jų gynybos priemonė, kurie nėra patvirtinti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis.
Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamajam J. D. laikant peilį jam prie kaklo, kitas kaltinamasis tuo metu paėmė kambaryje buvusius telefonus ir kompiuterį, tačiau jam pasiūlius už tuos daiktus pinigų, šie sutiko, ir išsirinktus daiktus, išskyrus vieną telefoną, palikę namie, kartu nuėjo iki bankomato, kur nukentėjusysis išėmė pinigus. Šie parodymai tik dar kartą patvirtina teismo įsitikinimą, kad kaltinamieji veikė vedini tikslo panaudojant prievartą neteisėtai priversti nukentėjusįjį suteikti jiems turtinę naudą.
Kaltinamieji savo veiksmais akivaizdžiai parodė ketinimą prieš nukentėjusiojo valią pasiimti šiam priklausantį turtą, naudodamiesi tuo, kad nukentėjusiajam šie daiktai buvo svarbūs. Kadangi kaltinamųjų norėti pasisavinti nukentėjusiojo daiktai jam buvo reikalingi, jis buvo priverstas pasielgti prieš savo valią ir pagal jų neteisėtą reikalavimą mainais į daiktų susigrąžinimą suteikti jiems turtinę naudą pinigais, ką ir padarė, išėmęs iš bankomato 100 eurų ir perdavęs J. D., bei pažadėjęs sekančią dieną perduoti dar 200 eurų.
Taigi, toks pinigų perdavimas, taip pat konkretaus daikto – telefono pagrobimas yra padarytas paveikiant nukentėjusįjį grasinimais panaudoti fizinį smurtą, panaudojant peilį, ir yra vertintinas kaip kvalifikuotas plėšimas, numatytas BK 180 str. 2 d. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas yra teisingas ir ši veika yra visiškai įrodyta.
Nukentėjusiojo parodymus dėl jo ir kaltinamųjų veiksmų - nuėjimo iki bankomato, pinigų paėmimo ir jų perdavimo kaltinamiesiems, taip pat kaltinamųjų atėjimą pas nukentėjusįjį kitą dieną paimti likusių pažadėtų pinigų, patvirtina ir kiti bylos duomenys – paties kaltinamojo kreipimasis pagalbos į policiją bei liudytojui I. I. nukentėjusiojo suteikta informacija apie įvykius išvakarėse ir prašymas padėti apsiginti, policijos pareigūnų parodymai, rašytiniai bylos duomenys.
Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamiesiems padavus iš bankomato pasiimtus 100 eurų, šie pareikalavo dar 200 eurų už paliktą kompiuterį, kurių ateis pasiimti sekančią dieną. Nukentėjusiojo, liudytojo I. I. parodymai, telekomunikacinių įvykių išklotinės patvirtina, kad iš tiesų kitą dieną – 2016-02-19 apie 12 val. kaltinamieji vėl atvyko pas nukentėjusįjį, kuris paveiktas grasinimų, žadėjo juos duoti, tuo pačiu ieškodamas būdų apsiginti, pasikviesdamas savo draugus I. I. ir G. Š.. Nors kaltinamieji nurodė kitą atvykimo priežastį – ketinimą grąžinti telefoną, tą paneigia aukščiau nurodyti duomenys.
Taigi nukentėjusiojo supažindinimas žodžiu bei veiksmu (naudojant psichinę bei fizinę prievartą) su turtinės pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobūdžiu, leidžiant nukentėjusiajam suprasti apie būtinumą prieš savo valią be teisinio pagrindo perduoti kaltinamiesiems savo nuosavybės teise priklausantį turtą ateityje, patvirtina vertimo suteikti turtinę naudą kaip turto prievartavimo objektyvaus požymio buvimą kaltinamųjų veiksmuose, nes BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta veika ir pasireiškia, kai neturint teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai kitas asmuo verčiamas savo ar kitų asmenų naudai perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasinant prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą, esant kvalifikuojamiesiems turto prievartavimo požymiams, susijusiems su turto prievartavimo būdu.
Šiuo atveju bendrai veikai nesvarbu, kuris iš kaltinamųjų pareiškė neteisėtą ir niekuo nepagrįstą reikalavimą pirmas, ar kuris pirmasis panaudojo psichinį ar fizinį smurtą. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad V. T. toleravo pradėtą nusikalstamą veiką, ir suprasdamas J. D. veikos pobūdį, tokiai veikai pritarė ir prisidėjo prie jos, akivaizdžiai suvokdamas dalyvaujantis bendroje veikoje, nes nuėjo į kitą kambarį, pradėjo rinktis daiktus, turinčius vertės: mobiliojo ryšio telefonus ir kompiuterį. Tuo metu J. D. panaudojo fizinį (priverstinai pasodino ant sofos, liepdamas sėdėti ramiai ir nejudėti) ir psichinį smurtą (demonstruodamas ir pridėdamas nukentėjusiajam prie kaklo peilį) prieš nukentėjusįjį, pareiškė jam nepagrįstus turtinius reikalavimus (sumokėti jiems kompensaciją už E. Š. padarytą „skriaudą“). Todėl tiek J. D., tiek ir V. T. veiksmai pripažintini bendros nusikalstamos veikos – kvalifikuoto turto prievartavimo vykdytojų, veikiant bendrininkų grupe, nes jie abu realizavo visą BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 25 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamųjų elgesys atvirai verčiant nukentėjusįjį perduoti turtą (pinigus) neva už pasikėsinimą į E. Š. garbę, kartu naudojant ir fizinį smurtą prieš jį, taip pat grasinant, rodo akivaizdų pareikšto reikalavimo neteisėtumą, kurį kaltinamieji aiškiai suvokė. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.
J. D. ir V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimus jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamieji padarė sunkius (BK 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tyčinius (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), baigtus savanaudiškus nusikaltimus (BK 54 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai), abiem kaltinamiesiems turint neišnykusius teistumus (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Skiriant bausmę J. D. teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas devynis kartus, dažniausiai už vagystes ir plėšimus. Neatlikęs ankstesniuoju - 2012-03-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės – paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2015-10-02, lygtinai neatlikęs 8 mėn. 1 d., 2015-10-19 įtrauktas į probuojamųjų asmenų sąrašą (probacijos pabaiga - 2016-06-15) (t. 2 b.l. 82 – 94), kas rodo akivaizdų nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, kitų asmenų interesų ignoravimą, tenkinant savo poreikius. Jis padarė dvi su smurto pavartojimu susijusias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.). Jam 2010-10-28 buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant heroiną (t. 2 b.l. 129), tačiau į psichiatrinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 121). Nusikaltimo padarymo laiku jis niekur nedirbo ir jo pragyvenimo šaltiniai nėra žinomi.
V. T. anksčiau teistas aštuonis kartus, iš jų daugumoje už savanaudiškas nusikalstamas veikas - vagystes, plėšimus, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą (2016-07-08 nuosprendis). Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (t. 1, b.l. 198-199). Nusikaltimo padarymo laiku niekur nedirbo, pragyvenimo šaltiniai nežinomi. Psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje neregistruotas (t. 1, b.l. 197).
Įvertinus minėtas aplinkybes abiem kaltinamiesiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytiems šių bausmių vidurkiams.
Nukentėjusysis A. Č. žalos atlyginti neprašė ir civilinio ieškinio nereiškė.
Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. 3 p., iš J. D. ir V. T. lygiomis dalimis yra konfiskuotinas turtas – piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veiklos – 100 eurų suma.
Daiktai, turintys reikšmės bylai: mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S Duos GT-S75620 ir įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis grąžintini nukentėjusiajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už teisinę pagalbą, dalyvavusių byloje advokatų darbo užmokesčio ir kitų išlaidų, iš kaltinamųjų J. D. ir V. T., įvertinant tai, kad gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (Lietuvos Respublikos BPK 51 str.) bei atsižvelgiant į jų turtinę padėtį nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. D. (J. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. D. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie paskirtosios bausmės pridėti 2012-03-15 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį ir J. D. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
J. D. skirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į suėmimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2017-05-31.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti J. D. sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2016-02-19 iki 2016-05-20.
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams,
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. T. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie paskirtosios bausmės pridėti 2016-07-08 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir piniginę baudą, bei V. T. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose, su 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.
V. T. skirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į suėmimą, ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2017-05-31.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti V. T. sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19. Taip pat pagal 2016-07-08 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.
Taikant BK 72 str. iš J. D. ir V. T. konfiskuoti po 50 (penkiasdešimt) eurų piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai - mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S Duos GT-S75620 ir įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį - grąžinti nukentėjusiajam A. Č..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems – nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.