Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui M. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. N. savo ieškinyje nurodė, jog su atsakovu M. G. artimai bendravo, 2011 metais pastojo ir 2012 m. kovo 4 d. susilaukė sūnaus N. N. M. G., sužinojęs, kad ji laukiasi vaiko, vengė atsakomybės, tėvystės nepripažino, išlaikymo neteikė. N. N. gimimo įraše tėvas neįrašytas. Ieškovė prašo nustatyti, kad: 1) atsakovas M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o N. N. – M. G. sūnus; 2) priteisti iš M. G. sūnaus N. N. išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti ieškovę L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų sūnaus N. N. išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti N, N. gyvenamąją vietą kartu su motina L.N.; 5) iš atsakovo M. G. priteisti atstovavimo išlaidas valstybės naudai.

Atsakovas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka visiškai.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Išvadą teikiančios institucijos - Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, vaikui turi būti nustatyta tėvystė. Ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės paaiškinimo ir rašytinių įrodymų matyti, jog 2012 m. kovo 4 d. jai gimė sūnus N. N>, kuris įregistruotas mamos – L.N. – pavarde.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės išvada) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodinėjimo priemonės. Ieškovė sutiko, kad, esant ginčui, būtų skiriama DNR ekspertizė. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tėvystę ginčijo. Dėl šios priežasties 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. 2024 m. balandžio 23 d. ekspertizės akte Nr. ES 27/2024(01) (bylos l. 63-66) nurodyta, jog M. G. yra vaiko N. N. biologinis tėvas su 99,999999999615% tikimybe.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, pirmenybę teikiant vaiko interesams ir poreikiams. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas, kuris šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, prašomos priteisti išlaikymo sumos atsakovas neginčijo, iš vis net nepasisakė šiuo klausimu, savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų (turimo turto, pajamų, išmokų ar pan.) byloje nepateikė. Nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būdamas laisvėje būtų nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei nuo pat vaiko gimimo tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, išlaikymo klausimai nuo pat jo gimimo – 2012 m. kovo 4d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. kovo 8 d., sprendžia, kad iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui turi būti priteisiama ieškovės prašoma 250 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nepilnamečio N. N. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina L. N.. Šiam ieškinio reikalavimui byloje nepareikšta prieštaravimų, išvadą teikianti institucija taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nurodė, jog 2023 m. kovo 21 d. buvo nutraukta atvejo vadyba, jokių pažeidimų nenustatyta. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina visiškai atitinka vaiko interesus.

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui, nes vaiko gimimas buvo įregistruotas būtent šioje įstaigoje 2012 m. kovo 9 d. (įrašo Nr. 105) (CPK 392 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu L. N. suteikta teisinė pagalba, ji atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso valstybei, pagal 2024 m. birželio 11 d. pažymą Nr.ADP-2024-06319 priteistina iš atsakovo 782,92 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės bylos nagrinėjimas užsitęsė, procesas buvo vilkinamas, priteistina visa pažymoje nurodyta suma.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 ir 96 straipsniais, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 67,50 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 mėn. x 3% ir dėl elektroninės bylos – 75% nuo sumos); išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 39,18 Eur, kas viršija minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl tai taip pat priteistina iš atsakovo valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra N. N. , gimusio 2012 m. kovo 4 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o N. N.– M. G. sūnus.

Priteisti iš M. G. sūnaus N. N. išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų sūnaus N. N. išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti N. N. gyvenamąją vietą kartu su motina L. N.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. G. valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą 782,92 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 92 ct), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo M. G. valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) – 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminį mokestį, ir 39,18 Eur (trisdešimt devynis eurus 18 ct) išlaidas, susijusias du dokumentų įteikimu, įmokos kodas - 5660.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.