Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.3.2.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2019 m. kovo 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 30 val. viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius;

2) 2005 m. kovo 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2004 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams 5 dienoms;

3) 2005 m. birželio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta su 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams;

4) 2005 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; 2006 m. sausio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2005 m. birželio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2005 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

5) 2008 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2005 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; nuo 2018 m. gegužės 23 d. atliekantis 7 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą nuosprendžiu Austrijoje, už ten padarytas nusikalstamas veikas, bausmės neatlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K., veikdamas organizuotoje grupėje kaip organizatorius kartu su organizatoriumi A. N., 2016 m. vasario mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sutarė dėl juvelyrinės parduotuvės plėšimo Panevėžyje, surado nusikaltimo vykdytoją R. J., o A. N. suradus kitus du nusikaltimo vykdytojus tai R. B. ir J. Z., 2016 m. vasario 24 d. A. N. nupirkus bilietus į Panevėžio miestą ir įsodinus į autobusą surastus vykdytojus R. B. ir J. Z., jis padedamas padėjėjo D. K., su kuriuo buvo iš anksto susitarta, kad jis vežios juos po Panevėžio miestą, paims atvykusius nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus, pristatys juos į nusikaltimo darymo vietą, bei paims iš jos, vairuojamu automobiliu Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. N. ir R. J. atvyko į Panevėžio miestą, privažiavę prie juvelyrinės parduotuvės UAB(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, automobilyje aptarė nusikaltimo įvykdymo taktiką, Panevėžio autobusų stotyje pasitiko atvykusius nusikaltimo vykdytojus R. B. ir J. Z. ir palydėjo iki nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, kur jau buvo R. J.. Po kiek laiko atvykus A. N., kuris surinko mobilaus ryšio telefonus iš R. J. ir R. B., jam pristačius nusikaltimo įrankius, kurie buvo rankinėje, ją perdavė A. N., A. N. išdalinus visiems trims vykdytojams medicinines apsaugines kaukes, pirštines, netikrą ginklą ir plaktukus R. J. padavė plastmasinį (netikrą) ginklą, R. B. ir J. Z. po plaktuką. A. N. paaiškinus, kad po parodyto ženklo – pakeltos rankos, R. J. turi su ginklu įeiti į juvelyrinių dirbinių parduotuvę pirmas, o R. B. ir J. Z. iš paskos. R. B., R. J., J. Z., 2016 m. vasario 24 d., 15.13 val., įsibrovus į juvelyrinių dirbinių parduotuvę UAB(duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., R. J. grasinant netikru ginklu pardavėjai V. V. bei panaudojus fizinį smurtą V. V. atžvilgiu ir taip atimant galimybę jai priešintis, tai yra R. J. prispaudus nukentėjusiąją ranka, o R. B. ir J. Z. daužant vitrinas plaktuku, pagrobė svetimą UAB(duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, sidabrinius gaminius: 153 vnt. žiedų bendros 2321,71 euro vertės, apyrankes 33 vnt. bendros 1070,73 eurų vertės, grandinėles 44 vnt. bendros 1576,39 eurų vertės, sugadino UAB (duomenys neskelbtini) turtą – vitrinas bendros 1330 eurų vertės, R. B., R. J., J. Z. įvykdžius nurodymus ir pagrobus svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 4968,83 eurų vertės, kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nurodytam A. N..

Kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė.

Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus išskirtoje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Šie nukentėjusiosios parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. Nukentėjusioji parodė, kad 2016 m. vasario 24 d., apie 15 val., į juvelyrinių dirbinių parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., kurioje dirbo pardavėja, įbėgo trys jaunuoliai su medicininėmis kaukėmis ant veidų. Prieš 10-15 minučių iki įvykio matė, kad šie vaikinai praėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Atkreipė dėmesį, nes jie buvo su medicininėmis kaukėmis. Tuo metu siautė gripas, todėl pagalvojo, ar jie patys serga gripu, ar saugosi gripo. Nepastebėjo, kad kas būtų stebėjęs parduotuvę. Po kokių 10-15 minučių minėti vaikinai įėjo į parduotuvę. Pirmas į parduotuvę įėjo jaunuolis, kuris užšoko prieš ją ant prekystalio. Kiti du ėjo šiam iš paskos. Vienas jaunuolis priėjo prie vienos vitrinos, kitas – prie kitos ir su kūjais pradėjo daužyti jas. Tas, kuris užšoko ant prekystalio, daužė vitriną, prie kurios sėdėjo ji. Šis jaunuolis į parduotuvę įbėgo lyg ir ištiesęs pistoletą, bet iš jo nei vieno žodžio neišgirdo, tik kažkokį mykimą, jaunuolio akys buvo siaubingos. Vaikinas viena ranka ją laikė prispaudęs ir neleido pajudėti iš vietos. Teisiamojo posėdžio metu atpažino R. J. kaip vaikiną, kuris laikė prieš ją pistoletą. Ginklas buvo vienoje rankoje, kita ranka spaudė ją. Ta ranka, kurioje buvo ginklas, daužė vitriną. Tuo metu kiti du asmenys daužė priekyje esančias vitrinas, kuriose buvo sudėtas sidabras. Auksas buvo kitoje pusėje. Mano, kad jaunuoliai nežinojo, kur kas padėta, nes puolė prie arčiau durų esančių vitrinų ir tos vitrinos, kur sėdėjo ji. Mygtuką, kuriuo galima išsikviesti apsaugos tarnybą, galėjo paspausti tik tada, kai jaunuolis nušoko nuo vitrinos ir pribėgo prie kitos vitrinos su auksu ir mėgino ją išdaužti. Viskas truko labai trumpai, apie minutę. Toje patalpoje buvo viena, kitame kambarėlyje buvo buhalterė. Klientų nebuvo. Pradėjo žviegti, kad buhalterė suprastų, jog kažkas atsitiko ir kviestų apsaugą. Vaikinai susirinko juvelyrinius dirbinius, kuriuos galėjo paimti, ir iš parduotuvės pasišalino. Negali pasakyti, ar kas jaunuoliams davė ženklą, kad jau laikas išeiti iš parduotuvės. Pirmas išėjo vaikinas, kuris buvo prie jos, paskui jį išėjo ir kiti du. Išeidami vaikinai paliko kūjį ir dar kažkokį maišą. Jaunuoliai skubėjo, todėl dirbinius paėmė su įpakavimo priemonėmis, dėklais. Sidabras buvo mėlynuose dėkluose. Parduotuvė viduje filmuojama vaizdo kameromis. Dėl parduotuvei padarytos žalos nieko negali pasakyti, nes parduotuvėje nebedirba. Buvo sudaužytos dvi didelės aukštos vitrinos, trys stalai. Pačios sveikata nebuvo sutrikdyta. Veidą užsidengė rankomis, kad dūžtantys stiklai nesužalotų veido ir nepatektų į akis (2 t., b. l. 86-87).

Papildomai nukentėjusioji V. V. parodė, kad tik teisme atpažino tą asmenį, kuris buvo per užpuolimą prie jos (nukentėjusiosios). Šis asmuo irgi buvo su medicinine kauke, kaip ir kiti du. Į parduotuvę įėjo trys asmenys su medicininėmis kaukėmis ir visi buvo su gobtuvais. Ginklą turėjo tas, kurį atpažino teisiamojo posėdžio metu. Vaikinas turėjo juodą pistoletą, tik vėliau jį rado sudužusį. Ginklas atrodė kaip tikras. Asmuo tuo ginklu vėliau pradėjo daužyti vitriną. Kai užpuolikai išbėgo, paliko kažkokį maišą, metalinį kūjį. Turbūt turėjo du kūjus, nes daužė dviese. Užpuolimo metu kitame kambarėlyje buvo buhalterė, kuri nesirodė. Buhalterė iškvietė apsaugą. Pirmiausia atvažiavo apsauga, o vėliau policija.

Liudytojas J. Z. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus išskirtoje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Šie J. Z. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. J. Z. parodė, kad kaltę pripažįsta. Kaune, (duomenys neskelbtini) turguje, susitiko su R. B., kuris pasiūlė važiuoti į Panevėžį dirbti, pasakė, kad yra darbas, reikia dar vieno žmogaus. Tada paskambino R. J. ir pasakė, kad atvažiuotų dirbti į Panevėžį. Šis sutiko. Anksčiau Panevėžyje buvo tik pravažiuodamas. Miesto nepažįsta. Po kelių dienų autobusu dviese su R. B. nuvažiavo į Panevėžį. Datos, laiko neatsimena, nes išvakarėse gėrė. Išlipę Panevėžio autobusų stotyje apie 10-15 minučių laukė, kol juos pasitiko kažkoks vaikinas, vardu M. Vaikščiojo su juo po Panevėžį, vaikinas pasakė, kad nelabai bus darbas. Pasakė, kad kažkokios problemos, todėl statybose dirbti neišeis. Pasiūlė, kad, jei reikia pinigų, parduotuvėje prie (duomenys neskelbtini) reikės įbėgti, išdaužyti, paimti kažkokias prekes ir pabėgti. Nieko smulkiau neaiškino, ką reikės daryti. Sakė, kai įbėgsit, daužykit ir rinkit. Paklausė, ar sutinka. Buvo išgėręs, reikėjo pinigų, todėl sutiko. Pasakė, kad kažkas duos ženklą ir R. J. bėgs pirmas. Nesiskirstė, kas ką darys. Prieš patekdami į parduotuvę, nebuvo pasidalinę vaidmenimis. Dar pieš tai vaikinas davė po 5 eurus, kad galėtų pabėgti. M. privažiavo su kuprine, padavė plaktukus, žaislinį šautuvą. Jam (J. Z.) padavė plaktuką, pasakė, kad reikės kažką daužyti. Taip pat davė medicinines kaukes, pirštines. Vaikinas su dviračiu sakė, kad duos ženklą kada reikės bėgti į parduotuvę. Nežino, kas turėjo duoti ženklą. Dviratininkas, vardu M., davė nurodymus ir dingo. Kurį laiką stovėjo tunelyje, nes kažkas turėjo duoti ženklą iš kitos gatvės pusės, t. y. pakelti ranką ar kažką panašaus. Neatsimena, kiek laiko laukė. R. J. pradėjo bėgti, tada pats bėgo iš paskos, paskui jį bėgo R. B.. Turėjo plaktuką, o R. J. turėjo žaislinį šautuvą. Įbėgęs į parduotuvę, pamatė pirmą vitriną ir pradėjo daužyti su kūju. Atsimena, kad dužo stiklai, plaktuku daužė vitriną. R. B. irgi daužė kartu. Nematė, ką parduotuvėje darė R. J.. Daužydamas vitriną susižalojo, įsipjovė pirštą, bėgo kraujas. Kai stiklas atsimušė į koją, pamatė, ką daro. Kai pasakė, kad bėgam, iš streso viską paliko, bėgo per tunelį, į (duomenys neskelbtini) pusę. Kai išbėgo iš parduotuvės pamatė, kad saujoje turi juvelyrinius dirbinius. Iš streso plaktuką ir maišą paliko parduotuvėje, dirbinius nešė rankoje. Pardavėjos nematė, kitų kaltinamųjų taip pat nematė, nes buvo daug adrenalino, be to, nebuvo išsiblaivęs. Neatkreipė dėmesio, kaip kiti atnešė juvelyrinius dirbinius, tas nerūpėjo, norėjo greičiau bėgti. M. stovėjo su dviračiu ir prasegta kuprine. Juvelyrinius dirbinius įdėjo į kuprinę, kai ką įsidėjo sau į kišenę ir bėgo. Bėgdamas į (duomenys neskelbtini) nusiėmė pirštines ir kaukę, kurias išmetė į šiukšlių dėžę. Nežino, kur kokius daiktus R. B. padėjo, tik girdėjo, kad kažkas pliumptelėjo į vandenį. Su R. B. prabėgo pro (duomenys neskelbtini), perbėgo tiltelį, pamatė taksi, įsėdo ir nuvažiavo to vaikino nurodytu adresu. Išlipo prie kažkokios parduotuvės, taksi sumokėjo apie 3 eurus, parduotuvėje nusipirko litrą alaus ir laukė to vaikino. Su M. ir R. B. nuėjo į butą, ten paprašė, kad M. duotų kažką persirengti, nes buvo išsikruvinęs kelnes. M. padavė drabužius, ir išėjo iš buto. Taip pat M. davė 60 eurų už taksi. Nežino, kaip grįžo R. J., jį sutiko tik po kelių dienų. Su A. N. taip pat susitiko po kelių dienų. Pakalbėjo, kad prisidirbo nesąmonių. Iš A. N. pinigų negavo. A. N. 2000-3000 eurų už tą darbą nesiūlė. A. N. Panevėžyje nematė. Apiplėšimą Panevėžyje įvykdyti pasiūlė „dviratininkas“. Jei būtų žinojęs, ką reikės daryti, nebūtų važiavęs. R. B. pravardė „O“, o R. J. – „K“. Paties pravardė – „J“. Automobiliu niekas nevežiojo, į Kauną grįžo taksi. Dirbinius, kuriuos įsidėjo į kišenę, pardavė turguje Kaune, gavo apie 100 eurų. Civilinį ieškinį pripažįsta (2 t., b. l. 86-90, 108-116).

Papildomai liudytojas J. Z. parodė, kad nežino kas organizavo apiplėšimą. R. B. pasiūlė darbą statybose. Su juo atvyko į Panevėžį. Niekada nėra matęs M. K. nei Panevėžyje, nei kur kitur. Dviratininkas, kuris juos pasitiko, buvo mažiukas, tikrai ne M. K.. Įrankius, pinigus už taksi davė irgi dviratininkas M., jo nepažįsta. A. N. pažįsta, buvo su juo susitikęs. Jis pasiūlė R. B. atvažiuoti į Panevėžį, o R. B. – jam (liudytojui). Nenori daugiau kalbėti, viską pasakė per ankstesnius posėdžius.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus išskirtoje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Šie R. J. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. R. J. parodė, kad 2016 m. vasario 24 d. būdamas Prienuose, sulaukė skambučio iš nežinomo numerio, atsiliepęs išgirdo „J“ – J (jį pažįsta nuo 2016 metų) pasiūlymą vykti dirbti statybose į Panevėžį, už kurį mokės 30 Eur į dieną. Pasakė adresą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš močiutės pasiskolino 50 Eur. Iš Prienų nuvažiavo į Kauną, kur Kauno autobusų stotyje pamatė, kad autobusas bus negreitai, išgirdęs žmogų šūkaujantį, kad važiuoja mikroautobusas „Kaunas – Panevėžys“, nusprendė važiuoti su tuo mikroautobusu. „J“ pasakė adresą, kur reikia nuvažiuoti. Važiavo vienas, be kaltinamųjų. Nuvažiavęs į Panevėžį, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė keturis žmones, tarp jų – J. Z., kurį pažinojo iš dalies, A. N. buvo matytas, kažkada su juo atlikinėjo bausmę, R. B., o ketvirto žmogaus nepažįsta, jo pravardė „O“. Pasikvietė J. Z., paklausė, kada važiuos dirbti, J. Z. pasakė, kad valandą laiko vėluoja, kad jokio darbo nebus, nes jis pavėlavo atvažiuoti. Pradėjo su J. Z. ginčytis, tuomet prie jo priėjo žmogus, kurio nepažįsta, žino tik pravardę „O“, kuris pasiūlė „mestis“ į parduotuvę, „pasidaryti“ pinigų. Jis sutiko, pasakė, kad A. N. jau eina per gatvę pasižiūrėti, ar parduotuvėje nėra žmonių. Priėjęs prie rankinės, kurioje buvo sudėti įrankiai darbui statybose, pasiėmė pirštines, užsidėjo kaukę, užsimovė pirštines ir laukė ženklo, kol parduotuvėje nebus žmonių. Kas atnešė rankinę, nežino, nes, kai atvažiavo, jau rankinė buvo. Nežino, ar kiti du asmenys iš tos rankinės pasiėmė kaukes, pirštines. Nematė. Nebuvo nuspręsta, kuris pirmas eis į parduotuvę- kuris pirmas pamatys, tas pirmas ir eis. „O“ pasakė, kad per gatvę bus perėjęs A. N., kuris parodys ženklą, kada parduotuvėje nebus žmonių. Jie buvo prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančiame tunelyje. Apie 10-15 minučių stovėjo tunelyje netoli parduotuvės, bendravo tik su J. Atsimena, kad kažkas gal ir prašė cigarečių, jis pats taip pat rūkantis, bet gal tuo metu nerūkė. Kai pamatė, kad išėjęs iš bibliotekos (knygyno) žmogus, jis pakėlė dešinę ranką, ją pridėjo prie ausies, t. y. parodė, kad galima eiti. Visi užsidėjo kaukes. Jis ėjo prie parduotuvės, pamatė, kad parduotuvėje yra moteris su vaiku, tada sustojo ir apėjo visą pastatą. Pamatė, kad žmogus vėl sugrįžo į knygyną, vėl išėjo, jis vėl ėjo į parduotuvę, išsitraukė žaislinį šautuvą, laikydamas jį rankoje aukštai iškėlęs, pardavėjai pasakė gultis ant žemės, sakydamas: „ant žemės, žertva“, ji atsigulė ant žemės, užšokęs ant vitrinos, pasižiūrėjo kasą. Pardavėjos prispaudęs ranka nelaikė. Kasos nepamatė, ranka išdaužė vitriną, iškrito žaislinis šautuvas, kuris išsiardė, nukrito prie pardavėjos. Iš vitrinos pasiėmė vieną padėklą, bandė alkūne išdaužti dar vieną vitriną, kur buvo auksas, tačiau nepavyko išdaužti ir išbėgo iš parduotuvės. Kitiems kaltinamiesiems nesakė, kad jau bėgam iš parduotuvės. Nematė, ką darė kiti du asmenys, paskui jį įbėgę į parduotuvę, matė, kad daužė vitrinas, bet kuo daužė, nežino. Bėgdamas pamatė, kad padėkle sidabras, todėl numetė. Bėgdamas išmetė pirštines ir kaukę. Nematė, ar kas vejasi. Mano, kad jie sudėjo dirbinius į maišelį, tai ką jis išmetė, tačiau jis pats to nematė. Kai jis bėgo iš juvelyrinės parduotuvės, liudytoja, kuri jį matė, buvo kitoje gatvės pusėje, tarp jų buvo atstumas, jis užbėgo už tunelio, tada liudytoja jo nematė, kaip ir nematė, ar kažką išmetė. Nežiūrėjo, ar kas pasiėmė padėklą, jam rūpėjo pabėgti. Perbėgo gatvę, įsėdo į taksi, su taksi nuvažiavo iki autostrados, pradėjo stabdyti automobilius. Susistabdė mikroautobusą, važiavo iki Kauno, o iš Kauno autobusu grįžo į Prienus. Po nusikaltimo į jokį butą nevažiavo. Nusikaltimo darymo metu mobilų telefoną turėjo. Niekas neprašė, kad telefoną kažkur paliktų, savo telefono niekam neatidavė. Jokio susitarimo, kad juvelyrinius dirbinius kažkam turės perduoti, nebuvo. Niekas nevadovavo ir neorganizavo. Į parduotuvę įėjo trise: jis, J. ir „O“, kurio nepažįsta. Nurodė, kad pavardžių nežino, bet tai gali būti, kad tai J. Z. ir R. B.. Vaidmenimis, kas ką darys, pasiskirstę nebuvo, jo tikslas buvo paimti iš kasos pinigus, todėl neradęs kasos, išdaužė vitriną, nes galvojo, kad ten bus auksas. Po kurio laiko paskambino į telefono numerį, iš kurio skambino J., tačiau atsiliepė moteris, pasakė, kad tuo telefono numeriu neskambinėtų, J. gali būti prie turgaus. Vėliau važiavo į turgų pirkti sportui svarmenų ir turguje susitiko J. ir „O“, jie siūlė juvelyrinių dirbinių, jis pasakė, kad jam nereikia, kad jis tą padėklą, kurį paėmė, išmetė, taip pat pasakė, kad jam neįdomu ir kad jie jį pamirštų. Nusipirkęs svorius, išvažiavo namo, pinigų iš A. N. neprašė. Nurodė, kad jis pasisakė pravardę „K“, nes turėjo nuostatą savo duomenų nesakyti. Ieškinį pilnai pripažįsta, gailisi. Skaitė A. N. parodymus ir mano, kad jo parodymai neteisingi. Nurodė, kad vienas iš kaltinamųjų jam nepažįstamas. To, kurio nepažino, tarp jų nebuvo. M. K. yra matęs kai atlikinėjo bausmę, tačiau su juo laisvėje nėra bendravęs. Su parduotuvės apiplėšimu K. nesusijęs, K. iš viso nebuvo. Nežino ar nusikaltimo darymo metu buvo dviratininkas, tačiau dviratį, atremtą į pastato sieną, matė, tačiau kam jis priklausė, nežino (2 t., b. l. 91-99). Nenaudojo smurto, pardavėjos nelaikė (2 t., b. l. 108-116).

Papildomai liudytojas R. J. parodė, kad dabar daug labiau supranta kaip viskas įvyko. Į nusikaltimą jį įtraukė A. N.. Anksčiau sulaukė iš A. N. ir grasinimų. A. N. trumpai pakalbėjo, sakė „pamirškime pykčius, yra darbas ir padirbkime, gausime pinigų“, todėl sutiko. A. N. buvo iš anksto suplanavęs tą nusikaltimą ir, žinodamas, kad jis (liudytojas) neatsisakys, pasiūlė darbą. Tiesiog pasiūlė iš juvelyrinės parduotuvės pagrobti pinigų, todėl sutiko. Galbūt A. N. viską organizuoti padėjo „O“, bet mano, kad A. N. viską sugalvojo vienas. Kai atvyko į Panevėžį dėl darbo, pamatė A. N.. Nevažiavo atgal, nes labai reikėjo pinigų motinos gydymui, neturėjo darbo. Kai kuriuos įrankius pasiėmė pats. A. N. kalbėjo apie atlygį už nusikaltimą, taip pat nurodė veiksmus kaip ką reikia daryti. Viską reguliavo A. N., kuris parodė ženklą kada eiti į parduotuvę. Pinigus taksi taip pat išdalino A. N.. Kartu buvo „J“ – J. Z.. Panevėžyje buvo pirmą kartą, nežinojo gatvių pavadinimų, bet buvo pasakytas adresas kur atvažiuoti. Šį adresą pasakė „mikriuko“ vairuotojui, šis jį ten nuvežė ir paleido. Jokios naudos iš tos vagystės neturėjo, tik 5 metus kalėjimo gavo. Su M. K. kartu atliko bausmę 2005-2014 metais. M. K. po bausmės atlikimo nebuvo sutikęs.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus išskirtoje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Šie R. B. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. R. B. parodė, kad 2016 sausio mėn. susipažino su A. N., pasikeitė telefono numeriais. Vasario mėnesio pabaigoje A. N. paskambino ir pasiūlė darbą Panevėžyje, statybose. A. N. pasakius, kad reikia dar vieno žmogaus, pats pasiūlė J. Z., kurį pažinojo, žinojo, kad šis tuo metu neturėjo darbo. Tuomet A. N. sakė, kad paskambins, kai reikės atvažiuoti. Maždaug po savaitės paskambinęs A. N. pasakė, kad kitą dieną reikės atvažiuoti į Panevėžį dirbti statybose. Su J. Z. susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) turguje. Kadangi A. N. savo reikalais važiavo į centrą, paprašė, kad jį nuvežtų į autobusų stotį. A. N. draugas (kartu važiavo ir A. N.), automobiliu, kurio modelio ir numerio nežino, juos su J. Z. nuvežė į autobusų stotį. A. N. sakė, kad Panevėžyje juos pasitiks žmogus. Nurodė, kad turėjo savo pinigų, nupirko bilietus sau ir J. Z., važiavo dviese su J. Z. maršrutiniu autobusu. Autobuso bilietas kainavo 4,5 Eur vienam žmogui. Atvykus į Panevėžį, autobusų stotyje priėjo kažkoks vaikinas, prisistatė M., pasakė, kad yra nuo A. N., paklausė, ar dėl statybų. Su J. Z. vaikščiojo prie autobusų stoties, vaikinas pasakė, kad turi atvažiuoti dar vienas žmogus. Kiek suprato, J. Z. buvo paskambinęs R. J., kad jis atvažiuotų. Iš pradžių nieko nebuvo, valandos bėgyje atvažiavo R. J.. Prie parduotuvės stovėjo kažkoks svetimas, pašalinis žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie parduotuvės laukė R. J., tačiau prie parduotuvės stovėjo į R. J. panašus žmogus, o pats R. J. atvažiavo po kažkurio laiko. Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu sakė taip sakyti, sakė: „pasakyk, kaip buvo“, tada paleisim į laisvę. Prieš važiuojant į Panevėžį buvo kalbėta, kad darbas bus statybose ir juos pasitikęs M. taip pat sakė, kad darbas statybose, už dieną mokės po 30 Eur. Laukė, kol atvažiuos R. J. ir skambučio, kad jau galima atvažiuoti dirbti, tačiau niekas nepaskambino. Tuomet nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tunelyje M. pasakė, kad darbo statybose nebebus, atnešė krepšį su įrankiais. Kai po valandos, gal pusantros atvažiavo R. J., jis prisistatė „K“, J. Z. jam pasakė, kad R. J. pavėlavo, darbo statybose jau nebėra ir tada M. jam pasiūlė apiplėšti parduotuvę. Tuo metu, kai M. pasiūlė apiplėšti parduotuvę, buvo J. Z.. R. J. dar nebuvo, o A. N. nematė. Iš pradžių trise - jis, J. Z. ir M. stovėjo tunelyje. Kai M. pasakė, kad darbo nebus, reikia apiplėšti juvelyrinę parduotuvę, jis sutiko, nes visus pinigus išleido autobuso bilietams, neturėjo pinigų. Pasakė, kad reikės įbėgti į parduotuvę, paimti pinigus, auksą, tačiau ką konkrečiai imti, nebuvo pasakyta. Kai atvažiavo R. J., jis ant J. Z. pradėjo rėkti, buvo susinervinęs, kad nėra darbo. Jis priėjo prie R. J., pasakė, kad nesinervuotų, nes yra darbas, reikia „mestis“ į parduotuvę. R. J. sutiko. Nebuvo pasiskirstę kas ką darys. Negirdėjo, ar sakė, ką daryti su pardavėja. M. buvo su dviračiu, kuris buvo pastatytas prie įėjimo į tunelį iš kiemo pusės. Telefonų iš jų niekas nesurinko, jis telefoną buvo palikęs Kaune, o J. Z. iš viso telefono neturėjo. Pareigūnai liepė sakyti, kad A. N. iš jų surinko telefonus. M. kuprinė buvo pas J. Z.. Iš pradžių kuprinėje buvo M. nupirkti įrankiai, medicininės kaukės, pirštinės. Kuprinė buvo M., daiktus nupirko M., kuprinė gulėjo ant žemės. Pareigūnai liepė sakyti, kad visus daiktus atvežė ir išdalino A. N.. M. pasakė, kad kai A. N. iš kitos gatvės pusės duos ženklą, tada reikės eiti į juvelyrinę parduotuvę. A. N. nuėjo į kitą gatvės pusę, į knygyną. Parduotuvės neparodė, tik pasakė, kad išėjus iš tunelio, iš karto už kampo yra parduotuvė. Kai A. N. nuėjo į kitą gatvės pusę, jis iš M. kuprinės pasiėmė kaukę, pirštines ir kūjį, matė, kad R. J. ir J. Z. iš tos pačios kuprinės pasiėmė kaukę ir pirštines. Pasiėmę įrankius, užsidėjo kaukes ir laukė tunelyje. Kai pamatė, kad A. N. davė ženklą, bėgo į parduotuvę. Pirmas į parduotuvę įbėgo R. J., paskui jis arba J. Z.. Pamatė vitriną ir su kūju ją sudaužė, juvelyrinius dirbinius sudėjo į kuprinę, kurią su savimi turėjo J. Z.. Jis taip pat daužė vitriną. Jis (liudytojas) pats sudaužė vieną ar dvi vitrinas, paėmė sidabrinius žiedus ir įdėjo į kuprinę. R. J. buvo prie pardavėjos tačiau, ką jis darė, negali pasakyti. Nesitarė kas pribėgs prie pardavėjos, nežinojo, kad R. J. turės šautuvą, šautuvo kuprinėje nematė, tačiau jį su dviračiu atvežė M. Kai pamatė, kad R. J. išbėgo iš parduotuvės, nežinia iš kurio išgirdo žodį „bėgam“, tada išbėgo ir jis. Nematė, ar R. J. išmetė kokį padėklą, nes jis jau buvo už kampo, nes jie su J. Z. nubėgo į vieną pusę, o R. J. – į kitą. Nebuvo susitarę kur susitiks. Bėgo į tunelį, tačiau nežino kur bėgo R. J. su J. Z.. Kai bėgo tuneliu, ten stovėjo M. su dviračiu. Prabėgo pro šalį, nes neturėjo ką jam paduoti. Kiek suprato, J. Z. M. padavė kuprinę, o R. J. prie M. net nesustojo. Bėgdamas į vandenį ar kažkur kitur išmetė įrankius. Perbėgęs tiltelį, prie daugiabučių namų pamatė stovintį taksi automobilį, įsėdo į jį, jam iš paskos atbėgo J. Z., taip pat įsėdo į taksi, paprašė nuvežti prie artimiausios parduotuvės, nes Panevėžio miesto nepažįsta, pirmą kartą lankėsi. Dviese su J. Z. taksi nuvažiavo iki parduotuvės. Norėjo nusipirkti atsigerti, o J. Z. - alaus. Už taksi sumokėjo 5 Eur. Buvo mintis važiuoti iki autostrados ir stabdant automobilius važiuoti į Kauną, tačiau maždaug po pusvalandžio prie tos parduotuvės dviračiu atvažiavo M. Jis pasakė, kad pinigų nėra, nes nieko nepaėmė, pasakė, kad kažkaip turi grįžti namo. Jis M. pasakė, kad neturi pinigų grįžti į Kauną. Tada kartu nuėjo į M. butą, kadangi daužydamas vitriną J. Z. įsipjovė ranką, jis davė rūbus persirengti, iškvietė taksi, davė pinigų taksi automobiliui. Bute daugiau nieko nebuvo. Apžiūrėjo daiktus, kuriuos kišenėje turėjo J. Z. - dvi grandinėles. M. tų daiktų nerodė. R. J. bute nebuvo. Kai pareigūnai davė paskaityti J. Z. parodymus, liepė sakyti taip pat, kad R. J. buvo bute, tačiau jo bute nebuvo, A. N. - taip pat. Kartu su J. Z. taksi grįžo į Kauną. Po to, gal po savaitės, Kaune buvo susitikęs su J. Z., jis turėjo grandinėlių, siūlė jam, tačiau jis atsisakė. Jokio atlygio už apiplėšimą negavo. Ieškinį pripažįsta. D. K. nepažįsta, jį pirmą kartą pamatė teisme ir važiuojant etapu į teismą (2 t., b. l. 91-99).

Papildomai liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir kaip kaltinamasis teisme. Tvirtina savo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotus parodymus. M. K. nepažįsta ir niekada nematė, todėl nieko negali pasakyti, koks jo vaidmuo buvo nusikaltime. Panevėžyje buvo susitikęs tik su A. N., kuris siūlė darbą statybose, bet vėliau paaiškėjo, kad to darbo nėra. Į Panevėžį važiavo dirbti statybose, bet nuvykus pasitikęs asmuo, vardu M., pasakė, kad darbo statybose nėra, o reikės apiplėšti parduotuvę. Apiplėšime dalyvavo R. J. ir J. Z.. Kas viską organizavo nežino, nes viskas buvo sugalvota ekspromtu.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus išskirtoje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Šie A. N. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. A. N. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2016 m. vasario mėnesį paskambino M. K. ir pasiūlė susitikti bei padaryti nusikaltimą. M. K. įvardijo, kad reikės apiplėšti juvelyrinę parduotuvę Panevėžyje, bet neįvardijo kurioje gatvėje. Jei M. K. ir būtų pasakęs gatvės pavadinimą, nebūtų žinojęs kur ta parduotuvė yra, nes Panevėžio nepažinojo, yra buvęs tik vieną kartą. M. K. yra iš Panevėžio. Neaptarė, kaip konkrečiai reikės apiplėšti juvelyrinę parduotuvę. Sutiko dalyvauti nusikaltime, nes tuo metu materialinė padėtis buvo labai sunki. Su M. K. sutarė, kad jis (A. N.) to nusikaltimo padarymui suras dar žmonių. Tą pačią dieną susitiko su R. B.. Kaune, (duomenys neskelbtini) rajone, susitiko R. B. ir paklausė, ar šis norėtų kartu sudalyvauti juvelyrinės parduotuvės apiplėšime. R. B. sutiko. R. B. pasakė, kad reikia dar vieno žmogaus. Tą pačią dieną R. B. pasakė, kad yra dar vienas asmuo – J. Z.. Neaptarė ką šie turės daryti ir kokį atlygį gaus. Tą pačią dieną paskambino M. K. ir pasakė, kad yra dar du žmonės, kurie gali padėti padaryti tą nusikaltimą. M. K. pasakė, kad tuos žmones reikia įsodinti į autobusą, kad jie tokiu būdu nuvažiuotų į Panevėžį. Draugas jį (liudytoją) pavežė į (duomenys neskelbtini), o R. B. ir J. Z. – į stotį. Atvažiavo M. K., pasiėmė jį (liudytoją). Kartu buvo ir R. J.. Su R. J. apie darbą statybose nekalbėjo. Iš Kauno į Panevėžį pilkos palvos automobiliu Audi A4 atvežė nepažįstamas asmuo. Girdėjo R. J. parodymus, kad šis iš Prienų atvažiavo vienas, tačiau nežino, kodėl R. J. taip sako. Ikiteisminio tyrimo metu pamelavo, kad iš Kauno į Panevėžį vežė D. K.. Pareigūnas A. Š. sakė pasakoti viską taip, kaip buvo iš tikrųjų. Viską papasakojo, bet pareigūnas nepatikėjo. Pareigūnas sakė sakyti, kad vežė D. K.. Apgalvojęs visas aplinkybes ir, kadangi buvo psichologiškai palūžęs, pasakė, kad vežė D. K.. Pareigūnas A. Š. manipuliavo šeima, didele bausme. D. K. vežė tik paskui Panevėžyje nuo M. K. namų iki Panevėžio autobusų stoties. R. B. su J. Z. į Panevėžį važiavo autobusu. Neatsimena, kas pirko autobuso bilietus, ar davė pinigų bilietams, nežino kas R. B. ir J. Z. pasitiko Panevėžyje. Tikriausiai tas dviratininkas, kurio nepažįsta, nebuvo susitikęs, matė tik iš toli būdamas knygyne. Važiuojant iš Kauno automobiliu Netoli Panevėžio sustojo prie kažkokios parduotuvės. M. K. nuėjo į parduotuvę ir grįžo su rankine. Nematė, kas buvo toje rankinėje. M. K. nesakė, kad eina pirkti įrankių. Atvažiavus į Panevėžį M. K. jam (A. N.) ir R. J. parodė juvelyrinę parduotuvę(duomenys neskelbtini) bei knygyną. M. K. paaiškino, ką reikės daryti – R. J. pasakė, kad šiam reikės eiti su ginklu, o jam (A. N.) reikės parodyti ženklą. Kai visi atvažiavo į Panevėžį, jokiame bute susirinkę nebuvo. Nežino, kada M. K. išdalino įrankius. M. K. rankinę padavė R. J.. Nežino, kur tuo metu buvo R. B. ir J. Z.. Visi į vieną vietą susirinkę nebuvo. M. K. jam (A. N.) pasakė eiti į knygyną. M. K. nurodė ir kur eiti bei kur laukti ir R. J., J. Z. bei R. B.. Jam (A. N.) pradėjus eiti į knygyną, M. K. paskambino ir paprašė sugrįžti prie automobilio. Kai atėjo, M. K. pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki jo namų, nes buvo pasiėmęs visus buto raktus ir tėvas negalėjo grįžti į namus. Nuvažiavo pas M. K. į namus ir ten laukė M. K. tėvo. Kai buvo namuose pas M. K., šis paskambino savo draugui ir paprašė nuvežti. Tada atvažiavo D. K. ir pavežė juos iki autobusų stoties bei paaiškino kaip nueiti nuo stoties iki knygyno. M. K. pasakė palaukti, o pats išlipo iš automobilio ir nuėjo kažkur į priekį. Jis (A. N.) taip pat išlipo iš automobilio ir nuėjo paskui M. K.. Kai grįžo atgal, M. K. pasakė eiti į knygyną ir laukti kol jis (M. K.) paskambins. M. K. sugrįžo į automobilį ir su D. K. išvažiavo, o jis (A. N.) nuėjo į knygyną. Ėjo vienas. Ėjo tiesiai į knygyną, o iš knygyno matė tunelyje stovinčius žmones. Dviratininką taip pat matė, jo nepažįsta. Jokių daiktų nei vienam iš nusikaltime dalyvavusių asmenų nedavė. Būdamas knygyne matė, kad tunelyje netoli parduotuvės yra asmenys, kurie turėjo eiti į parduotuvę. Sulaukė M. K. skambučio ir išėjo iš knygyno. Jo (A. N.) išėjimas iš knygyno ir kalbėjimas telefonu buvo ženklas kitiems asmenims, kad galėtų pradėti vykdyti nusikaltimą. Išėjo iš knygyno ir laikė ranką su telefonu prie ausies, ėjo nesižvalgydamas. Nežiūrėjo, kas vyksta parduotuvėje. Taip tie asmenys suprato, kad turi eiti į parduotuvę. Girdėjo, kad parduotuvėje viskas dužo. Nuėjo į kavinę, atsigėrė kavos ir laukė, kol M. K. atvažiuos paimti. Po kurio laiko M. K. atvažiavo tuo automobiliu, kuriuo juos atsivežė iš Kauno, ir papasakojo visas aplinkybes, t. y. kad nusikaltimas nepavyko taip, kaip turėjo būti padarytas, kad buvo paimtas sidabras. Mano, kad turėjo būti paimti pinigai ir auksas. M. K. nedetalizavo, kaip viskas vyko. Apie iš parduotuvės paimtus dirbinius nieko nežino. Ieškinį pripažįsta. Paskui jam (A. N.) paskambino draugas, kuris atvažiavo paimti. Sulaukęs to draugo, persėdo į šio automobilį ir išvažiavo. Vakare bandė susiskambinti su M. K., bet telefonas buvo išjungtas. Tą patį vakarą sužinojo, kad M. K. sulaikė pareigūnai. Po kelių dienų buvo sutikęs R. B. ir J. Z.. Nesutinka, kad yra organizatorius. Nežinojo visų apiplėšimo detalių, nieko neplanavo. Mano, kad visas detales žinojo tik M. K. (2 t., b. l. 91-99, 100-105).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. N. papildomai parodė, kad M. K. pažinojo prieš nusikaltimą, nes kartu atlikinėjo bausmę. Nusikaltimo organizatorius buvo M. K., kuris pirmas paskambino ir pasiūlė apiplėšti parduotuvę. Su juo buvo susitikęs tik vieną kartą. M. K. pasiūlė apiplėšti parduotuvę, o jis (A. N.) sutiko ir dėl to iki šiol gailisi. Ką daryti sakė dviratininkas. Dviratininkas buvo M. K. draugas ir tik M. K. gali žinoti, kas jis toks. Dviratininko nepažintų, nes jis buvo su kapišonu. Jam (A. N.) būnant knygyne priešais juvelyrinę parduotuvę paskambino M. K. ir tai buvo ženklas, kad galima pradėti nusikaltimą. Po apiplėšimo M. K. pasakė, kad ne visai pavyko, nes nepaimtas auksas, o paimtas sidabras. J. Z., R. B., R. J. apiplėšimo įrankių nematė. Matė tik rankinę, bet nežino, kas buvo jos viduje. Parodymus davė, jie yra teisingi, jų nekeis. Nedavė kitiems nuteistiesiems jokių rašytinių nurodymų, ką sakyti, nes yra įkalinti skirtingose įkalinimo įstaigose. Nuo sulaikymo nei vieno nematė, susitiko tik teisme. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu buvo perskaityti A. N. parodymai, duoti 2016 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad pažįsta M. K., su kuriuo atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Žino, kad M. K. gyveno ir Kaune, ir Panevėžyje, tačiau tikslios gyvenamosios vietos nežino. 2016 m. žiemą, gal vasario mėn., kelios dienos iki nusikaltimo padarymo susiskambino su M. K., kuris pasiūlė susitikti pakalbėti. Susitiko Kaune. M. K. pasiūlė apiplėšti juvelyrinę parduotuvę Panevėžyje, paklausė ar jis (liudytojas) turi žmonių, kurie galėtų dalyvauti nusikaltime, nes pats turi tik vieną žmogų. Atsakė, kad paieškos. M. K. davė suprasti, kad reikia tą padaryti kuo greičiau. M. K. pasakė, kad už surastus žmones pinigus, gautus po nusikaltimo, pasidalins į tris dalis – jam (A. N.), M. K. ir dar kažkokiam M. K. draugui. Sutiko, kadangi labai reikėjo pinigų. Tą pačia dieną surado žmonių, tai buvo R. B. ir J. Z.. Jiems paaiškino, kad reikės daryti nusikaltimą Panevėžyje, apiplėšti juvelyrinę parduotuvę. Minėti asmenys iš karto sutiko. Tada susiskambino su M. K., pasakė, kad yra žmonių, kurie nori dalyvauti. M. K. pasakė įsodinti tuos asmenis į autobusą, vykstantį į Panevėžį, kur juos pasitiks ir viską paaiškins. Ryte, apie 10 val., J. Z. ir R. B. įsodino į autobusą, nupirko bilietus. Už nusikaltimo padarymą jiems turėjo sumokėti iš savo dalies. M. K. sakė, kad jis (A. N.) gaus apie 3000 Eur. Įsodinęs J. Z. ir R. B. į autobusą, pats liko Kaune laukti M. K., su kuriuo atvažiavo į Panevėžį. Važiavo juodos spalvos, 5 klasės automobiliu Volkswagen Golf, kurį vairavo M. K. draugas. Mašinoje buvo dar vienas asmuo, kuris dalyvavo nusikaltime, tai buvo R. J.. R. J. buvo M. K. žmogus. Tik įvažiavus į Panevėžį, sandėliuose, M. K. nupirko du plaktukus, 2 kuprines, tris poras pirštinių, žaislinį pistoletą. Iš kur atsirado medicininės kaukės – nežino. Po to pasivažinėjo po Panevėžį. M. K. aiškino R. J. kur viskas bus, liepė įsidėmėti, nes šis turės paaiškinti ir kitiems dviem vadinamiems jo (A. N.) žmonėms. Pro juvelyrinę parduotuvę pravažiavo net kelis kartus. M. K. kažkiek aiškino, kad jie turės patekti į parduotuvę, sakė, kad R. J. turės užguldyti pardavėją su ginklu ir įeiti pirmas, kad jis (A. N.) turės stovėti prie parduotuvės ir duoti ženklą kada eiti į vidų, o R. J., R. B. ir J. Z. turės laukti prie tunelio. Dėl to su M. K. susiginčijo, nenorėjo to daryti. Bet vėliau sutiko, nes M. K. įtikino. Kol buvo automobilyje, M. K. paaiškino atsitraukimo planą – kad reikės išbėgti pro tunelį, visus daiktus perduoti dviratininkui, kuris lauks už tunelio, o patiems bėgti link vandens. Sakė, kad pasirūpins dviratininku. R. J. sakė, kad nubėgus nuo parduotuvės reikės išsikviesti taksi į nurodytą adresą, kuris buvo užrašytas ir paduotas R. J.. M. K. už taksi pinigus padavė R. J., kuris turėjo paduoti jo (A. N.) žmonėms. Dviratininko nematė, su juo nebendravo. Jį (A. N.) M. K. ir R. J. paleido prie (duomenys neskelbtini) ir iš ten turėjo eiti į knygyną, esantį kitoje gatvės pusėje negu juvelyrinė parduotuvė. R. J. turėjo eiti prie žmonių, kurie jau laukė prie tunelio. Nusikaltimo įrankius, kuriuos nupirko M. K., jo (A. N.) žmonėms nunešė ir padavė R. J.. M. K. sakė, kad jam (A. N.) paskambins, o po skambučio jis (A. N.) turės duoti ženklą. Laukė gal kokią valandą kol paskambino. Tada pamatė, kad juvelyrinėje parduotuvėje nieko nėra ir išeidamas iš knygyno pakėlė ranką su telefonu. Nueidamas išgirdo kaip viskas dūžta. Laukė M. K. labai ilgai, vaikščiojo, atsigėrė kavos. Tada M. K. atvažiavo tuo pačiu automobiliu, su tuo pačiu vairuotoju ir pasakė, kad paimtas tik sidabras, o reikėjo paimti auksą. Sakė, kad reikia atsikratyti visais pagrobtais sidabro gaminiais, nes už juos pinigai maži, o bausmė didelė. Tada nuvažiavo į autobusų stotį pažiūrėti autobusų tvarkaraščio, pasivažinėjo po miestą ir jo (A. N.) atvažiavo pasiimti draugas. Po nusikaltimo savo žmonių nebematė. M. K. sakė, kad jie yra kažkokiame bute. Pinigų negavo, kadangi nusikaltimas buvo įvykdytas blogai. Po kelių dienų Kaune sutiko R. B. ir J. Z., kurie pradėjo pasakoti, kad dalį pagrobtų daiktų pasiėmė ir vėliau juos pardavė turguje, rodė kelis daiktus – sidabrinius dirbinius, kelias grandinėles, žiedus. Pats nepaėmė nei vieno daikto. Tada R. B. ir J. Z. pradėjo reikalauti pinigų, nes darė nusikaltimą ir už tai turi būti sumokėta. Tuo metu turėjo laikiną telefono kortelę, nes buvo pametęs telefoną dar prieš nusikaltimo padarymą. Daugiau su M. K. nebendravo. M. K. telefonas buvo išjungtas (2 t., b. l. 37-40).

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus išskirtoje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Šie D. K. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. D. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jam policijos pareigūnai sakė sakyti, kad jis vežė iš Kauno. Kaltinamųjų nepažįsta. Vežė iš M. K. namų į stotį, bet iš Kauno nevežė. Nuvažiavo iki M. K. namų pasiimti kompaktinio disko, jis paprašė nuvežti iki autobusų stoties. Į M. K. namus nebuvo užėjęs. Į autobusų stotį vežė M. K. ir A. N.. Neatsimena kokiu dienos metu vežė. Autobusų stotyje jis nuėjo nusipirkti cigarečių, o jie - prie ar už kioskelio. Kokiu tikslu važiavo, nesakė, jų to neklausinėjo. M. K. atsisėdo atgal į automobilį, parvežė jį atgal į namus, paleido (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. N. nuėjo link (duomenys neskelbtini). Nematė, ar A. N. nešėsi kokius nors daiktus. Jokio krepšio jis (liudytojas) nevežė. Jo automobilis yra juodos spalvos Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis priklauso mamai. Juo nuolat naudojasi. Kai reikia, šį automobilį pasiima mama. J. Z. ir R. B. nevežė, jų nepažįstą. Juos pamatė tik tuomet, kai buvo sulaikytas. Nežino kodėl M. K. sakė, kad jis jam paskambino telefonu ir paprašė pavežti. M. K. paprašė pavežti iki autobusų stoties, jis sutiko, pavežė, jie kažkur išėjo. Po to M. K. grįžo ir jį iš stoties parvežė atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę, išleido prie geležinių kioskelių. Nežino ar M. K. nuėjo į namus. Jam (liudytojui) buvo pareikšti įtarimai, kad organizavo nusikaltimą su A. N. ir buvo trys asmenys, kurie vykdė. Tų žmonių nepažinojo. A. N. nei vardo, nei pavardės nežinojo. Pareigūnai sakė sakyti, kad vežė iš Kauno, tačiau iš tiesų taip nebuvo. Pareigūnai grasino laisvės atėmimo bausme, todėl nepasakė, kad M. K. pavežė iki stoties. A. N. tuomet matė pirmą kartą. M. K. buvo sulaikytas jo automobilyje. sulaikymo aplinkybių neatsimena. M. K. apie plėšimą nieko nesakė (2 t., b. l. 100-105).

Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad niekas su juo dėl nieko nesitarė, jis nieko nežinojo, nevežė į nusikaltimą, nesutiko su jokiu M. K. siūlymu, nes tokio siūlymo nebuvo. Apie nusikaltimą nieko nežinojo. Iš stoties M. K. parvežė namo, o iš Kauno nevežė.

Liudytoja L. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus išskirtoje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje. Šie liudytojos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. Liudytoja parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK tyrėja. Su visais kaltinamaisiais teko susidurti, kadangi 2016 m. vasario 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo iš juvelyrinės parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai gaunama ikiteisminio tyrimo byla, tyrimą visada atlikti pavedama dviem tyrėjams. Šioje byloje A. Š. surašė tarnybinius pranešimus ir tai, ko pati prašė. A. Š. buvo lygiai taip pat pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą kaip ir jai. Abu tyrėjai lygiai taip pat atsako už bylą, tačiau tokio oficialaus dokumento byloje nėra. Byloje rašomas tik vyriausiasis tyrėjas, kitas atsakingas asmuo niekada nerašomas. Apklausiant įtariamuosius, jie visada turėjo gynėjus. Sulaikius juos, jai jokių įtarimų dėl jų girtumo, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų nekilo, negalėjo taip būti, kad juos apklausė neblaivius, apsvaigusius ar be gynėjų. Buvo įsitikinusi, kad J. Z. yra blaivus, nesimatė, kad jis būtų ką nors vartojęs. Kai buvo sulaikytas D. K., pati atostogavo, todėl byla buvo perduota viršininkei V. Ž.. Kai pas ją (liudytoją) buvo atėjęs pareigūnas A. Š., nebuvo rašomas joks protokolas, buvo tik žodinė D. K. apklausa, kalbėjimasis. Vykdant įtariamojo D. K. apklausą dalyvavo gynėjas. Negali pasakyti, ar šios apklausos metu dalyvavo ir A. Š.. D. K. apklausos metu nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas. Nepamena, ar D. K. apklausos protokole rašė kokias nors pastabas, tačiau jei apklausos protokole nėra nieko įrašyto ranka, vadinasi, įtariamasis pastabų nepateikė. Baigiant bylą ji visada pasirašo. Tą patį daro ir kitas tyrėjas (2 t., b. l. 108-116).

Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Ž. parodė, kad nustatinėjo M. K. vaidmenį šioje byloje. Pirmiausia M. K. apklausoje įvardijo įtariamasis A. N., kuris davė labai konkrečius parodymus, kurie sutapo su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. A. N. teigė, kad M. K. jam skambino prieš pat nusikaltimą, o prieš tai tarėsi ir bendravo. Pati atliko A. N. apklausą. A. N. apklausoje dalyvavo advokatas, viskas vyko laisva valia, A. N. su advokatu tarėsi dėl bausmės, dėl parodymų davimo. Spaudimas tikrai nebuvo daromas. Pagal A. N. pasakojimą labai gerai „susidėliojo“ kitų kaltinamųjų veiksmai. Nuo to visa byla ir „išsirutuliojo“. Šį ikiteisminį tyrimą atliko su kolega A. Š., kuris galėjo dalyvauti A. N. apklausoje. Ar dar kas nors dalyvavo šios apklausos metu nepamena. Negali pasakyti, kas tiksliai buvo daroma A. N. parodymų patikrinimo metu. Tiesiog jo parodymai sutapo su įvykio aplinkybėmis, rastais daiktais. Neprisimena, ar užduodant A. N. klausimus buvo minimos konkrečios pavardės, bet jis pats viską pasakojo laisvai. Parodymus A. N. pakeitė grįžęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Pati apklausė visus kaltinamuosius. M. K. pirmiausia buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Tos apklausos metu advokatas nedalyvavo, nes M. K. pasirašė, kad advokatas yra nereikalingas. Apklausiant kitus įtariamuosius, apklausose visi turėjo advokatus ir spaudimo daryti buvo neįmanoma. Negali tiksliai pasakyti, koks buvo M. K. vaidmuo, tiksliai nepamena, bet atrodo, jog jis surado padėjėjus. Neprisimena, kas rodė iniciatyvą dėl nusikaltimo – ar pirmas su A. N. susisiekė M. K., ar su M. K. – A. N.. Jeigu rašė, kad A. N. skambino M. K. ir kvietė jį susitikti, vadinasi taip ir buvo, bet tikrai negali tvirtinti, kad kažkuris rodė iniciatyvą, nes nežino, kiek kartų prieš tai jie kalbėjo ir skambino vienas kitam. Atliekant tyrimą buvo paskelbta M. K. tarptautinė paieška, dėl to jo atžvilgiu byla buvo išskirta. Prieš 2 metus ir 6 mėnesius nesuformulavo M. K. įtarimo, nes nebuvo žinoma kurioje šalyje yra M. K.. (duomenys neskelbtini) gatvėje sandėliuose kamerų nėra, todėl negalėjo paimti vaizdo įrašų ir patikrinti, ar tikrai M. K. ėjo į sandėlius pirkti ginklo, įrankių. Iš M. K. mamos namų buvo paimtas telefonas, tačiau negali pasakyti, ar buvo paimtos išklotinės. Nežino, kiek telefonų turėjo M. K.. Byloje kelis kartus yra įvardintas telefono Nr. su pabaiga „240“. Šio numerio naudotojas nenustatytas, nes jei žmogus naudojasi ne abonentu, nustatyti savininko nėra galimybės.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus išskirtoje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Šie liudytojo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti juos perskaitant. Liudytojas parodė, kad dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose dėl juvelyrinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, apiplėšimo. Tyrimą atliko tyrėja L. Ž., o pats tik turėjo padėti atlikti visus proceso veiksmus. Nepamena, ar pats dalyvavo reiškiant įtarimą ir apklausiant įtariamuosius. Galėjo taip būti, kad buvo atėjęs pas D. K. į rūsį kažko paklausti. Galėjo būti kalba ir dėl sankcijų, kokią atsakomybę numato BK. Nedarė jokio psichologinio spaudimo. Norint užeiti į areštinę, reikia gauti sutikimą iš tyrėjo, kurio žinioje yra suimtasis. Gavus tyrėjo leidimą, reikia nueiti į areštinę pas budėtoją ir pateikti sutikimą, užpildyti prašymą iškviesti asmenį iš kameros. Jis (liudytojas) pasirašė tik tą iškvietimo lapelį. Tokie lapeliai turėtų būti saugomi policijoje. Be to lapelio ir tyrėjo sutikimo niekas neleidžia iškviesti asmens. Sunku pasakyti, ar visa byla buvo vedama tik tyrėjos L. Ž., nes pats dalyvavo ne visuose procesiniuose veiksmuose. Su L. Ž. aptarė, ko klaus kaltinamojo. Negali pasakyti, ko klausė D. K.. Dažniausiai klausia, ar asmuo bendradarbiaus, ar duos parodymus. Jei dalyvavo apklausoje kartu su tyrėja L. Ž., tai turi būti jo parašas. Lankėsi kameroje pas A. N., kiek kartų – negali pasakyti. Visi apsilankymai buvo užfiksuoti. Šnekant su A. N. neminėjo nei D. K., nei M. K. pavardžių. Pats A. N. įvardijo D. K. ir M. K. pavardes. Jis (liudytojas) pats dėl to labai nustebo. A. N. niekas nebuvo žadėta, grasinta, jam psichologinio spaudimo nedarė ir nemanipuliavo, nes ne jo galioje yra kažką išleisti ar sumažinti bausmes. Vieną kartą pats A. N. jį (liudytoją) išsikvietė ir viską papasakojo. Parodymų patikrinimą atliko su R. B.. Nepamena, ar lankėsi pas jį pokalbiui. Viską užpildo blankuose, perduoda tyrėjui susipažinti, jis pasižiūri bei pasirašo. Savo žinioje šios bylos neturėjo nė dienos (2 t., b. l. 108-116).

Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad šioje byloje atliko įtariamųjų nustatymą ir kitus procesinius veiksmus. Iš karto po plėšimo buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, peržiūrėta filmuota medžiaga, po to telefonų išklotinių analizė, DNR tyrimas, įtariamųjų buvimo vietos nustatymas, vėliau buvo atliekamos kratos. M. K. atžvilgiu įtarimai atsirado po peržiūrėtos vaizdo medžiagos iš karto po plėšimo. Ten užfiksuotas įtartinas automobilis prie autobusų stoties, iš kurio išlipo kad trys asmenys. Du asmenys susitiko su dviratininku, vėliau nuėjo už kampo, o trečias asmuo grįžo į automobilį. Atrodo, jog į automobilį grįžo D. K.. Tie asmenys galėjo dalyvauti plėšime. Minėtas automobilis vėliau buvo sustabdytas. Viduje buvo M. K. ir D. K.. M. K. buvo paskelbta tarptautinė paieška, todėl jis buvo sulaikytas, o D. K. paleistas. M. K. byla buvo išskirta. Pats nedalyvavo visų asmenų apklausose, bet teko bendrauti su įtariamaisiais, dalyvauti kratose. Jokio spaudimo nedarė. Galėjo dalyvauti A. N. apklausoje, darė jo namuose kratą, dalyvavo jį sulaikant. A. N. minėjo M. K.. A. N. M. K. minėjo kaip organizatorių, kuris rinko žmones, o A. N. pasiūlė apiplėšti juvelyrinę parduotuvę. A. N. irgi papildomai ieškojo žmonių. A. N. nebuvo linkęs fantazuoti, visi jo parodymai sutapo su bylos duomenimis. Buvo keista, kad A. N. įvardijo pavardes. Buvo atpažinimas iš nuotraukų. Galbūt buvo nurodytas ir D. K.. Prie D. K. namų buvo rasti padėklai nuo dirbinių, kažkokie dirbiniai buvo rasti ir pas A. N., bet nežino, ar jie iš tos parduotuvės. Nežino, kodėl nebuvo paimta filmuota medžiaga iš bazių, gal nebebuvo išsaugota, nes vaizdo įrašai saugomi tik pusę metų, o A. N. buvo sulaikytas gal tik po trijų mėnesių nuo nusikaltimo padarymo. Nežino buvo ar nebuvo nustatyta telefono Nr. su pabaiga „240“ priklausomybė, reikėtų žiūrėti išklotines. Dviratininko asmenybės nenustatė, nes niekas jo neįvardijo. Tai, kad dviratininkas dalyvavo nusikaltime, nustatė iš filmuotos medžiagos, be to, kad toks asmuo buvo nurodė ir patys įtariamieji.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos G. L. parodymai, duoti baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja parodė, kad kiekvieną dieną vaikščiodavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur prižiūrėjo seną močiutę. Tą dieną kartu su močiute ėjo į parduotuvę. Išėjusi pro vartelius paėjo ir pamatė, kad į vijokliais apsodintą kaimynų tvorą įkištas kažkoks mėlynos spalvos daiktas. Ištraukė tą daiktą ir paklausė, ar močiutė žino kas tai yra. Tuo metu tikrai nesuprato kas tai per daiktas. Tik kai grįžo į namus, vyras išaiškino kas tai per daiktas. Tas daiktas buvo kaip padėklas, aptrauktas mėlynos spalvos „barchatu“. Paėmė tą daiktą. Močiutė pasakė jį permesti per tvorą. Nieko nepagalvojusi tą daiktą permetė per tvorą į močiutės kiemą. Vakare grįžo į namus, kur vyras žiūrėjo televizorių ir pasakė, kad per žinias pranešė, jog Panevėžyje buvo apiplėšta juvelyrinė parduotuvė. Suprato, kad dėžutė galimai iš tos parduotuvės. Vyras matė, kad tas padėklas buvo suteptas krauju. Pagalvojo, kad reikia pranešti policijai. Dėžutę pasiėmė policija. Rado tikrai tik vieną padėklą. Avalynės pėdsakų iš pradžių nepastebėjo. Pareigūnas pasakė, kad čia pareigūnų pėdsakai. Dar buvo numestas maišelis su maisto atliekomis. Tą daiktą rado ties (duomenys neskelbtini) g. namu, Panevėžyje. Mano, kad rado vieną padėklą, tačiau gerai neatsimena. Po įvykio praėjo daug laiko, yra po insulto, turi problemų su atmintimi. Ant padėklo buvo dėmių, panašių į kraują. Tiksliai neatsimena, ar buvo du padėklai (2 t., b. l. 76-81).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos J. P. parodymai, duoti baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja parodė, kad 2016 m. vasario 24 d., apie 15 val., Panevėžyje atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę prie (duomenys neskelbtini) knygyno. Pasistatė automobilį prie knygyno, kitapus parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuri prekiauja juvelyriniais dirbiniais. Viduje pastebėjo įtartinus vyrus, kurie stovėjo nugaromis. Atkreipė dėmesį, kad vienas vyras, stovintis prie vitrinos, lyg ir daužo vitriną. Nesustojusi įėjo į (duomenys neskelbtini) knygyną, tačiau sukėlė įtarimą ir pradėjo atidžiau žiūrėti kas ten vyksta. Pamatė, kad iš tikrųjų keli vyrai, kiek pamena – trys, daužė vitrinas. Du buvo arčiau išėjimo, prie vertikalių vitrinų, vienas – parduotuvės viduje, arčiau kitų vitrinų, pardavėjos. Netrukus trys vyrai išbėgo iš parduotuvės. Jie su kaukėmis, su gobtuvais, sportinėmis aprangomis. Veidų nematė, atpažinti negalėtų, jokių individualių požymių neįsidėmėjo. Įbėgo į šalia esantį tunelį, pro kurį galima iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Išėjusi iš (duomenys neskelbtini) knygyno ėjo iš paskos žiūrėti. Pastebėjo, kad vienas iš tų vyrų bėgo į dešinę pusę, link pastatų, o kiti du vyrai bėgo tiesiai, link (duomenys neskelbtini), perbėgo (duomenys neskelbtini) gatvę, leidosi laiptais link (duomenys neskelbtini). Ėjo sparčiu žingsniu iš paskos. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį ir apsisukusi ėjo link parduotuvės. Eidama pamatė pamestą medicininę kaukę, ją paėmė, sugrįžo į parduotuvę. Pamatė, kad išdaužytos vitrinos, pardavėjos išsigandusios. Paklausė, ar pardavėjos iškvietė policiją. Suprato, kad neiškvietė. Visur buvo primėtyta išdaužytų vitrinų stiklų šukių, papuošalų. Ant kažkurios vitrinos pastebėjo lyg ir kažkokį didelį plaktuką. Paliko medicininę kaukę. Kadangi jau buvo iškviesta policija, atvažiavo privačios saugos tarnybos darbuotojas, išėjo iš parduotuvės (2 t., b. l. 82-85).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos G. M. parodymai, duoti baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja parodė, kad pavasarį, galėjo būti 2016 m. vasario 24 d., apie 13-15 val., matė tris vyrus, kurių amžiaus negali nusakyti, stovinčius praėjime iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie juvelyrinių dirbinių parduotuvės (duomenys neskelbtini). Veidų nematė, išvaizdos ir rūbų neįsidėmėjo. Ar vyrai kažką turėjo rankose ir ar turėjo kuprines, nematė, nekreipė dėmesio. Keistai atrodė tai, kad visi vyrai stovėjo vienas paskui kitą, kažkuris buvo su kepure. Aiškiai matėsi, kad nervinasi. Vienas prašė cigaretės, kitas šį ramino, kažką sakė. Negali pasakyti kokius žodžius sakė, atrodo, kad ramino. Dar kartą ėjo po valandos. Lijo lietus. Vyrai buvo toje pačioje vietoje, stovėjo tunelyje. Nei veidai, nei rūbai nebuvo pasikeitę, viskas buvo tas pats. Praėjo, daugiau nieko nepastebėjo, tačiau buvo keista. Po to išgirdo, kad apiplėšė parduotuvę (2 t., b. l. 82-85).

Iš UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus P. Z. 2016 m. vasario 24 d. pareiškimo matyti, kad 2016 m. vasario 24 d., apie 16 val., jis sužinojo, jog apiplėšta juvelyrinių dirbinių parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys. Buvo pagrobti sidabriniai juvelyriniai dirbiniai – žiedai, grandinėlės, apyrankės, sudaužytos vitrinos ir stikliniai stalai (1 t., b. l. 23).

Iš apžiūros protokolų matyti, kad 2016 m. vasario 24 d., nuo 15.50 val. iki 18.35 val., atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad įvykio vieta UAB(duomenys neskelbtini) juvelyrinėje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys. Įvykio vietoje bei šalia įvykio vietos rasta ir paimta 4 vnt. cigarečių nuorūkų, medžiaginė kaukė, 4 vnt. stiklo šūkių, 3 vnt. avalynės pėdsakų fragmentų, 3 vnt. audinio pėdsakų, medžiaginė rankinė, plaktukas, 6 vnt. plastiko dalių. Taip pat paimti du biologiniai ėminiai ir vienas rankos pėdsakas (1 t. , b. l. 26-29, 33-39, 43). 2018 m. vasario 24 d., nuo 18.45 val. iki 19.25 val., apžiūrint įvykio vietą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) – Nevėžio upės krantinėje, rasta ir paimta pirštinių pora, 2 vnt. veido kaukių, 3 vnt. stovų juvelyriniams dirbiniams, medžiaginė rankinė, 4 vnt. biologinių ėminių (1 t., b. l. 30-32, 40-42).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. liepos 19 d. specialisto išvados Nr. 140-(2964)-IS1-3936 matyti, kad ant kaukės, tiriant pažymėtos Nr. 2, ir pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 20), paimtų 2016 m. vasario 24 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) teritoriją, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su J. Z. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. Z. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000002 proc. Ant kaukės, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos 2016 m. vasario 24 d. apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei .0,0000000000000000002 proc. (1 t., b. l. 64-65).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. liepos 20 d. specialisto išvados Nr. 140-(3185)-IS1-3942 matyti, kad ant kaukės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 35), paimtos 2016 m .vasario 24 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) teritoriją, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000003 proc. (1 t., b. l. 69-70).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. spalio 13 d. apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, gautais iš Panevėžio miesto kamerų. Atidarius pirmą įrašą „Golfas-1“ matyti Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) teritorija, kur dienos metu atvažiuoja mėlynos spalvos automobilis Volkswagen Golf bei užvažiuoja ant šaligatvio. Iš automobilio išlipa trys vaikinai tamsiomis striukėmis. Laikydamiesi atstumo vienas nuo kito visi trys vaikinai nueina link spaudos kioskelio. Po kiek laiko grįžta vairuotojas ir sėdasi į automobilį. Matyti, kaip jis išsitraukia iš telefono SIM kortelę bei įsideda kitą ir kažkam skambina. Po to išima iš telefono kortelę. Kamerai pritraukus automobilio numerius matyti(duomenys neskelbtini) Atsitraukus kamerai matyti, kad šalia vairuotojo sėdi keleivis ir automobilis išvažiuoja. Atidarius antrą įrašą „Golfas-2“ matyti (duomenys neskelbtini) g. link vakarinės Panevėžio dalies. Matyti nuo dešinės pusės per gatvę į gatvės kairę pusę pravažiuojantis dviratininkas su kuprine, jaunas vaikinas. Atidarius ketvirtą įrašą „Golfas 16,02,24“ matyti (duomenys neskelbtini) gatve link(duomenys neskelbtini) ateinantys du vaikinai, vilkintys juodas striukes bei mūvintys pilkas kelnes, kurie eina už stiklinio pastato. Po kurio laiko nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoja dviratininkas su kuprine, trumpai sustoja viduryje automobilių aikštelės, apsidairo ir nuvažiuoja už to paties pastato, kur nuėjo vaikinai. Po kiek laiko nuo stiklinio pastato išeina dviratininkas bei nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), o vaikinai grįžta ten, iš kur atėjo (1 t., b.l. 105-107).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymos dėl padarytos žalos dydžio parduotuvėje (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys bei šios pažymos priedo matyti, kad po 2016 m. vasario 24 d. apiplėšimo pasigesta 230 vnt. sidabrinių dirbinių, kurių vertė – 4968,83 Eur. Taip pat buvo sudaužytos penkios vitrinos, kurių atstatymas vertinamas 1770 Eur. Atstatyti vitrinai reikalinga: 3 vnt. dviejų durų vitrinų – 930 Eur, 2 vnt. stiklinių prekystalių – 400 Eur, taip pat į šias išlaidas įeina: transporto paslaugos – 170 Eur, vitrinų montavimo darbai – 150 Eur, medinio rėmo pagaminimo ir sumontavimo darbai – 120 Eur (1 t., b. l. 115-116, 117-118).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. kovo 7 d. apžiūrėti vaizdo įrašai kompaktinėje plokštelėje, gautoje iš P. Z. pateikto kompiuterio. Trečiame įraše užfiksuotas vaizdas prekybos salėje 2016 m. vasario 24 d., nuo 14.40 val. iki 15.13 val. Matyti, kad 15.13 val. juvelyrinių dirbinių parduotuvėje už prekystalio sėdi moteris ir tuo pat metu į parduotuvę įeina trys vyrai. Pirmas įėjęs vyras vilki juodos spalvos viršutinę dalį, su gobtuvu ir juoda kepure ant galvos, mūvi šviesias kelnes, avi tamsius batus bei ant rankų užsidėjęs pilkas pirštines. Antrasis vyras vilki juodos spalvos viršutinę dalį su gobtuvu, ant burnos užsidėjęs medicininę kaukę, mūvi tamsias kelnes, ant rankų užsidėjęs šviesias pirštines bei su juodu krepšiu rankoje. Trečias vyras vilki šviesios spalvos striukę su gobtuvu ant galvos, ant burnos užsidėjęs medicininę kaukę, mūvi mėlynas kelnes, avi baltus batus, ant rankų užsidėjęs tamsias pirštines bei rankoje laikantis juodą krepšį. Vyras, kuris įėjo pirmas, pribėga prie prekystalio, užšoka ant jo bei kaire ranka suspaudžia moterį pečių srityje. Kitoje rankoje šis laiko nedidelį tamsų daiktą, kurį įremia moteriai į kaklą. Tuo tarpu vyras, vilkintis juoda viršutine dalimi ir tamsiomis kelnėmis, esantis kairėje pusėje, išsitraukia iš krepšio plaktuką ir išmuša vitrinos stiklą. Viršutinės lentynos nukrenta ant parduotuvės grindų. Vyras pradeda rinkti ten atsidūrusius juvelyrinius dirbinius bei krauti juos į krepšį. Vyras surenka ant grindų nukritusias prekes, po ko dar paima vitrinoje esantį biustą su papuošalu ir taip pat įsideda į savo krepšį. Kitas vyras, esantis dešinėje pusėje, vilkintis šviesios spalvos viršutine dalimi ir mūvintis mėlynas kelnes, iš krepšio išsitraukia plaktuką bei juo išdaužia vitrinos stiklą, po ko pradeda į krepšį krauti vitrinoje esančius papuošalus. Kairėje pusėje buvęs vyras pribėga prie dešinėje esančio vyro bei išdaužia kitos vitrinos stiklą, po ko iš vitrinos ima papuošalus bei krauna juos į krepšį. Tuomet parduotuvės darbuotoją laikantis vyras dešine ranka išdaužia prekystalio stiklą, numeta rankoje laikytą juodą daiktą prie moters, po ko iš vitrinos paima du padėklus su papuošalais. Po to tas pats vyras pasisuka į kitą pusę bei keliais smūgiais ranka mėgins išdaužti už prekystalio esančios vitrinos stiklą, tačiau stiklas neišdūžta. Minėtas vyras pradeda bėgti link parduotuvės durų, o kiti du vyrai baigia susikrauti į krepšius papuošalus ir nubėga paskui pirmąjį vyrą. 15.14 val. visi trys vyrai išbėga iš parduotuvės (1 t., b. l. 156-158).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2016 m. vasario 26 d. G. L. parodė vietą, esančią Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo, kur ji rado padėklus (1 t., b. l. 189-192).

Iš informacijos apie kelių transporto priemonę, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, jog juodos spalvos automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra R. K. (2 t., b. l. 8).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2016 m. birželio 13 d. J. Z. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotą asmenį (R. B.), nurodydamas, kad su šiuo asmeniu, kurio pravardė „O“, kartu įvykdė nusikaltimą (2 t., b. l. 27-29).

Iš 2016 m. liepos 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. N. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotą asmenį (D. K.), nurodydamas, jog šis asmuo nusikaltimo dieną juos vežiojo automobiliu Volkswagen Golf (2 t., b. l. 41-44).

Iš 2016 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 24 d., apie 20.15 val., kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, buvo sustabdytas automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K. Kartu važiavo M. K. (2 t., b. l. 171).

Iš 2016 m. vasario 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 235/2016 (05) matyti, kad M. K. padarytas odos įdrėskimas dešinės plaštakos trečiame piršte paveikus kietu, aštrią briauną turinčiu daiktu prieš 1-3 dienas iki apžiūros. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją atmesti galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas daužiant stiklą, negalima (3 t., b. l. 13).

Nors kaltinamasis M. K. neigia įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, tokie jo parodymai yra paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymu visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų, išskirtoje baudžiamojoje byloje nuteistas, o šioje byloje liudytoju apklaustas A. N. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad sumanymas apiplėšti juvelyrinę parduotuvę, esančią Panevėžyje, kilo būtent kaltinamajam M. K. ir M. K. buvo vienas iš šio nusikaltimo organizatorių. A. N. 2016 m. liepos 21 d. įtariamojo apklausos metu dalyvaujant advokatui A. Š. parodė, kad 2016 m. žiemą, gal vasario mėn., kelios dienos iki nusikaltimo padarymo susiskambino su M. K., kuris pasiūlė susitikti pakalbėti. Susitiko Kaune. M. K. pasiūlė apiplėšti juvelyrinę parduotuvę Panevėžyje, paklausė, ar jis (liudytojas) turi žmonių, kurie galėtų dalyvauti nusikaltime, nes pats turi tik vieną žmogų. Atsakė, kad paieškos. M. K. davė suprasti, kad reikia tą padaryti kuo greičiau. M. K. pasakė, kad už surastus žmones pinigus, gautus po nusikaltimo, pasidalins į tris dalis – jam (A. N.), M. K. ir dar kažkokiam M. K. draugui. Įvykio dieną įsodinęs J. Z. ir R. B. į autobusą, pats liko Kaune laukti M. K., su kuriuo atvažiavo į Panevėžį. Važiavo juodos spalvos, 5 klasės automobiliu Volkswagen Golf, kurį vairavo M. K. draugas. Mašinoje buvo dar vienas asmuo, kuris dalyvavo nusikaltime, tai buvo R. J.. Tik įvažiavus į Panevėžį, sandėliuose, M. K. nupirko du plaktukus, 2 kuprines, tris poras pirštinių, žaislinį pistoletą. Iš kur atsirado medicininės kaukės – nežino. Po to pasivažinėjo po Panevėžį. M. K. aiškino R. J. kur viskas bus, liepė įsidėmėti, nes šis turės paaiškinti ir kitiems dviem vadinamiems jo (A. N.) žmonėms. Pro juvelyrinę parduotuvę pravažiavo net kelis kartus. M. K. kažkiek aiškino, kad jie turės patekti į parduotuvę, sakė, kad R. J. turės užguldyti pardavėją su ginklu ir įeiti pirmas, kad jis (A. N.) turės stovėti prie parduotuvės ir duoti ženklą kada eiti į vidų, o R. J., R. B. ir J. Z. turės laukti prie tunelio. Kol buvo automobilyje, M. K. paaiškino atsitraukimo planą – kad reikės išbėgti pro tunelį, visus daiktus perduoti dviratininkui, kuris lauks už tunelio, o patiems bėgti link vandens (2 t., b. l. 37-40). Apklausiamas kaltinamuoju išskirtoje baudžiamojoje byloje A. N. parodė, kad 2016 m. vasario mėnesį paskambino M. K. ir pasiūlė susitikti bei padaryti nusikaltimą. M. K. įvardijo, kad reikės apiplėšti juvelyrinę parduotuvę Panevėžyje. Su M. K. sutarė, kad jis (A. N.) to nusikaltimo padarymui suras dar žmonių. Pats surado R. B. ir J. Z.. Tą pačią dieną paskambino M. K. ir pasakė, kad yra dar du žmonės, kurie gali padėti padaryti tą nusikaltimą. M. K. pasakė, kad tuos žmones reikia įsodinti į autobusą, kad jie tokiu būdu nuvažiuotų į Panevėžį. Draugas jį (A. N.) pavežė į(duomenys neskelbtini), o R. B. ir J. Z. – į stotį. Atvažiavo M. K., pasiėmė jį (A. N.). Kartu buvo ir R. J.. R. B. su J. Z. į Panevėžį važiavo autobusu. Važiuojant iš Kauno automobiliu netoli Panevėžio sustojo prie kažkokios parduotuvės. M. K. nuėjo į parduotuvę ir grįžo su rankine. Atvažiavus į Panevėžį M. K. jam (A. N.) ir R. J. parodė juvelyrinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) bei knygyną. M. K. paaiškino, ką reikės daryti – R. J. pasakė, kad šiam reikės eiti su ginklu, o jam (A. N.) reikės parodyti ženklą. M. K. jam (A. N.) pasakė eiti į knygyną ir laukti, kol jis (M. K.) paskambins. Ėjo tiesiai į knygyną, o iš knygyno matė tunelyje stovinčius žmones. Dviratininką taip pat matė, jo nepažįsta. Sulaukė M. K. skambučio ir išėjo iš knygyno. Jo (A. N.) išėjimas iš knygyno ir kalbėjimas telefonu buvo ženklas kitiems asmenims, kad galėtų pradėti vykdyti nusikaltimą. Išėjo iš knygyno ir laikė ranką su telefonu prie ausies, ėjo nesižvalgydamas (2 t., b. l. 91-99, 100-105). Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. N. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei išskirtoje baudžiamojoje byloje, ir papildomai parodė, kad M. K. pažinojo prieš nusikaltimą, nes kartu atlikinėjo bausmę. Nusikaltimo organizatorius buvo M. K., kuris pirmas paskambino ir pasiūlė apiplėšti parduotuvę. Teismas neturi pagrindo abejoti šio asmens parodymais, nes A. N. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka visas nustatytas įvykio aplinkybes. Iš visumos A. N. parodymų matyti, kad jis pakankamai detaliai nupasakojo kaip buvo suplanuotas ir įvykdytas nusikaltimas. A. N. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kokie asmenys dalyvavo plėšime bei apibūdino kokie buvo nusikaltime dalyvavusių asmenų, tame tarpe ir jo paties, veiksmai. Be to, 2016 m. liepos 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. N. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotą D. K. nurodydamas, jog šis asmuo nusikaltimo dieną juos vežiojo automobiliu Volkswagen Golf (2 t., b. l. 41-44). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. N. parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – specialistų išvados, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kt. Taip pat nusikaltime dalyvavusių asmenų, t. y. A. N., R. J., J. Z., D. K. ir R. B. nusikalstami veiksmai, tokie, kokius nurodė A. N., yra konstatuoti ir įsiteisėjusiu 2017 m. birželio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (2 t., 137-158, 164-170). Svarbu ir tai, kad liudytojais teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausti tyrėjai L. Ž. ir A. Š. taip pat patvirtino, kad A. N. parodymai buvo labai detalūs ir nuoseklūs. Liudytoja L. Ž. parodė, kad pirmiausia M. K. apklausoje įvardijo įtariamasis A. N., kuris davė labai konkrečius parodymus, kurie sutapo su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. A. N. teigė, kad M. K. jam skambino prieš pat nusikaltimą, o prieš tai tarėsi ir bendravo. Pati atliko A. N. apklausą. A. N. apklausoje dalyvavo advokatas, viskas vyko laisva valia, A. N. su advokatu tarėsi dėl bausmės, dėl parodymų davimo. Spaudimas tikrai nebuvo daromas. Pagal A. N. pasakojimą labai gerai „susidėliojo“ kitų kaltinamųjų veiksmai. Nuo to visa byla ir „išsirutuliojo“. A. N. parodymai sutapo su įvykio aplinkybėmis, rastais daiktais. Liudytojas A. Š. taip pat parodė, kad galėjo dalyvauti A. N. apklausoje, darė jo namuose kratą, dalyvavo jį sulaikant. A. N. minėjo M. K. kaip organizatorių, kuris rinko žmones, o A. N. pasiūlė apiplėšti juvelyrinę parduotuvę. A. N. irgi papildomai ieškojo žmonių. A. N. nebuvo linkęs fantazuoti, visi jo parodymai sutapo su bylos duomenimis. Buvo keista, kad A. N. įvardijo pavardes.

Taigi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad juvelyrinės parduotuvės (duomenys neskelbtini) apiplėšime veikiant organizuotoje grupėje dalyvavo ir M. K. ir jo vaidmuo šiame nusikaltime buvo vienas iš pagrindinių, kadangi būtent M. K. sugalvojo apiplėšti parduotuvę, ieškojo bendrininkų, sugalvojo apiplėšimo planą bei koordinavo kitų apiplėšime dalyvavusių asmenų veiksmus. M. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas.

Išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-229/2017 civilinis ieškovas P. Z. pareiškė 6738,83 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl pavogto ir sugadinto turto (1 t., b. l. 117-118). Minėtoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai 6738,83 eurų priteisiant solidariai iš J. Z., R. J., R. B., A. N. ir D. K.. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltu dėl juvelyrinės parduotuvės apiplėšimo pripažintas ir M. K., civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir minėta suma be kitų nuteistųjų priteistina solidariai ir iš M. K. civilinio ieškovo P. Z. teisių perėmėjos N. Z.-H. naudai turtinei žalai atlyginti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas prieš tai ne kartą teistas (3 t., b. l. 16-65), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 46), yra vedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 44-45), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už Austrijoje įvykdytus nusikaltimus, kas rodo, kad M. K. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalsta sistemingai ir tai rodo didesnį šio asmens pavojingumą bei abejingumą visuomeninio gyvenimo taisyklėms. Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkiančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. šią nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs Austrijos Klagenfurto žemės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Graco žemės aukščiausiojo teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, kuri pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir skiriant realią subendrintą laisvės atėmimo bausmę. M. K. reali laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Daiktai – paketas su sportiniais bateliais, „Nike“, sportinėmis kelnėmis, striuke „Helli Hansen“, saugomi Panevėžio apskrities VPK saugykloje (3 t., b. l. 9-10; kvitas BBB Nr. 0000457), grąžintini savininkui M. K..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. K. išieškotinos 11,30 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Austrijos Klagenfurto žemės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Graco žemės aukščiausiojo teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir M. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 6 d.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civilinės ieškovės N. Z.-H. naudai priteisti 6738,83 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 83 ct) solidariai iš M. K., J. Z., R. J., R. B., A. N. ir D. K. turtinei žalai atlyginti.

Daiktus – paketą su sportiniais bateliais, „Nike“, sportinėmis kelnėmis, striuke „Helli Hansen“, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje (kvitas BBB Nr. 0000457), grąžinti savininkui M. K..

Išieškoti iš M. K. 11,30 Eur (vienuolika eurų 30 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.