Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-20 · Administracinė byla Nr. I-179-342/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
I-179-342/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos
Atsakovas
Šilalės rajono savivaldybės tarybos
Trečiasis asmuo
Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybai
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-179-342/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00424-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Laurai Paulikienei, atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovei Silvai Paulikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybai dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. T1-81 dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau - ir pareiškėjas) 2011-11-28 pateiktu prašymu (b.l. 5-8) prašo panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo” 2 dalį, kuria sudaryti Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetai.

Nurodo, kad ginčijamu aktu nuspręsta sudaryti penkis savivaldybės tarybos komitetus: Finansų, investicijų ir verslo, Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų, Kontrolės. Paaiškina, kad Šilalės rajono savivaldybės taryboje yra 25 nariai. Ginčijamo akto 2 dalimi patvirtinta, jog Liberalų ir centro sąjungos narys V.A. skiriamas į Finansų, investicijų ir verslo bei Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio komitetus, tarybos narys R.V. - į Finansų, investicijų ir verslo bei Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitetus, Krikščionių partijos narys A.D. - Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetus, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė L.K. - Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų (2.1.- 2.4. punktai) bei Kontrolės (2.5. punktas) komitetus. Likusieji tarybos nariai priklauso vienam kuriam nors iš aukščiau išvardintų komitetų (be Kontrolės komiteto).

Prašymą pareiškėjas grindžia Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktu, numatančiu, jog tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės) komiteto nariu. Tvirtina, kad ginčijamo akto dalis prieštarauja paminėtai nuostatai bei kitoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms - Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2, 6 punktams, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio esmė - teisės viešpatavimas, kuris pasireiškia tuo, kad valdžios laisvę riboja teisė. Pažymi, kad teisėtas savivaldybės tarybos komitetų formavimas, užtikrinantis ir pačios savivaldybės tarybos veiklos bei priimamų sprendimų savivaldybės bendruomenei rūpimais klausimais teisėtumą, atitinka viešąjį interesą, yra reikšmingas ir reikalingas visiems Šilalės rajono savivaldybė gyventojams. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad savivaldybės savo funkcijas privalo vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaiko prašymo reikalavimus iš esmės jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Patikslino, kad prašoma panaikinti ginčijamo akto 2 dalį, kuria patvirtinti komitetai.

Atsiliepimas

Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu (b.l. 60-63) su prašyme išdėstytais argumentais nesutinka ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o bylą, remiantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu sustabdyti, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės V.J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-431-609/2011. Nurodo, kad visi Tarybos komitetai buvo sudaryti laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Teigia, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nustatyta Tarybos nario prievolė būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, reiškia, kad nėra numatyta galimybė Tarybos nariui neveikimu (pasyviu elgesiu) įgyti teises, neatliekant pareigų. Šios savivaldybės tarybos nariui įtvirtintos pareigos negalima suabsoliutinti ir laikyti, kad Tarybos narys privalo būti tik vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu ir negali būti kelių savivaldybės komitetų nariu. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai aiškina minėtą nuostatą kaip draudimą savivaldybės tarybos nariui dalyvauti kelių savivaldybės komitetų darbe. Tačiau atsakovė šią įstatyminę nuostatą supranta ir aiškina būtent kaip savivaldybės tarybos nario pareigą būti bent vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, o Kontrolės komiteto išimtį (atsižvelgiant į specifinę šio komiteto veiklą, tiesiogiai reglamentuotą Vietos savivaldos įstatyme) - kaip Kontrolės komiteto nario pareigą būti dar bent vieno komiteto nariu. Pažymi, kad pavyzdžiui, Seimo veiklą reglamentuojančiose Konstitucijos nuostatose aiškiai nustatyta, kad Seimo nario pareigas, teises, ir veiklos garantijas nustato įstatymas, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kuriuos gali sudaryti ir kitų komitetų nariai. Nurodo, kad 2011 m. birželio 21 d. gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos raštą „Dėl nuomonės“, kuriame nurodoma, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip imperatyvi nuostata, nustatanti, kad savivaldybės tarybos narys privalo būti tik vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Priešingai, šis punktas nustato pareigą savivaldybės tarybos nariui būti bent vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Šilalės rajono savivaldybės meras 2011 m. spalio 3 d. raštu Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybą informavo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėjo Šilalės rajono savivaldybės tarybos nario V.J. skundą „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-81“ panaikinimo, - pareiškėjo V.J. skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad V.J. paskiriant Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos bei Kontrolės komitetų nariu buvo laikomasi Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatos, tačiau teismas dėl ginčijamo akto panaikinimo nepasisakė. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė būtent tokią kaip Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nuostatą yra įtvirtinusi ir naujos Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, kuris patvirtintas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-187 (toliau – Reglamentas) Šio Reglamento 108 ir 229.2. punktai numato, kad kiekvienas tarybos narys privalo būti bent vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Naujai patvirtintas Reglamentas yra galiojantis ir juo savo veikloje atsakovė vadovaujasi, tačiau Reglamento prašymu neginčijama ir minėtų punktų panaikinti neprašoma. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaiko atsakovės atsiliepime nurodytus motyvus ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba atsiliepimu pareiškėjo prašymą palaiko. Nurodo, kad ginčijamo akto 2 dalis, kuria patvirtinta Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudėtys yra neteisėta, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms - Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte, 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintoms nuostatoms, todėl naikintinas. Informuoja, kad bylos nagrinėjime tarnybos atstovas nedalyvaus (b.l.58).

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuota Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba į bylos nagrinėjimą neatvyko, byla nagrinėtina šiam bylos proceso dalyviui (jo atstovui) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, ginamo intereso pripažinimo viešuoju bei prašymo pateikimo teismui terminų.

Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą ir turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (žr. Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1919). Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, į prašymo reikalavimo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas yra tinkamas kreipimosi į teismą subjektas dėl viešojo intereso gynimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą panaikinti ginčijamo akto dalį, būtinumą ginti viešąjį interesą, sieja su Vietos savivaldos įstatymo (byloje taikytina šio įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011-05-03 iki 2011-07-01, žr. Valstybės Žinios, 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290) nuostatų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių teises ir pareigas, sudarant komitetus (išskyrus Kontrolės komitetą), pažeidimu. Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo pozicija, jog teisėtas savivaldybės tarybos komitetų formavimas, užtikrinantis ir pačios savivaldybės tarybos veiklos bei jos priimamų sprendimų savivaldybės bendruomenei rūpimais klausimais teisėtumą, atitinka viešąjį interesą, yra reikšmingas visiems Šilalės rajono gyventojams, tuo tarpu atsakovė ginčo atveju nepaiso Konstitucinės pareigos tarnauti žmonėms ir tuo pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas vertybes. Be to, vietos savivalda įstatymo leidėjo apibrėžiama, kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; taip pat žr. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), 184-229 p.ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Kitaip tariant bylą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjantis administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti eilę reikšmingų aplinkybių, tarp jų: ar skundą (prašymą) pateikusiam subjektui įstatymai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; ar interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi, pripažintinas viešuoju; ar atitinkamų administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso (jei jis nustatomas) apgynimui, ar nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo.

Vertinant tai, kad byloje iš esmės tiriama Šilalės rajono savivaldybės tarybos, kuri susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų - savivaldybės tarybos narių, kuriai įstatymu deleguota savivaldos teisės įgyvendinimo misija (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalys), veikla, kurios rezultatai neabejotinai aktualūs visai Šilalės savivaldybės bendruomenei, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo akto dalimi patvirtinti komitetai kompetentingi spręsti įvairias, šiai bendruomenei aktualias problemas ir pan., laikytina, kad pareiškėjo reikalavimo pobūdis atitinka siekiamo apginti viešojo intereso instituto turinį.

Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad Generalinėje prokuratūroje Šilalės rajono savivaldybės tarybos nario V.J. prašymas dėl viešojo intereso gynimo gautas 2011-10-28 (b.l. 10-12). Šis prašymas pareiškėjui persiųstas ir jo gautas 2011-11-09 (b.l. 9). Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2011-11-28 (b.l. 4). Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą bei tinkamai realizavimo prašymo padavimo teismui nuostatas.

Faktinės aplinkybės.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniu („Savivaldybės tarybos komitetai“), 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu (Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas), 18 straipsnio 1 dalimi (Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba) 2011-05-18 priėmė sprendimą Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo”, kurio 2 dalies 2.1.-2.5. punktuose patvirtino tokios sudėties komitetus:

2.1. Finansų, investicijų ir verslo komitetas – V.A., H.G., S.K., S.N., V.N., R.R., R.V.;

2.2. Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitetas – T.B., A.D., V.J., L.K., A.S.K., T.Ū., R.V.;

2.3. Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio komitetas – V.A., K.D., A.E., G.N., S.S., J.Š., V.Ž.;

2.4. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas – A.D., A.G., R.G., L.K., M.L., G.M., B.Ž.;

2.5. Kontrolės komitetas – V.J., L.K., A.S.K., G.N., J.Š. (b.l. 16-17).

Ginčijamas sprendimas pasirašytas Šilalės rajono savivaldybės mero Jono Gudausko, jame nurodyta apskundimo tvarka, visas sprendimas paskelbtas savivaldybės tinklalapyje, adresu - http://www.silale.lt/go.php/lit/Silales_rajono_savivaldybes_tarybos_2_po/2213.

Su siūlymu pakeisti ginčijamo byloje akto dalį, kaip prieštaraujančią Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktui, 4 straipsnio 6 punktui, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba (toliau – ir tarnyba) 2011-06-01 teikimu kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės tarybą ir merą (b.l. 18-19). Šilalės rajono savivaldybės meras 2011-06-28 raštu paprašė teikimo vykdymo terminą pratęsti iki 2011-08-01, nurodydamas, kad dar negavo Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro nuomonės (atsakymo) dėl minėtos Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatos taikymo ir kt. (b.l. 20). Seimo kanceliarijos valstybės valdymo ir sąvaldybių komiteto biuras 2011-06-29 raštu Šilalės rajono savivaldybės merui pateikė savo nuomonę, kuriai, biuro teigimu, pritaria ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai, t.y., kad: Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio norma, įpareigojanti savivaldybės tarybos narį būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; Šilalės rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama minėtą nuostatą privalo sudaryti komitetus taip, kad savivaldybės tarybos narys būtų vieno savivaldybės tarybos komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) nariu (b.l. 27). Tarnyba 2011-07-01 potvarkiu pratęsė atsakovei terminą teikimui įvykdyti iki 2011-08-01 (b.l. 25). Meras 2011-07-26 raštu informavo tarnybą, jog dėl ginčijamo akto panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal tarybos nario V.J. skundą (b.l. 23). 2011-10-23 raštu meras tarnybai pranešė, kad minėta administracinė byla teismo išnagrinėta 2011-09-19, nario skundas atmestas kaip nepagrįstas, nustačius, kad jį paskiriant Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos bei Kontrolės komitetų nariu buvo laikomasi Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatos (b.l. 24).

Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-09-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-431-609/2011 pareiškėjo V.J. skundą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybai dėl ginčijamo akto panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 45-46). Šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šiame teisme byla dar neišnagrinėta (duomenys iš LITEKO – Lietuvos teismų informacinės sistemos). Akcentuotina, kad administracinėje byloje Nr. I-431-609/2011 teismas dėl viso ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo sprendime nepasisakė, o iš esmės ištyrė tik pareiškėjo V.J. paskyrimo atitinkamo komiteto nariu teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad tiriamas ginčas nėra tapatus minėtos administracinėje bylos dalykui, todėl atsakovės prašymo sustabdyti bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka) netenkina ir tiria ginčą iš esmės.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Viešojoje teisėje galioja principas, nustatantis kad viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta. Iš to, darytina išvada, jog sprendžiant byloje nagrinėjamą atvejį, kitaip nei nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte, šios nuostatos taikyti nėra teisinio pagrindo, nes ši teisės norma yra imperatyvi (privaloma) norma tarybos nariui. Be to, taikant loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų teisės aiškinimo metodus, akivaizdu, kad įstatymo leidėjo aptariamoje nuostatoje nurodyta išimtis – be Kontrolės komiteto, leidžia tiesiogiai suprasti ir neabejotinai teigti, kad tarybos narys, tiek būdamas, tiek nebūdamas Kontrolės komiteto nariu, dar gali būti vieno kurio nors tarybos komiteto nariu, o ne dviejų, trijų ir pan., komitetų nariu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės motyvacija Lietuvos savivaldybių asociacijos rašte (b.l. 41) pateikta nuomone dėl Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatos taikymo, t.y. jog šis punktas nustato tarybos nariui pareigą būti bent vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, laikytina juridiškai nepagrįsta.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas vienas iš vietos savivaldos principų, kuriais grindžiama vietos savivalda - savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Tai reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad savivaldybės tarybos, nustatyta tvarka patvirtintas reglamentas, yra norminis teisės aktas, kurio normos nustato elgesio taisykles, kuriomis savo veikloje taip pat turi vadovautis savivaldybės taryba. Kartu pažymėtina, kad savivaldybės tarybos, nustatyta tvarka patvirtintas reglamentas, pagal teisės aktų hierarchiją, yra poįstatyminis teisės aktas. Tai savo ruožtu lemia, kad reglamento nuostatos turi neprieštarauti Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, o jeigu reglamento nuostatos prieštarauja minėto įstatymo nuostatoms, tai jos negalioja ir negali būti taikomos savivaldybės tarybos veikloje.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo į Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, patvirtintą 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-187 (b.l. 64. 65-86), šio Reglamento 108 bei 229.2. punktus, kuriuose nustatyta, kad kiekvienas tarybos narys privalo būti bent vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Akcentuotina, kad šis Reglamentas patvirtintas 2011 m. birželio 30 d., t.y. priimtas jau po ginčijamo akto priėmimo dienos – 2011 m. gegužės 18 d. Teismas nustatė, kad priimant ginčijamą aktą galiojo Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T1-394 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (http://www.silale.lt/go.php/lit/Savivaldybes_tarybos_20 ojo_posedzio_i/1397/1). Šiuo reglamentu atitinkamų komitetų sudarymo tvarkos, kuri leistų tarybos nariui būti daugiau nei vieno (žinoma, be Kontrolės komiteto) savivaldybės tarybos komiteto nariu, nereglamentuojama. Pagal šio reglamento 130 punktą - komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių, tarybos sprendimu; privalomas Kontrolės komitetas į kurį įeina vienodas visų savivaldybės taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius; sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo; pagal 131 punktą - komitetų, jų narių skaičių, personalinę sudėtį ir įgaliojimus išskyrus Kontrolės komitetą, nustato taryba. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovės argumentai Reglamento 108 ir 229.2 punktų nuostatomis, laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais, todėl atmestini.

Analizuojant atsakovės motyvaciją Seimo statuto nuostatomis pažymėtina, kad Seimo statutas yra teisės norma kaip teisinio reguliavimo priemonė priskirtina ne prie bendrųjų, o prie individualiųjų - specialiųjų teisės normų, kuri realizuotina išskirtinai reglamentuojant bei reguliuojant Seimo veiklą. Seimo statuto teisinio taikymo sfera apima išimtinai Seimo veiklos teisinius klausimus, todėl ginčo situacijai teisės analogija netaikytina.

Ištyrus ginčijamo akto dalies turinį, konstatuotina, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos nariai: V.A. įeina į Finansų, investicijų ir verslo ir Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio komitetus; R.V. – į Finansų, investicijų ir verslo ir Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitetus, A.D. – į Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetus; L.K. – į Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetus, t.y. kad vienas ir tas pats savivaldybės tarybos narys yra dviejų komitetų nariu (išskyrus Kontrolės komitetą).

Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teisinius ginčo aspektus, darytina išvada, kad atsakovė patvirtino komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) sudėtis, pažeisdama minėtas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 23 straipsnio 2 punkto nuostatas, nesilaikydama tuo metu galiojusio tarybos veiklos reglamento tvarkos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo akto 2 dalies 2.1. - 2.4 punktai pripažintini neteisėti iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo” 2 dalies 2.5 punkto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes ginčo dėl Kontrolės komiteto sudėties nėra, kadangi sprendimas šioje dalyje atitinka Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto reikalavimus, kad tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybai dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. T1-1 dalies panaikinimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. T1-1 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo” 2 dalies 2.1, 2.2, 2.3, 2.4. punktus, kuriais sudaryti Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetai.

Kitoje dalyje prašymą dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. T1-1 2 dalies 2.5 punkto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Aušrelė MažrimienėVida StonkuvienėDalia Gumuliauskienė