Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-24 · Byla Nr. ATP-824-382/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
ATP-824-382/2014
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00481-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Pažeidėjas
V. T.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-824-382/2014
Proceso Nr. 4-25-3-00481-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo V. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 129 straipsnį nubaustas keturių tūkstančių litų bauda.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 5 d. 15.15 val., Kretingos raj., Kalniškių k., vairavo transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus – 52“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tokiais veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. nutarimu V. T. pripažino kaltu padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam keturių tūkstančių litų baudą.

Šalies argumentai

V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui, įpareigojant šią Instituciją perkvalifikuoti jo padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 129 straipsnio į ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kadangi apylinkės teismas neištyrė visų įvykio aplinkybių, neįvertino jo pateiktų rašytinių įrodymų – traktorininko pažymėjimo, todėl nebuvo teisingai įvertintos visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, apie kurias žinojo tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal ATPK 129 straipsnį, kadangi iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad jis sutiko su tuo, jog traktorių vairavo neblaivus, tačiau tvirtino, kad teisę vairuoti transporto priemonę jis turi. Policijos pareigūnams jis paaiškino, kad traktorininko pažymėjimą jis yra įgijęs, tik jį yra palikęs namuose. Tačiau policijos pareigūnai į tai neatsižvelgė ir tarnybiniame pranešime nurodė, kad „patikrinus policijos CDB asmens traktorininko vairuotojo pažymėjimo nėra“. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog „V. T. su pažeidimu sutiko, labai gailisi, traktorininko vairuotojo pažymėjimą atsineš į bylos nagrinėjimą“. Pasak apelianto, CDB jo traktorininko vairuotojo pažymėjimo nėra ir negali būti, nes tokie dokumentai nėra saugomi ir laikomi CDB. Vairuotojo (traktorininko) pažymėjimus vairuotojai turi su savimi. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, visiškai nėra aišku, kokiame CDB policijos pareigūnas tikrino duomenis apie jam išduotą ar neišduotą traktorininko pažymėjimą. Teigia, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjančiam teismui jis pateikė savo traktorininko pažymėjimą susipažinimui, tačiau apylinkės teismas visiškai to nevertino ir nesiaiškino ar jo pateiktas pažymėjimas yra galiojantis, ar pažymėjimas yra išduotas kompetentingos institucijos, nevertino jo panaikinimo ar negaliojimo klausimo, tiesiog neatlikus jokių veiksmų, pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Pažymi, kad jo teismui pateiktame traktorininko pažymėjime, išduotame 1995-01-26 tuometinės Kretingos žemės ūkio mokyklos (dabar – VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla), nurodyta, kad jo vairavimo stažas yra nuo 1985 metų, jis turi teisę vairuoti A, B, C, D kategorijos priskiriamus traktorius. Tokios kategorijos traktorių vairavo ir pažeidimo padarymo dieną. Jeigu jam išduotas traktorininko pažymėjimas yra galiojantis ir nėra panaikintas ar/arba sustabdytas jo galiojimas kitais pagrindais, tuomet policijos pareigūnai netinkamai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, netinkamai nurodė ir kvalifikavo jo veiką, o teismas netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, nepagrįstai jam paskirdamas administracinę nuobaudą už tai, ko jis nepadarė. Mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau teisę vairuoti transporto priemonę – traktorių, jis turėjo, tiesiog vairavimo metu su savimi šio dokumento negalėjo pateikti policijos pareigūnams. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė visiškai nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti V. T. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo bei teisingo jo veikos kvalifikavimo.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas visiškai įrodytas policijos pareigūnų surinkta medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymais ir kitais bylos duomenimis. Veika pagal ATPK 129 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t. t. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra visiškai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga. Nebuvo ištirtos jokios aplinkybės. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. teismo posėdžio metu pateikė traktorininko pažymėjimą, kuris turi ypatingą reikšmę jo veikos kvalifikavimui, tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai jo nevertino, skundžiamame nutarime dėl jo nepasisakė, nesiaiškino ir netyrė aplinkybės ar V. T. turi teisę vairuoti šią transporto priemonę, ar teismui pateiktas traktorininko pažymėjimas yra galiojantis ar ne.

Be to, nors teismo posėdyje dalyvavo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau nei iš bylos medžiagos, nei nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus jis davė, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta. Byloje nėra ir teismo posėdžio protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač proceso dalyvių duotus parodymus.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne protokolą surašiusiai Institucijai, nes būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. T. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius