Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Augustui Ručinskui, 2008 m. gegužės 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal M. K. skundą dėl Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2008-03-21 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. kovo 19 d. Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. kovo 17 d. 19.05 val. gautas telefoninis pranešimas, kad Kupsto ežere, Pajūrio sen., Šilalės r., vykdoma žvejyba statomais tinklais. Stebėjimo metu, nustatyta, jog į transporto priemonę „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. Š., buvo sukrauti maišai ir į jį įsėdo du asmenys. Patikrinus automobilio bagažinę, maišuose rastas neteisėtas žvejybos įrankis – statomas žvejybinis tinklas su žuvimi: 26 lynais, 7 karosais, 1 lydeka bei pripučiama guminė valtis. M. K. neturėjo leidimo žvejybai, mėgėjiškos žūklės įrankių neturėjo. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.1, 11.2, 12.1, 12.2 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 87 straipsnio 1, 2, 3 dalis.

2008 m. kovo 21 d. Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu jam pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį paskirta 25 litų bauda, pagal ATPK 87 straipsnio 2 dalį – 100 litų bauda, pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį – 200 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 200 litų bauda su žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu. Skundu ir jo patikslinimu (b.l. 4-6, 16-18) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nutarimą dalyje dėl ATPK 87 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pripažįsta padaręs pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 87 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, jog 2008 m. kovo 17 d. kartu su V. Š. ištraukė iš Kupsto tvenkinio surastą statomą žvejybinį tinklą, kurį vežė atiduoti policijai. Mano, jog nepažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 1.11 punkto reikalavimų, nes tinklinių žvejybos įrankių nei gamino, nei įsigijo, nei realizavo, nei laikė. Sutinka, jog pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2 punkto reikalavimą, draudžiantį išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius, tačiau pažymi, jog veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Mano, kad pastatytas tinklas buvo policijos pareigūno, todėl nepranešė policijai informacijos apie pažeidimą. Teigia, jog meškerėmis ežere nežvejojo, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai, nepadaryta žala gamtai, nepagrįstai konfiskuota jam priklausanti valtis bei rankinė pripūtimo pompa.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skundą tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Konstatuojama.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 87 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 87 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą pažeidimą; ATPK 87 straipsnio 2 dalyje – už neteisėtą žvejybos įrankių, kuriuos naudoti draudžia teisės aktai, gaminimą, realizavimą, įsigijimą arba laikymą; ATPK 87 straipsnio 3 dalyje – už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Šios teisės normos yra blanketinės. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 (2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-401 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.), 11.1 punktas draudžia gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarkymą nustato Aplinkos ministerija. Šio draudimo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 87 straipsnio 2 dalį. Taisyklių 11.2 punktu draudžiama išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Už šios Taisyklių nuostatos pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta ATPK 87 straipsnio 1 dalyje (Mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimas).

M. K. pripažįsta nesilaikęs Taisyklių 11.2 punkto reikalavimų, tačiau neigia padaręs 11.1 punkto pažeidimą, nes nei gamino, nei įsigijo, nei realizavo, nei laikė tinklinį ne mėgėjiškos žūklės įrankį. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia pažeidęs Taisyklių 11.1 punkto reikalavimą, tačiau jo kaltė įrodyta administraciniu teisės protokolu (24-25), tarnybiniu pranešimu (b.l. 35-36), V. S. ir V. Š. paaiškinimais (b.l. 28, 29), paties M. K. paaiškinimu (b.l. 26-27), vaizdo kortelėmis (b.l. 30-34, 37, 53-58) bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. D. (b.l. 70-73), A. L. (b.l. 73-74), A. B. (b.l. 74-76), V. S. (b.l. 76-78), V. Š. (b.l. 78-79) parodymais. Minėtais įrodymais nustatyta, kad M. K. iš Kupsto ežero ištraukė ir gabeno neteisėtą žvejybos įrankį – statomą žvejybinį tinklą su žuvimi. Aiškinant Taisyklių 11.1 ir 11.2 punktų nuostatas darytina išvada, jog M. K., gabendamas tinklą automobilio bagažinėje, laikė tinklą, t.y. turėjo. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, Vilnius) nurodytos šios žodžio „turėti“ reikšmės – valdyti, būti įgijusiam, laikyti, galėti naudotis.

Svarbiausi kiekvieno administracinio teisės pažeidimo požymiai yra pavojingumas visuomenei ir priešingumas teisei. Jeigu kurio nors nebus, neatsiranda ir administracinė atsakomybė, nors veika išoriškai ir atitinka įstatyme išvardintus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties požymius. Vadinasi, ne kiekviena visuomenei pavojinga veika yra nusižengimas – norint veiką traktuoti kaip nusižengimą, ji turi būti uždrausta teisės normomis. Ir atvirkščiai – ne kiekviena išoriškai atrodanti priešinga teisei veika yra pavojinga visuomenei. Tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje teisėje numatomos aplinkybės, kurias konstatavus panaši į teisei priešingą veika traktuojama kaip nepavojinga visuomenei ir todėl pašalinanti asmens atsakomybę. Tokias aplinkybes, pašalinančias veikos pavojingumą visuomenei, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato dvi: būtinąjį reikalingumą ir būtinąją gintį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo argumentuoja, jog veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t.y. norėdamas užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, ištraukė statomą žvejybinį tinklą iš vandens telkinio ir vežė jį su tinkle buvusiomis žuvimis į policijos komisariatą. Mano, kad dėl šios aplinkybės jo atžvilgiu taikytinos ATPK 17 straipsnio nuostatos, todėl už veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis neturi būti taikoma administracinė atsakomybė.

Būtinojo reikalingumo definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Ji nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi, būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju M. K. manydamas, jog yra daromas administracinis teisės pažeidimas – žvejojama draudžiamu žvejybos įrankiu – turėjo ir galėjo pranešti apie tai policijai arba aplinkos apsaugos inspektoriams, nes tokia pareiga įtvirtinta Taisyklių 11.2 punkte. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog jis nežinojo minėtos nuostatos, pripažintinas nereikšmingu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog manęs, kad tinklas yra policijos pareigūno, nepagrįstas jokiais objektyviais faktiniais duomenimis ir grindžiamas subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl vertintinas kaip M. K. gynybos nuo pareikšto kaltinimo versija. Pripažintina, jog šioje situacijoje nebuvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis.

M. K. neigia pažeidęs Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.1, 12.2 punktų reikalavimus. Taisyklių 12.1 punkte įtvirtintas draudimas žvejoti be leidimo mėgėjiškai žūklei, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę, o 12.2 punkte – draudimas žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Šie pažeidimai sudaro ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį: mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui, darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 24-25) ir skundžiamo nutarimo (b.l. 44) matyti, kad nurodant pažeidimų esmę M. K. nesuformuluotas kaltinimas žvejojus be leidimo ir draudžiamais žvejybos įrankiais ir būdais. Kaltinimo esmė –M. K. neturėdamas tam teisės, iš Kupsto ežero ištraukė ir gabeno neteisėtą žvejybos įrankį – statomą žvejybinį tinklą su žuvimi.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Augustas Ručinskas argumentuoja, jog žvejybos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (2008 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. X-1436 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. vasario 12 d.) ir teigia, kad ji apima žuvų laikymą. Minėto Įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nurodyta, jog žvejyba – tai žuvų gaudymas, laikymas ar perdirbimas ir sugautų žuvų gabenimas nepažeidžiant teritorinės jūros leistino perplaukimo teisės ir navigacijos laisvės išskirtinėje ekonominėje zonoje. Iš šios Įstatymu nustatytos sąvokos matyti, kad ji apima žvejybą teritorinėje jūroje, tačiau ne sausumos vandenyse (ežere). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažymėtina tai, kad jis tiesiogiai nekaltinamas šio teisės pažeidimo padarymu, nes administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime toks kaltiniams nesuformuluotas. Nutarimo dalis, kuria M. K. pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirta 200 litų bauda, naikintina ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, skirdama nuobaudas, įvertino M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai jam paskyrė minimalias ATPK 87 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytas nuobaudas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti nuobaudos netenkintinas. Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių teisines prielaidas ATPK 30¹ straipsnio taikymui teismas nenustatė.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimo dalis, kuria M. K. pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirta 200 litų bauda, naikintina, kitoje dalyje nutarimas paliekamas nepakeistu.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

n utarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros pareigūno 2008 m. kovo 21 d. nutarimo dalį dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, pagal kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) litų bauda, ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros pareigūno 2008 m. kovo 21 d. nutarimo dalį, dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 2 dalį, už kurį jam paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda ir ATPK 87 straipsnio 1 dalį, už kurį jam paskirta 25 (dvidešimt penkių) litų bauda, palikti nepakeistu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 100 (vieno šimto) litų baudą su žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.