Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad E. K., sudarydamas (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J., buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, ir testamentą pripažinti negaliojančiu; priteisti iš atsakovės L. N. ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos argumentus:

2.1. Ieškovė ir atsakovė yra seserys. Jų tėvas yra E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas, testatorius). Palikėjas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 42-ojo notaro biure sudarė oficialųjį testamentą. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės N. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintu testamentu palikėjas jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines (kurios įstatymų nustatytais atvejais gali būti paveldimos) teises, paliko atsakovei. Po testatoriaus mirties, (duomenys neskelbtini) įvyko testamento paskelbimas, kurio metu ieškovė sužinojo, kad tėvas visą jam priklausantį turtą paliko jos seseriai.

2.2. Testatoriaus apsisprendimas visą savo turtą palikti tik atsakovei kelia daug abejonių ir prieštarauja protingumo principui. Ginčijamame testamente išreikšta palikėjo valia dėl turto palikimo atsakovei, atimant paveldėjimo teisę iš kitos dukros, neatitiko tikrosios velionio valios ir prieštaravo tikriesiems jo ketinimams. Kitu atveju, be abejonės, turtas būtų paliktas ne tik vienai dukrai – atsakovei, bet ir kitai – ieškovei. Manytina, jog velionis, nors ir būdamas veiksnus, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, todėl visą turtą paliko atsakovei.

2.3. Testatorius (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, dėl savo būklės, galėjo nesuvokti atliekamų veiksmų esmės ir prasmės, negalėjo savarankiškai ir sąmoningai suformuoti ir išreikšti tikrosios savo valios, testamento sudarymo metu jo sveikatos būklė galėjo turėti įtakos jo valiai. Be to, yra pagrindo manyti, kad notarė neišsiaiškino tikrosios testatoriaus valios. Ieškovės tėvas, sudarydamas ginčijamą testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos sveikatos sutrikimų, nulemtų žalingo gyvenimo būdo bei ligų. Palikėjas ne kartą buvo gydomas viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Palikėjui buvo įtariami mąstymo sutrikimai, nustatytas pagirių sindromas, pasireikšdavo psichozės priepuoliai, kuriuos iššaukdavo nuolatinis, nesaikingas alkoholio vartojimas. Asmens buvusį neadekvatų, neprognozuojamą elgesį patvirtina išrašai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato. Ginčijamame testamente testatoriaus valia dėl palikimo išreikšta dviprasmiškai, tokia valia prasilenkia su elementaria logika, kadangi ieškovės ir tėvo santykiai buvo geri, ji yra jo jaunesnioji dukra.

2.4. Palikėjo (duomenys neskelbtini) sudarytas oficialus testamentas, kuriuo jis jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą paliko tik vienai dukrai – atsakovei, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, yra aiškiai nenaudingas bei priešingas ieškovės interesams. Kita vertus, būtent šis akivaizdus sudaryto sandorio nelogiškumas leidžia pagrįstai teigti, jog testamento sudarymo metu palikėjas nesuprato savo atliekamų veiksmų prasmės bei nesuvokė iš šių veiksmų atsirasiančių pasekmių turinio, kadangi turėjo mąstymo sutrikimų, buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, sirgo alkoholizmu. Todėl mirusiojo sudarytas testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.